Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens E. S. atstovei advokatei V. P., VĮ Skuodo globos namų atstovui S. D.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. S., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, E. S., VĮ Skuodo globos namams, Skuodo rajono notarų biurui dėl juridine reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo ir jo mamos kaimynė. Pareiškėją pažįsta nuo vaikystės, R. S. šiuo metu gyvena E. S. priklausančiame name, tvarkosi, yra darbštus, dirba Palangoje, E. valia buvo, kad turtas atitektų sūnui. Liudytoja parodė, kad pareiškėjas anksčiau turėjo priklausomybę alkoholiui, nuo 2014 m. gruodžio vartojo alkoholį. Šiuo metu nėra mačiusi, kad pareiškėjas vartotų alkoholį. Liudytoja parodė, kad ji ne kartą ragino pareiškėją važiuoti susitvarkyti dokumentų dėl tėvo palikimo, siūlė net paskolinti tam reikalingų pinigų, tačiau jis tada dėl girtavimo nekreipė dėmesio ir dokumentų susitvarkyti nevažiavo.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), pažįsta pareiškėją. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas jo tėvui esant gyvam gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), mirus tėvui gyveno kartu su mama ir ją prižiūrėjo iki tol, kol ją išvežė į globos namus. Parodė, kad mama buvo išvežta į globos namus, nes pareiškėjas turėjo priklausomybę alkoholiui ir nelabai prižiūrėjo mamą. Liudytojas taip pat parodė, jog negalėjo sakyti pareiškėjui, kad jam nereikia niekur kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo, kadangi vis tiek viską paveldės po mamos mirties, pareiškėjas jo nebūtų klausęs, kadangi turėjo savo tvirtą nuomonę, savo draugus. Parodė, kad šiuo metu pareiškėjas gyvena tėvų sodyboje Juodeikių kaime, tvarkosi, alkoholio nebevartoja, investuoja į namą, dirba Palangoje.

Liudytojos A. G. parodymais, nuo 2006 m. ji dirba socialinio darbo organizatore seniūnijoje. 2015-2016 m. bendravo su E. S., ji gyveno sunkiai, jos sūnui R. S. taip pat tuo metu buvo sunkus laikotarpis, jis piktnaudžiavo alkoholiu, nelabai prižiūrėjo savo mamą, būdavo dingdavo savaitėm, E. S. sūnų Remigijų mylėjo, tačiau jo ir bijojo. Liudytoja parodė, kad R. pats norėjo susitvarkyti problemą dėl alkoholio vartojimo, prašydavosi priimamas į psichiatrijos ligoninę, sakė, kai susitvarkys, pasiims mamą pas save. Liudytoja parodė, kad, kai E. S. gyveno globos namuose, jos namų valdą prižiūrėdavo kaimynė ir R. S., dabar žolė yra nupjauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais teismo posėdžių metu ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, jog pareiškėjas yra P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, pareiškėjo mama ir mirusio P. S. sutuoktinė – suinteresuotas asmuo E. S.. Po pareiškėjo tėvo mirties liko jo paveldimas turtas: gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas prie pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, esantys Palangos mieste: 68/1999 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 185/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 245/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 147/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 87/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 178/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 146/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 743/4593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvas P. S. testamento nebuvo sudaręs.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, P. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir tą dieną atsirado palikimas, taigi trijų mėnesių terminas pasibaigė 2005 m. kovo 28 d. Pareiškėjas R. S. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnyje numatančiame įpėdinių pagal įstatymą eiles yra nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.

Pareiškėjo mama suinteresuotas asmuo E. S. įstatyme nustatytais terminais kreipėsi į notarą dėl jos vyro P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo pagal įstatymą. Pareiškėjas R. S. to nepadarė – įstatymų nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. kovo 28 d., dėl jo tėvo palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad terminą kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo jis praleido, nes galvojo, jog tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Taip pat nurodė, kad kreiptis nustatytu laiku į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo jam sutrukdė tai, kad buvo suklaidintas kaimunų, valstybės pareigūnų (notarės, seniūno), kurie jam sakė, jog nereikia kreiptis į notarą, kadangi po mamos mirties jis bet kuriuo atveju paveldės visą turtą, neturėjo ir pinigų dokumentams tvarkytis.

Vertinant pareiškėjo prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagrįstumą bei nurodytų palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbumą pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/).

Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nenurodė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą. Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens E. S. atstovės paaiškinimų bei byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad viena iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių, dėl kurių jis nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo egzistavo – pareiškėjas turėjo priklausomybę alkoholiui, kurią, kaip nurodo, šiuo metu yra įveikęs. Vertinant tai, ar ši priežastis yra svarbi, objektyviai sutrukdžiusi pareiškėjui priimti palikimą, teismas sprendžia, kad ši priežastis neatitinka objektyvios ir svarbios priežasties kriterijaus. Akcentuotina tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos 2014 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos praėjo 4,5 metų, per šį laiką pareiškėjas neabejotinai turėjo galimybę pats ar per atstovus kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž. parodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties ragino pareiškėją kelis kartus susitvarkyti palikimo dokumentus, tačiau jis dėl priklausomybės alkoholiui to nepadarė, šių liudytojos nurodytų aplinkybių pareiškėjas nepaneigė. Taigi pareiškėjas dėl asmeninių priežasčių pasirinko nesikreipti dėl palikimo piėmimo.

Termino praleidimo svarbias priežastis pareiškėjas grindžia ir savo sunkia materialine padėtimi, nurodo, kad neturėjo reikiamų piniginių lėšų dokumentams notarei pateikti. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 5.11 punktu, už pareiškimo apie palikimo priėmimą arba apie palikimo atsisakymą patvirtinimą notaro imamas atlyginimas sudarė 2,90–14,48 Eur. Teismas vertina, kad ši mokama suma nėra didelė, be to, pareiškėjas jokių įrodymų, kad jo materialinė padėtis po tėvo mirties buvo sunki, teismui nepateikė. Byloje apklausta liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad siūlė pareiškėjui paskolinti pinigų tam, kad pareiškėjas susitvarkytų tėvo palikimo dokumentus, tačiau pareiškėjas į šį pasiūlymą nekreipė dėmesio, nuo 2014 m. gruodžio vartojo alkoholį. Teismas iš šių aplinkybių vertina, kad pareiškėjo materialinė padėtis nebuvo objektyvi kliūtis pareiškėjui kreiptis laiku dėl tėvo palikimo priėmimo, pareiškėjas visiškai nesirūpino savo teisine padėtimi dėl nuo jo paties priklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas termino praleidimo svarbias priežastis motyvavo ir tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis buvo suklaidintas valstybės pareigūnų (notarės, seniūno), kadangi jam 2016 m. Skuodo rajono biuro notarė V. Ž. ir (duomenys neskelbtini) pasakė, jog nereikia kreiptis į notarą, kadangi po mamos mirties jis bet kuriuo atveju paveldės visą turtą, patyrė spaudimą iš kaimynų, dėl to laiku nesikreipė. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausta Skuodo rajono biuro notarė V. Ž. nepatvirtino pareiškėjo nurodomų aplinkybių – nurodė, kad tikrai pareiškėjui negalėjo sakyti, jog jam nėra būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir, kad jis savo tėvo turtą paveldės faktiškai jį valdydamas, neprisiminė, ar pareiškėjas apskritai 2016 m. pas ją buvo, nors nurodė, jog pareiškėją ir jo motiną pažinojo, kadangi jie atliko daug sandorių pas notarę. Liudytojas R. M. taip pat parodė, jog negalėjo sakyti pareiškėjui, kad jam nereikia niekur kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo, nurodė, kad pareiškėjas jo nebūtų klausęs, kadangi turėjo savo tvirtą nuomonę, savo draugus. Pareiškėjas savo teiginiams, kad buvo suklaidintas valstybės pareigūnų ar jog jam buvo darytas kaimynų spaudimas, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinačių, kad pareiškėjas buvo notarės ir seniūno suklaidintas ar kaimynų verčiamas nesikreipti į notarą.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad pareiškėjo nurodomos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra svarbios ir tokios, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui priimti palikimą po tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjo R. S. pareiškimas dalyje reikalavimų dėl termino atnaujino palikimui priimti atmestinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėjas teismui teikia alternatyvų reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. S. mirties pareiškėjas R. S. priėmė jo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Minėta, jog CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų ir vienas iš jų yra kai įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šis veiksmas turi būti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. balandžio 9 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-1220 apie asmens duomenis) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjas R. S. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. spalio 9 d. įgaliojimo matyti, kad pareiškėjo tėvai P. S. ir E. S. prieš pat tėvo mirtį (duomenys neskelbtini). buvo suteikę pareiškėjui įgaliojimus iki 2020 m. gruodžio 31 d. atstovauti juos visose institucijose, pirkti jų vardu žemę, transporto priemones. Byloje apklaustas liudytojas R. M. patvirtino, kad pareiškėjas gyveno kartu su tėvais Juodeikių kaime dar jo tėvui esant gyvam, o mirus tėvui ir toliau name liko gyventi kartu su mama iki tol, kol pareiškėjo mama apsigyveno globos namuose. Liudytojai D. Ž. ir R. M. patvirtino, kad pareiškėjas ir šiuo metu gyvena jo tėvų gyvenamajame name Juodeikių kaime, tvarkosi, alkoholio nebevartoja, investuoja į namą, dirba Palangoje statybos objekte. Liudytoja A. G. parodė, kad, kai E. S. gyveno globos namuose, jos namų valdą prižiūrėdavo kaimynė ir pareiškėjas R. S., dabar žolė yra nupjauta. Pareiškėjo paaiškinimais, jis 2020 metų pavasarį sugrįžo gyventi į gimtuosius namus (duomenys neskelbtini), ten gyvena, prižiūri tėvų nekilnojamąjį turtą, priešingas aplinkybes patvirtinančių aplinkybių byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškimuose pateikti paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. S. (pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis) po tėvo P. S. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėjas gyveno kartu su palikėju (tėvu) iki jo mirties, liko gyventi jo tėvų namuose iš karto po tėvo mirties (per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos), turtą, nors ir ne nuolat, tačiau prižiūrėjo, šį turtą pareiškėjas ir šiuo metu visapusiškai prižiūri, remontuoja, į jį investuoja ir laiko save turto savininku. Teismas abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą tėvo turtą. Suinteresuotas asmuo E. S. ir jos miręs vyras P. S. savo vaikų nesusilaukė, pareiškėjas yra vieninteis jų sūnus (įsūnis). Šiuo metu suinteresuotas asmuo E. S. yra senyvo amžiaus (86 m.), yra pripažinta neveiksnia visose srityse, gyvena globos namuose, jos turto admiistratoriumi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13-1054/2020 yra paskirtas pareiškėjas R. S.. Byloje nėra duomenų, kad R. S. šiuo metu netinkamai prižiūrėtų mamos turtą ar kad piktnaudžiautų alkoholiu. Liudytoja D. Ž. parodė, kad pareiškėjo mamos E. S. valia buvo, kad turtas atitektų sūnui. Teismo vertinimu, protinga ir teisinga yra tai, kad užgyventas turtas atitenka giminaičiams, nors ir ne pagal kraujo kilmę, nagrinėjamu atveju mirusiojo pirmos eilės įpėdiniui – įsūniui – ir tai atititinka teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai, pareiškimas dalyje pareiškėjo reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas R. S. po tėvo P. S. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 307 straipsniais, 443 straipsnio 7 dalimi, 578 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo P. S., asmens (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini). pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.