Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Kirdonių žemės ūkio bendrovės zootechnikei S. S.. Protokole nurodoma, kad Kirdonių žemės ūkio bendrovė laiku, t. y. iki 2010 m. balandžio 27 d., neįvykdė Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. B.10-34 reikalavimo paruošti ir suderinti tręšimo planus, paruošti, suderinti ir vykdyti drenažo, paviršinio vandens monitoringo programą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintus Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti (toliau – ir Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti). Už tai A. D. 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

2010 m. gegužės 20 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. B.10-25, kuriuo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Kirdonių žemės ūkio bendrovė įpareigota paruošti tręšimo planus, paruošti, suderinti ir vykdyti drenažo, paviršinio vandens ir dirvožemio monitoringo programą. 2010 m. rugsėjo 23 d. nustatyta, kad minėtas nurodymas nėra įvykdytas. Kirdonių žemės ūkio bendrovės direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 18a S. S. paskirta atsakinga už bendrą aplinkos apsaugos reikalavimų bendrovėje įgyvendinimą. Šiais veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį ir 55 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsnį, Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 39 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintos Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos 19 punktą. Tuo S. S. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51 straipsnio 1 dalyje, 51² straipsnio 2 dalyje ir 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (administracinė byla Nr. N3-444/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006 m.). Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismas šios išimtinės procesinės priemonės ėmėsi pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (administracinė byla Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (administracinės bylos Nr. N3-1135/2005 ir N62-301/2008).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas šių pagrindinių sąlygų neatitinka.

Pirma, Institucija protokole neįvardijo, kuo pasireiškė S. S. priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuris būtų pagrindu teisinei atsakomybei pagal ATPK 51 ir 51² straipsnius kilti.

Antra, pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį kvalifikuotinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-7514/2010, išaiškino, kad pakartotinai duotu privalomuoju nurodymu laikytinas tik tas individualus teisės aktas, kuriuo konstatuojamos tapačios pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmeniui nustatomas naujas terminas pirma duoto reikalavimo įvykdymui. Šiuo atveju įvertinus faktą, kad Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. ir 2010 m. gegužės 20 d. privalomieji nurodymai buvo pateikti vykdyti juridiniam asmeniui, o už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu) (administracinė byla Nr. N17-1662/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, 2007 m.), turi būti patvirtintas teisinių santykių tęstinumas, t. y. įrodyta konkretaus fizinio asmens kaltė abiejų nurodymų nevykdymu. S. S. aplinkosaugos sritis priskirta tik 2010 m. liepos 28 d, todėl akivaizdžiai ji negali būti ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektu.

Trečia, Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559, 12 punktas nustato, jog pildant specialios apskaitos dokumento blanką, draudžiama daryti bet kokius pataisymus. Jei jame padaromi pataisymai, t. y. dokumentas sugadinamas, pareigūnas turi kryžmai perbraukti ir įrašyti žodį „sugadintas“, pasirašyti. Taigi esminiai protokolo trūkumai šalintini panaikinant (anuliuojant) pirmąjį protokolą ir užpildant kitą šio dokumento blanką. Būtent tokia tvarka apeliantas turėtų realizuoti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimo nurodymus, t. y. naujame protokole glaustai aprašyti pagrindinius S. S. padarytos veikos išorinius požymius, atitinkančius ATPK 51 straipsnio 1 dalies ir 51² straipsnio 2 dalies dispozicijas arba atsisakyti šių kaltinimų, patikslinti teisės pažeidimo formuluotę ir kvalifikaciją ATPK 51¹⁴ straipsnio ribose. Taip pat tikslinga protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirašytinai pranešti apie bylos nagrinėjimo pas budintį apylinkės teismo teisėją laiką ir vietą.

Pažymėtina, jog teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ši teismo teisė išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, t. y. iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to paties poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Tai turėtų neigiamos įtakos ir pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintą nuobaudą pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį (administracinė byla Nr. N575-2303/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 15, 2008 m.).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas. Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.