Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-998/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-23
Bylos Nr.
2A-998/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Specialus autotransportas“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Jovitas Elzbergas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–998/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Specialus autotransportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1543-460/2010 pagal ieškovo UAB „Specialus autotransportas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų dalies (sąlygų 14 punkto) pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Specialus autotransportas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-264, patvirtintas viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“ sąlygas dalyje tiek, kiek tai numato ribojimą tiekėjams pateikti neskelbiamoms deryboms pasiūlymus tik vienai pirkimo daliai (sąlygų 14 p.), neteisėtomis ir negaliojančiomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AD1-264 patvirtintų Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu konkurso sąlygų 14 punkte nustatytas reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui, nepagrįstai ribojantis tam tikrų tiekėjų ar jų grupių galimybes dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, prieštaraujantis viešųjų pirkimų tikslams bei pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti tam tikrus apribojimus dėl pasiūlymų pateikimo, numatant apribojimus pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų. Tačiau tokie apribojimai turėtų būti objektyviai pagrįsti ir nepažeisti VPĮ įtvirtintų principų bei Konkurencijos įstatymo nuostatų, o šiuo atveju objektyvaus pagrindimo, ribojant pasiūlymų pateikimą, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus, t. y. kiek perkančiosios organizacijos veiksmai vieno tiekėjo atžvilgiu paveikė kitus tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių nei kitiems. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbta viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlyga, kad pasiūlymus konkursui tiekėjai gali pateikti tik vienai pirkimo daliai, neišskiria nei vieno iš tiekėjų ir taikoma visiems, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ši sąlyga pažeidžia lygiateisiškumo ir laisvos konkurencijos principus. Be to, atsakovo nustatytas apribojimas objektyviai pagrįstas, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 - 2010 metų žiemos mechanizuoto gatvių valymo paslaugos vykdymo patirtis Klaipėdos mieste parodė, kad vienas rangovas nepajėgus tvarkyti abiejų miesto dalių (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pretenzijos ir aktai (b. l. 42-49), todėl atsakovas pagrįstai nusprendė pirkimo objektą suskirstyti į dvi atskiras dalis. Toks suskirstymas atitinka gyventojų interesus ir neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytiems viešųjų pirkimų principams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Specialus autotransportas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o taip pat įpareigoti atsakovą patikslinti viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“ sąlygas tokiu būdu, kad sąlygos neribotų kandidatų ar dalyvių teisės pateikti pasiūlymus savo nuožiūra vienai ar abejoms pirkimo dalims. Be to, apeliantas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino tik vieno viešųjų pirkimų principo (tiekėjų lygiateisiškumo) kontekste, tačiau tai buvo netgi ne pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantas ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus. Tuo tarpu ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės ir argumentai, susiję su nepagrįstu konkurencijos ribojimu. Taigi buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai ir tai laikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo teisės pirkimo objektą skaidyti į dvi atskiras dalis, nes tai nebuvo ieškinio pagrindas.

3. Ieškovas kreipėsi dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo VPĮ bei Konkurencijos įstatymo nuostatų atžvilgiu, todėl turėjo būti atliekamas objektyvaus pobūdžio vertinimas, ar pirkimo sąlygos yra pagrįstos, proporcingos pirkimo objektui, ar specifinių ir pernelyg ribojančių reikalavimų nustatymas yra pateisinamas konkretaus pirkimo atveju, o ne nagrinėjamos konkretaus tiekėjo subjektyvios galimybės vykdyti pirkimo sutartį. Atitinkamai nei galiojantys teisės aktai, nei perkamų paslaugų pobūdis, specifika ar jų teikimo techninės sąlygos nesąlygoja būtinybės nustatyti tokias neskelbiamų derybų sąlygas, kurios apribotų kandidato ar dalyvio teisę teikti pasiūlymus abejoms pirkimo dalims.

4. Atsakovas byloje neįrodė būtinybės riboti tiekėjų dalyvavimą abiejose viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu dalyse, nors ši įrodinėjimo našta tenka būtent perkančiajai organizacijai. Tuo tarpu byloje esančios atsakovo pretenzijos, susiję su ankstesnės valymo paslaugų sutarties vykdymu, apima vos kelių savaičių laikotarpį, kuris buvo specifinis dėl netikėtai ir ypatingai gausiai iškritusio sniego.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino lygiateisiškumo ir laisvos konkurencijos principų esmę bei nepagrįstai juos tapatino. Konkurencijos ribojimas – tai veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti ar kitaip neigiamai paveikti konkurenciją, o ginčytina neskelbiamų derybų sąlygų 14 punkto nuostata laikytina ribojančia konkurenciją, nes pasiūlymo pateikimas vienai daliai yra kliūtis tam pačiam tiekėjui konkuruoti dėl kitos miesto dalies paslaugų valymo.

6. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata, leidžianti perkančiajai organizacijai nurodyti, ar tiekėjams leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, suteikia galimybę tiekėjams savo nuožiūra siūlyti tik dalį paslaugų, tačiau jokiu būdu neriboja tiekėjų teisės paslaugas siūlyti pilna apimtimi, todėl ši teisės norma nėra tiesiogiai taikytina bylos ginčo santykiams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad VPĮ atsakovui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kokias pirkimo sąlygas ir procedūras nustatyti pirkimo dokumentuose. Atitinkamai, nors dirbtinai riboti konkurenciją draudžiama, tačiau Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslauga ypatingai svarbi Klaipėdos miesto gyventojams, o atsakovas turi užtikrinti kokybišką šios paslaugos teikimą. Tokiu būdu atsakovas, atsižvelgdamas į minėtos paslaugos teikimo patirtį, specifiką, pobūdį ir siekdama apsaugoti viešą gyventojų interesą į švarų ir tvarkingą miestą, pagrįstai nusprendė riboti tiekėjų dalyvavimą abejose neskelbiamų derybų dalyse. Atsakovo nuomone, ginčijamas reikalavimas nepažeidžia laisvos konkurencijos principo, o tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti, negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atmetęs ieškovo pretenziją dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu ginčijamos sąlygų dalies pripažinimo neteisėta, atsakovas rėmėsi VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punktu bei taip pat ta aplinkybe, kad, atsakovo nuomone, gatvių valymo paslaugų vykdymo patirtis parodė, kad vienas rangovas nepajėgus tvarkyti abiejų miesto dalių (b. l. 12). Tačiau vertinant pretenzijos atmetimo teisėtumą, turėtina omenyje, kad paminėta teisės norma suteikia perkančiajai organizacijai teisę leisti tiekėjui (pastarajam pačiam sprendžiant, ar pasinaudoti šia galimybe) teikti pasiūlymą parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, tačiau nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės riboti tiekėjo galimybę teikti pasiūlymą dėl perkamos paslaugos visa apimtimi. Tuo tarpu aplinkybė, kad prieš tai buvusio konkurso dėl Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų laimėtojas, pasak atsakovo, netinkamai teikė paslaugas, savaime nereiškia, kad to tinkamai negalės įvykdyti ir naujojo konkurso laimėtojas, nes gebėjimas tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus nagrinėjamu atveju priklauso nuo tiekėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos nustato pati perkančioji organizacija. Tuo tarpu kitų svarių argumentų, dėl kurių turi būti ribojama konkurencija skelbiant tokio pobūdžio konkursą atsakovas nenurodė.

Sprendžiant dėl ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos svarbu yra ir tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamas konkurso sąlygas paslaugos buvo perkamos nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki gatvių mechanizuoto tvarkymo atviro konkurso procedūrų užbaigimo (gavus teismo sprendimą tęsti procedūras), bet ne ilgiau kaip iki 2011 m. kovo 31 d. (Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu konkurso sąlygų 10 p. (b. l. 22). Tačiau skelbiant paminėtą atvirą konkursą jo sąlygose ribojimo teikti pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai, kaip tai numatyta ginčijamu atveju, nėra. Ši aplinkybė taip pat patvirtina skundžiamos konkurso sąlygos dalies (14 p.) neteisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, akcentavo atsakovo (perkančiosios organizacijos) teisę pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų (pastebėtina, kad ši teisė nebuvo ginčijama ir nesudarė ieškinio pagrindo) bei konstatavo, kad ginčijama sąlyga vienodai taikoma visiems tiekėjams ir nepažeidžia lygiateisiškumo bei laisvos konkurencijos principų. Tačiau sutikti su tokia išvada negalima, nes viešaisiais pirkimais, be kita ko, siekiama skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Tuo tarpu ginčijama konkurso sąlyga akivaizdžiai riboja konkurenciją bei yra neadekvati siekiui užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Tuo tarpu anksčiau aptarti argumentai, kuriuos atsakovas nurodė atmetant ieškovo pretenziją, nėra pakankami taikyti ginčo sąlygas nagrinėjamame konkurse bei dirbtinai riboja konkurenciją.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (VPĮ 95 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde ieškovas be prašymo patenkinti ieškinį taip pat prašė įpareigoti atsakovą patikslinti viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu ,,Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“ sąlygas tokiu būdu, kad sąlygos neribotų kandidatų ar dalyvių teisės pateikti pasiūlymus savo nuožiūra vienai ar abejoms pirkimo dalims. Tačiau CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Todėl toks prašymas nenagrinėtinas.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 4 d.). Iš byloje esančių dokumentų aišku, kad ieškovas UAB „Specialus autotransportas“ patyrė 129,80 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį (b. l. 9) ir 132 Lt išlaidų paduodant apeliacinį skundą (b. l. 80), todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-264, patvirtintas viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“ neskelbiamų derybų būdu sąlygų dalį, kuria numatyta, jog tiekėjas gali pateikti pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai (arba pirmai daliai – „Klaipėdos miesto pietinės dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“, - arba antrai daliai – „Klaipėdos miesto šiaurinės dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“) neteisėta ir negaliojančia.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710823) ieškovui UAB „Specialus autotransportas (į. k. 140026178) 261,80 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą 80 ct) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėMarytė Mitkuvienė