Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovei A. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Vilijai Kuznecovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. B. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jai gyvenant santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. B.. Santuokos metu atsakovas ją nuolat žemindavo, naudojo smurtą prieš ją net sūnaus akivaizdoje. 2011-10-26 santuoka tarp jos ir atsakovo buvo nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ja. 2011-05-31 teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnaus išlaikymui, tačiau atsakovas nuo 2013-11-01 išlaikymo neteikia visiškai, nesidomi sūnaus gyvenimu ir jo auklėjimu, todėl nuo 2013-11-01 iki 2025-02-28 sūnui išlaikyti yra skiriamos išmokos iš Vaiko išlaikymo fondo. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas nuo 2013 metų išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, yra sukūręs šeimą ir susilaukęs vaikų. Sūnumi P. B. atsakovas visiškai nesidomi, nedalyvauja jo auklėjime, nors tėvams nustatyta pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai it harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvui nesirūpinant vaiku, su juo nebendraujant ir jo neišlaikant, jis nevykdo konstitucinės pareigos, todėl tai pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžią. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji yra sudariusi santuoką su M. P., su juo susilaukė dukters. Jos sutuoktinis yra pasiruošęs jos sūnų P. B. įsivaikinti, kad vaikas nepatirtų diskomforto mokykloje, kurį šiuo metu jaučia dėl skirtingos motinos ir jo pavardės.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vilija Kuznecova prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, jų nepilnamečio sūnaus P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b.l. 5-6). Nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymo klausimas išspręstas 2011-05-31 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1404-733/2011.

Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina sūnumi, nuo 2013 m. iš viso nebeteikia sūnui išlaikymo, nesidomi savo vaiku.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. yra teistas, baustas administracine tvarka.

CK 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir interesai yra pažeisti.

Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, jo materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (vienas iš tėvų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, nebendrauja su juo, yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, priežiūros, jo neišlaiko bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, be to, yra teistas ir linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, neterminuotai apribotina atsakovo A. B. tėvo valdžia sūnaus P. B. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminio mokesčio ir 1,55 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 270 str., 282 str. 1 d., 2 d.1 p., 406 str., 407 str., 496 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo sūnaus P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.