- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-990-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03016-2007-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- J. L., D. J.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Jurgita Šlapaitienė, Jurgita Šlapaitienėsbė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. L. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės ir kaltinamojo D. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 300 str. 1 d., J. L. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., R. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., Rita J. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl K. K. galbūt įvykdytų nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., išskyrė į atskirą bylą, atidėjo K. K. bylos nagrinėjimą iki bus surastas kaltinamasis, o kaltinamųjų D. J., E. Ž., J. L., R. R., R. J. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėjo teisiamajame posėdyje.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui kaltinamosios J. L. gynėja adv. J. Šlapaitienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį. Nesutinka su teismo išvada, kad bylų išskyrimas į atskiras nepakenks bylos išsamumui, kadangi K. K. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje kartu su kitais kaltinamaisiais, tarp jų ir su jos ginamąja J. L., todėl remdamasis pateiktais kaltinimais, mano, kad kartu su K. K. bendrininkavusių asmenų padarytos veikos neatskiriamai susijusios ir dėl to išskyrus bylą K. K. atžvilgiu nebūtų galima išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tai pakenktų išsamiam, objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui.
Skundu aukštesniajam teismui kaltinamojo D. J. gynėjas adv. M. Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį ir atmesti prokuroro prašymą išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo K. K. atžvilgiu, nes bylos išskyrimas pakenks nagrinėjimo teisme išsamumui. Teigia, kad atskiriant bylas nebuvo atsižvelgta į tai, kad šias baudžiamąsias bylas išskyrus į atskiras, nebebus galima tinkamai nustatyti ryšių, atsiradusių tarp kiekvieno organizuotos grupės nario padarytos nusikalstamos veikos, kadangi kiekvieno organizuotos grupės nario padarytos veikos yra neatskiriamai susijusios su kitų asmenų daromomis veikomis ir yra vieningos schemos, pagal kurią siekiama išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, dalis, todėl tai laikytina kliūtimi atskleidžiant visas teisiškai reikšmingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu mechanizmo aplinkybes, nustatant veikos bendrininkų konkretų vaidmenį padarant nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-322/2013). Taip pat nurodo, kad teismui nagrinėjant kaltinamojo K. K. bylą atskirai nuo kitų kaltinamųjų reikės nustatyti organizuotos grupės požymio buvimą K. K. veikoje, tačiau ta aplinkybė, jog K. K. atžvilgiu byla yra išskirta iš kitos bylos, kurioje kiti organizuotos grupės nariai yra kaltinamieji, ir kurie teisiamojo posėdžio metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, gali būti kliūtis nustatant organizuotos grupės narių konkretų vaidmenį padarant nusikaltimą, bei teismo baigiamajame akte kiti organizuotos grupės nariai negalės būti įvardinti, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, o be tokio įvardijimo teismo nuosprendyje nepilnai ir nekonkrečiai bus atskleista K. K. nusikalstama veika. Dėl to mano, kad įtariamųjų apklausos nebūvimas turėtų būti laikoma viena iš svarbiausių priežasčių, neleidžiančia išskirti bylos į dvi atskiras bylas.
Motyvuojamoji dalis
Skundai netenkintini.
Pagal BPK 254 str. 1 d. teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 str. 4 d. nustatytu atveju bylą išskirti į kelias bylas. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kada tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui ir jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 str. 4 d.). Baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką. Tačiau įstatymas numato galimybę išskirti bylas ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų, o nagrinėti bylą dėl kitų kaltinamųjų tik tuo atveju, jeigu atskiras nagrinėjimas nekenkia bylos nagrinėjimo teisme išsamumui.
Iš bylos matyti, kad byloje tiriamos organizuotoje grupėje 2005–2007 metais padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. (pasisavinant PVM), 300 str. 1 d. (klastojant dokumentus), 203 str. 2 d. (neteisėta juridinio asmens veikla), 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), byla Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2011-09-01 (23 t. 1–163 b. l.) ir tik nuo 2013 m. lapkričio mėnesio kaltinamasis K. K. nebevyko į teismo posėdžius, apie neatvykimo priežastis teismo neinformuodavo (29 t. 30–31 b. l.), teismo šaukimų jam taip pat nepavykdavo įteikti, būdavo nurodytos priežastys “neatsiėmė” ar “persikraustė” (29 t. 43,47, 56, 64–65, 68, 73, 82, 90–91, 104, 113–114 b. l.). Kaltinamojo K. K. gyvenamojoje vietoje nepavyko rasti ir policijos pareigūnams ir buvo nustatyta, kad 2013-11-25 buvo paskelbta jo paieška (29 t. 107 b. l.). LITEKO duomenys patvirtina, kad kaltinamojo K. K. atžvilgiu Vilniaus apylinkės teisme bei Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos panašaus pobūdžio baudžiamosios bylos kaip ir šioje byloje, ir tose bylose K. K. taip pat yra paskelbta paieška. Taigi, šie duomenys rodo, kad kaltinamasis K. K. jau nuo 2013-11-25 slapstosi nuo teismo, vengia atvykti į teismo posėdžius, jo dabartinė buvimo vieta nenustatyta. Dėl to daroma išvada, kad neišskyrus bylos į atskiras, jos nagrinėjimas dėl pasislėpusio K. K. gali užsitęsti neribotą laiką, tokiu būdu būtų pažeidžiamos kitų kaltinamųjų teisė, kad jų bylą per kuo trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų teismas, todėl dėl pasislėpusio nuo teismo K. K. baudžiamosios bylos išskyrimas kitų kaltinamųjų atžvilgiu yra pagrįstas ir toks apylinkės teismo sprendimas – išskirti bylas į atskiras – visiškai atitinka BPK 234 str. 4 d., 254 str. 1 d. nuostatas. Apeliantų skundo teiginiai, kad išskyrus bylą K. K. atžvilgiu, nebus galima nustatyti organizuotos grupės būtinų požymių, yra nepagrįstas, nes pagal teismų praktiką bylos išskyrimas vieno iš organizuotos grupės nario atžvilgiu nekliudo nagrinėti bylą kitų kaltinamųjų atžvilgiu (pvz., Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1-10-332/2010, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2K–489/2006, 2K-P-9/2009 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamosios J. L. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės bei kaltinamojo D. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundus ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.