Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-21 · Administracinė byla Nr. eI3-730-484/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
eI3-730-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02469-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
UAB "Liuks NT"
Advokatai
Evaldas Klimas, Saulius Urbonavičius, Mantas Lideika
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-730-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02469-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui M. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ atstovui advokatui Evaldui Klimui,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams L. K. ir advokato padėjėjui Mantui Lideikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Investmira“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liuks NT“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas) (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-7796 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjos skundus svarstyti iš naujo (el. byla, I tomas, b. l. 32-40).

Pareiškėja skunde nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „Investmira“ (toliau – Statytojas) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėja nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pareiškėjos sklypas), kuris ribojasi su Žemės sklypu. Pareiškėjos teigimu, Statytojas Žemės sklype siekia statyti pastatą, kurio aukštingumas viršija toje teritorijoje numatytą aukštingumą, kadangi Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto centro svarbiausių lokalių centrų teritorijų funkcinę zoną (teritorija PR1.1; PR2), kurioje numatytas aukštingumas yra iki 35 metrų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1032 „Dėl Bendrojo plano reglamento teritorijoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Tarybos sprendimas) nusprendė: pritarti, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini) nebūtų taikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyto aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas; leisti teritorijoje (duomenys neskelbtini) viršyti bendrajame plane nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus; įpareigoti Miesto plėtros departamentą tikslius pastato aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus bei kitus planuojamo statyti pastato parametrus nurodyti specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose pagal nustatyta tvarka suderintus projektinius pasiūlymus. Tuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2018 m. birželio 21 d. priėmė įsakymą dėl centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimo tvirtinimo Nr. A30-1441/18(2.1.22E-TD2), kuriuo patvirtino Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano (registro Nr. T00054692, buvęs Nr. 31) sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimą.

Taip pat nurodo, kad Statytojas pradėjo rengti būtinąją dokumentaciją statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir 2018 rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo visuomenei pristatyti ir viešinti Projektiniai pasiūlymai. Projektiniams pasiūlymams buvo pritarta su pastabomis ir nustatyta, kad „techninio projekto rengimo metu teisės aktų nustatyta tvarka vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede nustatytais reikalavimais. Statytojas, siekdamas įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kreipėsi į pareiškėją su prašymu išduoti sutikimą statyti pastatą arčiau pareiškėjos sklypo ribos, nei tai numatyta teisės aktų reikalavimuose. Pareiškėja tokio sutikimo Statytojui nedavė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 13 d. išdavė Statybos leidimą, kuriuo leido Statytojui Žemės sklype statyti 84 m aukščio pastatą ir kitus statinius.

Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. raštais kreipėsi į Inspekciją, prašydama ištirti Statybos leidimo teisėtumą. Pareiškėja Inspekcijai nurodė, kad išduodant Statybos leidimą buvo pažeisti: Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – Reglamentas) 55 punktas; Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktas. Inspekcija pareiškėjos prašymą atmetė ir priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – Bendrasis planas) pagrindinio brėžinio 5 tekstiniame reglamente nurodyta, kad teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešam interesui, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui. Tarybos sprendimu buvo leista rengiant detalųjį planą viršyti Bendrojo plano nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus, todėl detaliojo plano sprendiniais pagrįstai nustatyta Žemės sklype statyti aukštybinį pastatą (aukštis nuo žemės pavirčiau 85 m.). Taip pat Inspekcija Skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju gretimų sklypų savininkų leidimai nereikalingi, kadangi Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punktas nustato, jog šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.

Nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, pareiškėja teigia, kad Inspekcija, pagal jos skundus tikrindama Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, nesivadovavo ir pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 ir 10 straipsnyje įtvirtintą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo tvarką, kadangi nepatikrino, ar yra visi reikalingi kaimyninių sklypų savininkų sutikimai, būtini Statybos leidimui gauti. Taip pat Inspekcija nesilaikė gero administravimo principų.

Paaiškino, kad statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Šių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai, o to paties straipsnio 46 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba.

Pareiškėja tvirtina, kad žemės sklype nėra numatyta aukštybinių pastatų statyba, todėl sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktu ir gauti visų gretimų teritorijų valdytojų ir savininkų, įskaitant ir pareiškėjos, sutikimą.

Teigia, kad Inspekcija priimdama Skundžiamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte įtvirtinta išimtimi, kadangi Žemės sklypo teritorijoje nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, Žemės sklypas taip pat nepatenka į teritoriją, kurioje pagal Vilniaus bendrąjį planą yra numatyta aukštybinių pastatų statyba. Kitaip tariant, nėra nei vienos sąlygos, įtvirtintos STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte, kuria vadovaujantis būtų galima statyti aukštybinius pastatus nesilaikant šiame reglamente numatytų mažiausių atstumų.

Mano, kad išduodant Statybos leidimą buvo nepagrįstai vadovautasi Tarybos sprendimu, kuriuo buvo leista viršyti Bendrajame plane numatytą aukštingumą, kadangi Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pakeisti. Pažymi, kad ir po Tarybos sprendimo priėmimo Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą nepatenka į teritoriją, kurioje numatyta aukštybinių statinių statyba. Tarybos sprendimu Žemės sklype tebuvo leista nesilaikyti tam tikrų Bendrojo plano sprendinių. Tarybos sprendime numatyta koreguoti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintą Centro dešiniojo Neries kranto detalųjį planą (reg. Nr. 31), parengus ir patvirtinus Korektūrą detaliajame plane, o ne aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente, yra numatyta, kad nukrypstant nuo bendrojo plano sprendinių leidžiama statyti 84 m aukščio pastatą. Taigi, Bendrajame plane ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemoje Žemės sklype nėra numatyta zona aukštybinių pastatų statybai, todėl nėra pagrindo vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatyta išimtimi ir privalu remtis 3 priedo 1.1. punkte įtvirtintais reikalavimais.

Akcentuoja, kad rengiant korektūrą ir tvirtinant projektinius pasiūlymus, jau tuomet buvo įtvirtinta Statytojo pareiga gauti gretimų sklypų valdytojų ir savininkų sutikimus statyti mažesniais atstumais iki Žemės sklypo ribos, kadangi remiantis Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punkte numatyta teisė nukrypti nuo Bendrojo plano sprendinių nėra tapati ar lygi bendrojo plano sprendinių keitimui ar koregavimui, todėl mano, kad nėra pagrindo netaikyti STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punkte numatytos imperatyvios sąlygos. Pažymi, kad teritorijų planavimo dokumentas ir jo sprendiniai (grafiniai ir tekstiniai) sudaro vieną visumą ir privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms bei privatiems subjektams, todėl privalomi laikytis priimant sprendimus.

Nurodo, kad pareiškėja, būdama susipažinusi su Bendruoju planu, pagrįstai tikėjosi, jog sprendžiant statybą leidžiančio dokumento išdavimą Statytojui, bus vadovaujamasi Bendruoju planu ir aktualiu teisiniu reglamentavimu. Taip pat Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad Inspekcija, būdama atsakinga už teisės aktų, reglamentuojančių statybą, įgyvendinimą ir priežiūrą, užtikrins, kad išduodant statybą leidžiančius dokumentus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Tačiau Inspekcija, priimdama Skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aktualų teisinį reglamentavimą, netinkamai taikė Statybos įstatymo ir STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatas, dėl ko Skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.) 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Nurodo, jog UAB „Liuks NT“ nagrinėjamu atveju ginčija Inspekcijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-7796, kuris priimtas išnagrinėjus jos 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. skundus. Ginčijamu sprendimu Inspekcija atsisakė imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl statytojui UAB „Investmira“ išduoto statybos leidimo galiojimo panaikinimo. Pažymi, jog UAB „Liuks NT“ taip pat yra inicijavusi civilinį ginčą bendrosios kompetencijos teisme dėl to paties UAB „Investmira“ išduoto statybos leidimo galiojimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-17098-987/2019). Ši civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-804-789/2018. Nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. Taigi, esant tokiai situacija, kai UAB „Liuks NT“ su ieškiniu dėl minėto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir su skundu dėl Inspekcijos sprendimo Nr. (23.2)-2D-7796 panaikinimo į administracinį teismą, Inspekcija mano, jog ji negalėtų būti įpareigota (patenkinus pareiškėjos skundą) inicijuoti statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimą iš naujo, kai analogiškas klausimas dėl statybos leidimo jau yra sprendžiamas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17098-987/2019. Kita vertus, kaip buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-17098-987/2019 dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-804-789/2018. Akivaizdu, jog teismų priimti ir įsiteisėję sprendimai turės įtakos šiai nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-7796 panaikinimo ir įpareigojimo UAB „Liuks NT“ pateiktus skundus svarstyti iš naujo, kas iš esmės reikštų to paties statybos leidimo teisėtumo tikrinimą.

Šalies argumentai

Inspekcija taip pat nepritaria UAB „Liuks NT“ skunde nurodytiems teiginiams, kad ji nesilaikė statybą leidžiančio dokumento patikrinimo tvarkos ir pažeidė skunde nurodytus teisės aktus. Nurodo, kad Inspekcija, reaguodama į pareiškėjos UAB „Liuks NT“ gautus skundus, atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 13 d. statybos leidimo, kuris išduotas pagal 2019 m. UAB „Archinova“ parengtą Administracinio pastato (7.2) (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektą Nr. AN.SDL.16D-3.16 07 12 (toliau – Projektas) teisėtumo patikrinimą ir 2019 m. gegužės 7 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-190507-00059 (toliau – SLD patikrinimo aktas). Šio akto išvadoje pažymėta, jog minėtas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai, prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus, specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. birželio 21 d. įsakymu „Dėl centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimo tvirtinimo“ Nr. A30-1441/18(2.1.225E-TD2) patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano (registro Nr. T00054692, buvęs Nr. 31) sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) teritorijų planavimo dokumentas (TPD) Nr. K-VT-13-17-447). Minėtas dokumentas yra vietovės lygmens detalusis planas. Pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Taigi, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti aukštybinį pastatą numatyta detaliojo plano koregavimo „Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas“ sprendiniuose, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1032 „Dėl bendrojo plano reglamento teritorijoje (duomenys neskelbtini)“. Šiuo Tarybos sprendimu buvo pripažinta, jog nagrinėjamoje žemės sklypo teritorijoje egzistuoja aiškiai deklaruotas viešasis interesas, ypatinga urbanistinė situacija ir parengtas išskirtinis pagrindimas aukštybinio pastato statybai. Tarybos sprendimu buvo pritarta, kad žemės sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) nebūtų taikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyto aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas ir leista teritorijoje (duomenys neskelbtini) viršyti bendrajame plane nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus. Tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano iki 2015 metų, pagrindinio brėžinio 5 tekstiniu reglamentu – teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešam interesui, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai. Minėto detaliojo plano sprendiniuose yra numatyta galimybė statyti pastatą iki 85 m aukščio nuo žemės paviršiaus, todėl darytina išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl leidžiamo statyti pastato aukščio neprieštarauja kompleksinių planavimo dokumentų sprendiniams.

Pažymi, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime pareiškėjos atstovams aiškiai buvo nurodyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Investmira“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į miesto centro, svarbiausių lokalių centrų funkcinę zoną, kurioje numatytas maksimalus leistinas pastatų aukštis bei užstatymo intensyvumas. Minėtas aukštis pats savaime atitinka šiuo metu galiojančią ir Bendrojo plano patvirtinimo metu galiojusią aukštybinio užstatymo sąvoką. Bendrojo plano patvirtinimo metu galiojusių aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246, 6.2. punktas numatė, kad aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo normų 31.5 punktas nustato, kad aukštybiniu užstatymu laikomas toks užstatymas, kuris formuojamas aukštais (pastatų aukštis – didesnis kaip 30 m) bokštiniais pastatais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1-753, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246, nusprendė, jog aukštybiniais pastatais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracinėse ribose laikomi pastatai, kurių aukštis – daugiau kaip 12 aukštų ar 35 metrai nuo žemės paviršiaus. Atsižvelgus į tai, ginčijamame Inspekcijos sprendime buvo padaryta išvada, kad Vilniaus miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė statyti pastatus, viršijančius 35 m aukštį, kai egzistuoja viešasis interesas, ypatinga urbanistinė situacija ir išskirtinis pagrindimas bei savivaldybės tarybai pritarus. Mano, jog savivaldybės Taryba turėjo teisę numatyti galimybę statyti aukštybinius pastatus ir ši galimybė buvo įgyvendinta Bendrajame plane nustatyta tvarka.

Inspekcija taip pat nesutinka su UAB „Liuks NT“ teiginiais, kad sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktu ir gauti visų gretimų teritorijų valdytojų ir savininkų, tame tarpe ir pareiškėjos, sutikimą. Atkreipia dėmesį, kad STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p. nustato, jog „šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.“ Nurodo, kad Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte yra numatyta, jog Žemės sklype yra leista vykdyti aukštybinių statinių statybą, jeigu yra atliekama Bendrajame plane nustatyta procedūra, t. y. tam pritaria Taryba. Savivaldybės taryba Sprendimu pritarė, kad žemės sklypo teritorijoje nebūtų taikomas Bendrajame plane nustatytas aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas bei leido viršyti šioje teritorijoje nustatytus aukščio ir intensyvumo reglamentus (1 ir 2 p.). Detaliojo plano korektūra patvirtinta 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A30-1441/18(2.1.22E-TD2) ir ja leidžiamas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 85 m.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju gretimų žemės sklypų rašytiniai sutikimai vadovaujantis minėto STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkto nuostatomis neprivalomi, todėl atlikto patikrinimo aktu konstatuota, kad statytojui UAB „Investmira“ išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau ir Administracija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (el. byla, I tomas, b. l. 71-78) nurodo, kad Žemės sklypo teritorijoje, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) iki 2015 metų pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktu bei atlikus Bendrajame plane numatytas procedūras, buvo numatyta galimybė statyti aukštybinius statinius. Pagal šį punktą teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus Savivaldybės tarybai.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Statytojas pateikė Administracijai dokumentus, pagrindžiančius, jog egzistuoja aiškus viešasis interesas didinti dešiniojo Neries kranto centro patrauklumą, ypatinga urbanistinė situacija Žemės sklype ir jo aplinkoje. Administracijos tvirtinimu, taip pat egzistuoja būtinybė statyti išraiškingos architektūros aukštybinį pastatą, leidžiantį formuoti aiškiai išreikštą pietinį „architektūrinės kalvos“ šlaitą. Ši būtinybė buvo patvirtinta dar 2015 metais Lietuvos architektų sąjungoje pristatytoje Žemės sklypo teritorijos urbanistinėje studijoje. Visos šios aplinkybės, pasak Administracijos, sudarė prielaidas aukštybinio pastato statybos įgyvendinimui Žemės sklypo teritorijoje reikalingo Tarybos sprendimo priėmimui. Mano, kad Taryba numatydama tokią galimybę, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir toks sprendinius neprieštarauja aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Taip pat nurodo, kad įgyvendinant Tarybos sprendimą, buvo papildomai atlikta Detaliojo plano korektūra.

Pažymi, kad Administracija, išduodama Statytojui statybos leidimą, įgyvendino jai Statybos įstatyme suteiktą administracinę diskreciją.

Administracija nesutinka su skundo argumentais, kad Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes turėjo būti gautas pareiškėjos sutikimas pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 punktą. Administracija pabrėžia, kad STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punktas aiškiai nustato, jog šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba. Kadangi Taryba sprendimu pritarė aukštingumo ir intensyvumo reglamentų netaikymui Žemės sklypo teritorijoje, o vėliau papildomai patvirtino Detaliojo plano korektūrą, kuria buvo realizuotas Tarybos sprendimas bei Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas, laiko, kad aukštybinių statinių statyba Žemės sklypo teritorijoje yra leidžiama, todėl STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punktu pareiškėjo sutikimas Statybos leidimo išdavimui neturėjo būti pateiktas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, kad Inspekcija skundžiamame sprendime tinkamai įvertino situaciją, teisingai išnagrinėjo skundą ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investmira“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (el. byla, II tomas, b. l. 1-13). Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai mano, jog Inspekcija privalo jos skundo pagrindu imtis veiksmų dėl Statybos leidimo panaikinimo. Pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 ir 10 straipsniuose yra aiškiai įtvirtinta Inspekcijos pareiga skundo pagrindu tirti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, tačiau tai nereiškia, kad tokio tyrimo eigoje Inspekcija visais atvejais privalo pripažinti statybos leidimus išduotus neteisėtai ir imtis veiksmų dėl jų panaikinimo. Tuo atveju, jeigu atlikus TPSVPĮ 10 straipsnyje nustatytus veiksmus yra nustatoma, jog pažeidimai yra nepadaryti, Inspekcija informuoja apie šį faktą pareiškėją ir jokių veiksmų dėl Statybos leidimo panaikinimo atlikti neprivalo.

Nurodo, kad šiuo atveju Inspekcija atliko Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą TPSVPĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir pažeidimų nenustatė. Inspekcija Sprendimu pateikė išsamią ir motyvuotą poziciją dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo bei konkrečiai įvertino jo atitiktį TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatytiems patikrinimo reikalavimams, įskaitant, bet neapsiribojant, ar išduodant Statybos leidimą privalėjo būti gautas pareiškėjos sutikimas. UAB „Investmira“ nuomone, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos sutikimas išduodant Statybos leidimą nebuvo reikalingas, kadangi teritorijų planavimo dokumentai Žemės sklype numato galimybę statyti aukštybinius pastatus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jokių kitų argumentų, išskyrus netinkamo STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte nustatytos išimties taikymo, nenurodo. Pabrėžia, kad ši argumentacija sudaro civilinės bylos, kurioje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, dalyką. Mano, kad pareiškėja, paraleliai inicijuodama du ginčus iš esmės dėl to paties dalyko, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Pažymi, kad dėl to, jog vyksta civilinis ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija negalėtų iš naujo nagrinėti pareiškėjos kreipimosi su prašymu kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (el. byla, II tomas, 102-103 psl.).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepimuose į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-7796, priimto išnagrinėjus pareiškėjos prašymus įvertinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Investmira“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-090313-00255 (toliau – Statybos leidimas), suteikiantį teisę pagal UAB „Archinova“ parengtą „Administracinio pastato (7.2) (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektą vykdyti pastato statybą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas) (el. byla, I tomas, b. l. 13-14).

Pareiškėja nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris ribojasi su Žemės sklypu (el. byla, I tomas, b. l. 15-18).

Pareiškėja per atstovą 2019 m. kovo 19 d. raštu „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-090313-00255 išdavimo teisėtumo“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama įvertinti, ar Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir nustačius, jog pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, kreiptis į teismą, jog neteisėtai išduotas Statybą leidžiantis dokumentas būtų panaikintas. Prašyme pareiškėja rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“) 3 priedo 1.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad tik gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu visuomeninės paskirties statinių aukštingumas gali būti didinamas arba jie statomi arčiau sklypo ribos. Pareiškėja Inspekcijai nurodė, kad Statybos leidimas yra išduotas ketinamam statyti 84 m aukščio pastatui ir numatomiems tiesti inžineriniams tinklams arčiau gretimo sklypo, nei minimalūs norminiai atstumai, ir dėl to gretimam sklypui turėtų būti nustatomos specialiosios sąlygos. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad būdama gretimo sklypo bendraturte, tokiems sprendiniams sutikimo nėra išdavusi, todėl Statybos leidimas Statytojui yra išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Analogišką prašymą įvertinti Statybos leidimo teisėtumą pareiškėja Inspekcijai pateikė ir 2019 m. balandžio 9 d.

Inspekcijos Departamentas 2019 m. birželio 6 d. sprendime Nr. (23.2)-2D-7796 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo“ (toliau – Skundžiamas sprendimas) konstatavo, kad Statybos leidimas yra teisėtas ir Inspekcijos Vilniaus departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo (el. byla, I tomas, b. l. 10-12).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktai numato, kad statybos valstybinė priežiūra apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu.

TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo pateikia skundą ar pranešimą, statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas turi būti atliktas per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų, nurodytų privalomajame nurodyme, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų išvadų gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą patikrinimas negali būti atliktas, Inspekcija gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, apie tai raštu informuodama skundą ar pranešimą pateikusį (patikrinimą inicijavusį) asmenį ir tikrinamą subjektą, nurodydama patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs Inspekcijos pareigūnas. Patikrinimo akto kopija pateikiama statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui. Apie atliktą patikrinimą skundo ar pranešimo pateikėjas informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos, pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą patikrinimo akto kopiją.

TPSVPĮ 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą: 1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, – pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus; 2) jeigu nustatyta, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka (ar jos dalis) už savavališkos statybos įteisinimą, kai teisės aktų nustatyta tvarka ši įmoka privaloma, – pateikti Statybos įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytiems kaltiems asmenims privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį nei 4 mėnesių terminą sumokėti įmoką (ar trūkstamą jos dalį); neįvykdžius privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

TPSVPĮ 25 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Vertinant pareiškėjos paduoto skundo turinį matyti, jog pareiškėja siekia apginti savo subjektines teises ir galimai pažeistus interesus dėl žemės sklype, kurio dalies savininkus atstovauja, vykdomos statybos. Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. Inspekcijai padavė prašymus Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto pagrindu. Pagal Taisyklių 5 punkto 2 dalį, skundas - asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taisyklių 54.5 punkte numatyta, jog į skundą ar pranešimą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. prašymus, į jį atsakė Skundžiamu sprendimu.

TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, patikrina, ar: 1) statytojo prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti visi pagal teisės aktų reikalavimus privalomi nurodyti duomenys; 2) statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus; 3) statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; ar šis prašymas įregistruotas IS „Infostatyba“; 4) prie statinio projekto pridėtos visos prisijungimo sąlygos ir Specialieji reikalavimai (kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus); 5) statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; 6) statinio projektą pasirašė visi jį privalėję pasirašyti asmenys ir ar šie asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti šį statinio projektą; 7) statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis; 8) statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; 9) statinio projekto ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę asmenys turėjo teisę tai atlikti; 10) statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 11) numatytos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietos ir būdai atitinka inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų išduotas prisijungimo sąlygas; 12) teisingai nurodyti subjektai, pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą; 13) statinio projektui pritarė visi privalėję jį tikrinti subjektai; 14) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statinio projekto patikrinimo terminai; 15) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai.

Pareiškėja paduotame skunde ginčija Departamento priimtą sprendimą tuo pagrindu, kad Departamentas, tikrindamas Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, nesivadovavo ir pažeidė TPSVPĮ 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo tvarką, Departamentas netinkamai atliko jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, pažeidė gero administravimo principą.

Pažymėtina, kad pareiškėja jokių konkrečių procedūros pažeidimų dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo atlikimo skunde nenurodo, tačiau Inspekcijos veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad ji nepatikrino, ar yra visi reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai, būtini Statybos leidimui gauti, nurodo, kad Inspekcija netinkamai aiškino STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto nuostatas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad Inspekcija atliko Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar Statybos leidimo išdavimas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.05.00:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, ir 2019 m. gegužės 7 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-190507-00059, kuriame konstatavo, kad: Statybos leidimas išduotas teisėtai; Prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus; Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja apie patikrinimo rezultatus informuota Skundžiamu sprendimu.

Iš prašymų Inspekcijai ir skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės sklype siekia statyti pastatą, kurio aukštingumas viršija toje teritorijoje numatytą aukštingumą, laikosi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktu ir gauti visų gretimų teritorijų valdytojų ir savininkų, tame tarpe ir pareiškėjos, sutikimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – BP), sprendinius Žemės sklypas patenka į miesto centro, svarbiausių lokalių centrų funkcinę zoną, kurioje maksimalus leistinas pastatų aukštis yra iki 35 m, užstatymo intensyvumas – 3,0.

Iš Skundžiamos Sprendimo turinio matyti, kad vertindama pareiškėjos prašymų argumentus, Inspekcija vadovavosi tuo, jog BP pagrindinio brėžinio 5 tekstiniame reglamente nurodyta, jog išskirtiniais atvejais, esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai, parengus išskirtinį pagrindimą ir pritarus Savivaldybės tarybai, galima viršyti bendrajame plane nustatytą užstatymo reglamentą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1032 „Dėl bendrojo plano reglamento teritorijoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Tarybos sprendimas) buvo pripažinta, jog Žemės sklypo teritorijoje egzistuoja aiškiai deklaruotas viešasis interesas, ypatinga urbanistinė situacija ir parengtas išskirtinis pagrindimas aukštybinio pastato statybai, todėl buvo pritarta, kad Žemės sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) nebūtų taikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyto aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas ir leista teritorijoje (duomenys neskelbtini) viršyti bendrajame plane nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus.

Taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į šį Tarybos sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. birželio 21 d. įsakymu „Dėl centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimo tvirtinimo“ Nr. A30-1441/18(2.1.225E-TD2) buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano (registro Nr. T00054692, buvęs Nr. 31) sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) teritorijų planavimo dokumentas (TPD) Nr. K-VT-13-17-447) (toliau – detalusis planas).

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Detalusis planas yra vietovės lygmens detalusis planas, kuris iki Skundžiamo sprendimo priėmimo dienos galiojo ir nebuvo nuginčytas teisme. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Inspekcija pagrįstai nustatė, kad Žemės sklype statyti aukštybinį pastatą buvo numatyta detaliojo plano koregavimo „Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas“ sprendiniuose, todėl statybą leidžiantis dokumentas dėl leidžiamo statyti pastato aukščio neprieštarauja kompleksinių planavimo dokumentų sprendiniams.

Byloje minima aplinkybė, kad Tarybos sprendimo teisėtumas yra ginčijamas administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-804-789/2018, proceso Nr. 3-61-3-03720-2017-5), nepaneigia Inspekcijos išvadų dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, kadangi remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie civilinę bylą Nr. e2-628-987/2020 (proceso Nr. 2-68-3-11557-2019-0), Inspekcija sužinojo jau po Skundžiamo sprendimo priėmimo, kai 2019 m. liepos 2 d. teismo nutartimi buvo įtraukta į nurodytos civilinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas šiuo atveju vertina Skundžiamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu buvusios situacijos kontekste (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str.).

Dėl gretimo sklypo savininko sutikimo raštu būtinumo

Pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (redakcija nuo 2016 m. birželio 29 d.) 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 p. statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p. nustato, kad „šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.“ Taigi, pastarojoje teisės normoje nustatytos STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 p. taikymo išimtys.

Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo teritorijoje Statybos leidimo išdavimo metu buvo leidžiama aukštybinių pastatų statyba, todėl šiuo atveju taikytina STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p. numatyta išimtis, remiantis kuria gretimo sklypo savininko sutikimas raštu nėra reikalingas išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir Inspekcijos Vilniaus departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

Nustatytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad Departamentas laikėsi TPSVPĮ 8 ir 10 straipsniuose nustatytos statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo tvarkos, įvertino Statybos leidimo atitiktį TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Inspekcija visapusiškai ir objektyviai, išanalizavusi sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, pareiškėjos prašymų argumentus ir taikydama teisinį reguliavimą, galiojusį Statybos leidimo išdavimo metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pateikė išsamią ir motyvuotą poziciją dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. ir balandžio 9 d. prašymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-628-987/2020 pagal ieškovės UAB „Liuks NT“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Investmira“ (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Archinova“ ir Inspekcija) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-804-789/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03720-2017-5), kurioje keliamas ginčas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui įpareigojus Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos prašymus, ji to padaryti negalėtų ir turėtų nutraukti administracinę procedūrą. Todėl ir dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Investmira“ teismui pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atmetus pareiškėjos skundą, laikytina, kad iš esmės yra apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės šioje byloje, todėl spręstinas klausimas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų bylinėjimosi išlaidų

Pabrėžtina, kad: 1) gali būti atlyginamos tik su administracinės bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu (nagrinėta byla) susijusios išlaidos; 2) priteistinos tik būtinos išlaidos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme nurodo, kad patyrė su jos atstovavimu teisme susijusių išlaidų, kurias sudaro užmokestis už advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimą – 718,74 Eur, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame – 1 524,60 Eur (el. byla, V tomas, 13-16 psl.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

Šioje byloje ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose pareiškėja prašo atsakovę Inspekciją atlikti kontrolės veiksmus trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu viešojo administravimo srityje (įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą). Remiantis viešai skelbiama informacija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra įsteigta Teisės grupė, kurioje dirba 17 darbuotojų, galinčių atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens interesus byloje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, priešingai, nei teigiama prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu atsiliepimą į pareiškėjos skundą parengė ir teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė – Teisės grupės patarėja J. U. (el. byla, I tomas, b. l. 79-86, 136). Duomenų, kad iki atsiliepimo į skundą parengimo dienos su advokatų kontora WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, byloje nėra.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį teismo posėdyje atstovavo du atstovai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio specialistė L. K. (el. byla, V tomas, b. l. 10) ir advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokato padėjėjas M. Lideika pagal 2019 m. gruodžio 18 d. atstovavimo sutartį (el. byla, V tomas, b. l. 21, 40-42). Teismo vertinimu, šiuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti atstovauti byloje nepriklausomo atstovo teisės klausimais nebuvo būtina. Prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ji neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį tarp jos ir advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį byloje atstovavo būtent su nagrinėjamu ginču susijusios srities specialistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ bylinėjosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investmira“ prašyme nurodo, kad šioje byloje patyrė 2 701,93 Eur išlaidų, kurias sudaro užmokestis už advokato teisines paslaugas: 1719,41 Eur UAB „Investmira“ atsiliepimo į skundą rengimą, 982,52 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje (el. byla, V tomas, b. l. 25-28). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateiktos advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir nurodyta jų vertė (el. byla, V tomas, b. l. 29-32).

Nustatyta, kad UAB „Investmira“ byloje pagal 2019 m. balandžio 29 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokatas Evaldas Klimas (el. byla, I tomas, b. l. 30-31). Atstovaudamas UAB „Investmira“ interesus, advokatas parengė ir teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el. byla, II tomas, b. l. 1-13).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsiliepimo į skundą parengimo paslauga suteikta 2019 m. spalio 14 d., šiuo atveju taikytinas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), 2019 m. II ketvirtį sudarė 1 289,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma, galima priteisti už atsiliepimo į skundą parengimą – 3 222,50 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ už atsiliepimo į skundą parengimą prašoma priteisti 1 719,41,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio, todėl įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina visa apimtimi.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, priteisimo taip pat aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis ( 1 289,00 Eur). Nustatyta, kad byloje vyko vienas teismo posėdis (2019 m. gruodžio 18 d.), kuris truko nuo 13.07 val. iki 13.47 val. (40 min.). Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokato pasirengimas teismo posėdžiui truko 3,50 val. ir dalyvavimas jame taip pat truko 3,50 val. (el. byla, V tomas, b. l. 32). Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą bei realią teismo posėdžio trukmę (40 min.), teismas daro išvadą, kad advokato pasirengimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame realiai galėjo bendrai trukti ne 7 val., o trumpiau, t. y. 5 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už pasirengimą 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiui ir UAB „Investmira“ atstovavimą jame suma sudaro 644,50 Eur (1289,0 Eur x 0,1 koef. =128,90 Eur; 128,90 x 5 val. = 644,50 Eur). Kadangi UAB „Inevstmira“ prašoma priteisti 982,52 Eur išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų dydį, teismas prašomą priteisti sumą mažina iki 644,50 Eur.

Taigi, iš viso trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ naudai iš pareiškėjos priteistina 2 363,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ 2 363,91 (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 91 euro cento) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičHenrikas SadauskasIna Kirkutienė