Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui M. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ atstovui advokatui Evaldui Klimui,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams L. K. ir advokato padėjėjui Mantui Lideikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Investmira“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-7796, priimto išnagrinėjus pareiškėjos prašymus įvertinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Investmira“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-090313-00255 (toliau – Statybos leidimas), suteikiantį teisę pagal UAB „Archinova“ parengtą „Administracinio pastato (7.2) (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektą vykdyti pastato statybą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas) (el. byla, I tomas, b. l. 13-14).

Pareiškėja nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris ribojasi su Žemės sklypu (el. byla, I tomas, b. l. 15-18).

Pareiškėja per atstovą 2019 m. kovo 19 d. raštu „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-090313-00255 išdavimo teisėtumo“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama įvertinti, ar Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir nustačius, jog pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, kreiptis į teismą, jog neteisėtai išduotas Statybą leidžiantis dokumentas būtų panaikintas. Prašyme pareiškėja rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“) 3 priedo 1.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad tik gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu visuomeninės paskirties statinių aukštingumas gali būti didinamas arba jie statomi arčiau sklypo ribos. Pareiškėja Inspekcijai nurodė, kad Statybos leidimas yra išduotas ketinamam statyti 84 m aukščio pastatui ir numatomiems tiesti inžineriniams tinklams arčiau gretimo sklypo, nei minimalūs norminiai atstumai, ir dėl to gretimam sklypui turėtų būti nustatomos specialiosios sąlygos. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad būdama gretimo sklypo bendraturte, tokiems sprendiniams sutikimo nėra išdavusi, todėl Statybos leidimas Statytojui yra išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Analogišką prašymą įvertinti Statybos leidimo teisėtumą pareiškėja Inspekcijai pateikė ir 2019 m. balandžio 9 d.

TPSVPĮ 25 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Pareiškėja paduotame skunde ginčija Departamento priimtą sprendimą tuo pagrindu, kad Departamentas, tikrindamas Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, nesivadovavo ir pažeidė TPSVPĮ 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo tvarką, Departamentas netinkamai atliko jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, pažeidė gero administravimo principą.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad Inspekcija atliko Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar Statybos leidimo išdavimas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.05.00:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, ir 2019 m. gegužės 7 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-190507-00059, kuriame konstatavo, kad: Statybos leidimas išduotas teisėtai; Prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus; Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja apie patikrinimo rezultatus informuota Skundžiamu sprendimu.

Iš prašymų Inspekcijai ir skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės sklype siekia statyti pastatą, kurio aukštingumas viršija toje teritorijoje numatytą aukštingumą, laikosi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktu ir gauti visų gretimų teritorijų valdytojų ir savininkų, tame tarpe ir pareiškėjos, sutikimą.

Iš Skundžiamos Sprendimo turinio matyti, kad vertindama pareiškėjos prašymų argumentus, Inspekcija vadovavosi tuo, jog BP pagrindinio brėžinio 5 tekstiniame reglamente nurodyta, jog išskirtiniais atvejais, esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai, parengus išskirtinį pagrindimą ir pritarus Savivaldybės tarybai, galima viršyti bendrajame plane nustatytą užstatymo reglamentą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1032 „Dėl bendrojo plano reglamento teritorijoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Tarybos sprendimas) buvo pripažinta, jog Žemės sklypo teritorijoje egzistuoja aiškiai deklaruotas viešasis interesas, ypatinga urbanistinė situacija ir parengtas išskirtinis pagrindimas aukštybinio pastato statybai, todėl buvo pritarta, kad Žemės sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) nebūtų taikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyto aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas ir leista teritorijoje (duomenys neskelbtini) viršyti bendrajame plane nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus.

Byloje minima aplinkybė, kad Tarybos sprendimo teisėtumas yra ginčijamas administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-804-789/2018, proceso Nr. 3-61-3-03720-2017-5), nepaneigia Inspekcijos išvadų dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, kadangi remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie civilinę bylą Nr. e2-628-987/2020 (proceso Nr. 2-68-3-11557-2019-0), Inspekcija sužinojo jau po Skundžiamo sprendimo priėmimo, kai 2019 m. liepos 2 d. teismo nutartimi buvo įtraukta į nurodytos civilinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas šiuo atveju vertina Skundžiamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu buvusios situacijos kontekste (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str.).

Dėl gretimo sklypo savininko sutikimo raštu būtinumo

Pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (redakcija nuo 2016 m. birželio 29 d.) 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 p. statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p. nustato, kad „šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.“ Taigi, pastarojoje teisės normoje nustatytos STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 p. taikymo išimtys.

Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo teritorijoje Statybos leidimo išdavimo metu buvo leidžiama aukštybinių pastatų statyba, todėl šiuo atveju taikytina STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p. numatyta išimtis, remiantis kuria gretimo sklypo savininko sutikimas raštu nėra reikalingas išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir Inspekcijos Vilniaus departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

Nustatytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad Departamentas laikėsi TPSVPĮ 8 ir 10 straipsniuose nustatytos statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo tvarkos, įvertino Statybos leidimo atitiktį TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Inspekcija visapusiškai ir objektyviai, išanalizavusi sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, pareiškėjos prašymų argumentus ir taikydama teisinį reguliavimą, galiojusį Statybos leidimo išdavimo metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pateikė išsamią ir motyvuotą poziciją dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 19 d. ir balandžio 9 d. prašymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-628-987/2020 pagal ieškovės UAB „Liuks NT“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Investmira“ (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Archinova“ ir Inspekcija) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-804-789/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03720-2017-5), kurioje keliamas ginčas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui įpareigojus Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos prašymus, ji to padaryti negalėtų ir turėtų nutraukti administracinę procedūrą. Todėl ir dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Investmira“ teismui pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atmetus pareiškėjos skundą, laikytina, kad iš esmės yra apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės šioje byloje, todėl spręstinas klausimas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų bylinėjimosi išlaidų

Pabrėžtina, kad: 1) gali būti atlyginamos tik su administracinės bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu (nagrinėta byla) susijusios išlaidos; 2) priteistinos tik būtinos išlaidos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme nurodo, kad patyrė su jos atstovavimu teisme susijusių išlaidų, kurias sudaro užmokestis už advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimą – 718,74 Eur, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame – 1 524,60 Eur (el. byla, V tomas, 13-16 psl.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

Šioje byloje ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose pareiškėja prašo atsakovę Inspekciją atlikti kontrolės veiksmus trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu viešojo administravimo srityje (įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą). Remiantis viešai skelbiama informacija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra įsteigta Teisės grupė, kurioje dirba 17 darbuotojų, galinčių atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens interesus byloje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, priešingai, nei teigiama prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu atsiliepimą į pareiškėjos skundą parengė ir teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė – Teisės grupės patarėja J. U. (el. byla, I tomas, b. l. 79-86, 136). Duomenų, kad iki atsiliepimo į skundą parengimo dienos su advokatų kontora WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, byloje nėra.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį teismo posėdyje atstovavo du atstovai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio specialistė L. K. (el. byla, V tomas, b. l. 10) ir advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokato padėjėjas M. Lideika pagal 2019 m. gruodžio 18 d. atstovavimo sutartį (el. byla, V tomas, b. l. 21, 40-42). Teismo vertinimu, šiuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti atstovauti byloje nepriklausomo atstovo teisės klausimais nebuvo būtina. Prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ji neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį tarp jos ir advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį byloje atstovavo būtent su nagrinėjamu ginču susijusios srities specialistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ bylinėjosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investmira“ prašyme nurodo, kad šioje byloje patyrė 2 701,93 Eur išlaidų, kurias sudaro užmokestis už advokato teisines paslaugas: 1719,41 Eur UAB „Investmira“ atsiliepimo į skundą rengimą, 982,52 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje (el. byla, V tomas, b. l. 25-28). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateiktos advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir nurodyta jų vertė (el. byla, V tomas, b. l. 29-32).

Nustatyta, kad UAB „Investmira“ byloje pagal 2019 m. balandžio 29 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai advokatas Evaldas Klimas (el. byla, I tomas, b. l. 30-31). Atstovaudamas UAB „Investmira“ interesus, advokatas parengė ir teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el. byla, II tomas, b. l. 1-13).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsiliepimo į skundą parengimo paslauga suteikta 2019 m. spalio 14 d., šiuo atveju taikytinas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), 2019 m. II ketvirtį sudarė 1 289,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma, galima priteisti už atsiliepimo į skundą parengimą – 3 222,50 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ už atsiliepimo į skundą parengimą prašoma priteisti 1 719,41,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio, todėl įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina visa apimtimi.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, priteisimo taip pat aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis ( 1 289,00 Eur). Nustatyta, kad byloje vyko vienas teismo posėdis (2019 m. gruodžio 18 d.), kuris truko nuo 13.07 val. iki 13.47 val. (40 min.). Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokato pasirengimas teismo posėdžiui truko 3,50 val. ir dalyvavimas jame taip pat truko 3,50 val. (el. byla, V tomas, b. l. 32). Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą bei realią teismo posėdžio trukmę (40 min.), teismas daro išvadą, kad advokato pasirengimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame realiai galėjo bendrai trukti ne 7 val., o trumpiau, t. y. 5 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už pasirengimą 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiui ir UAB „Investmira“ atstovavimą jame suma sudaro 644,50 Eur (1289,0 Eur x 0,1 koef. =128,90 Eur; 128,90 x 5 val. = 644,50 Eur). Kadangi UAB „Inevstmira“ prašoma priteisti 982,52 Eur išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų dydį, teismas prašomą priteisti sumą mažina iki 644,50 Eur.

Taigi, iš viso trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investmira“ naudai iš pareiškėjos priteistina 2 363,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Investmira“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ 2 363,91 (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 91 euro cento) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.