Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, jo kaltė neįrodyta, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir vien tik nepatikimais bei prieštaringais nukentėjusiojo V. A. parodymais. Visi šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Iš bylos ir joje priimto nuosprendžio matosi, kad V. M. dalyvavimą turto prievartavime ir jo kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. A. , bet ir liudytojų, o iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai, taip pat kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Kai kurios nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš viso nekelia jokių abejonių ir jas pripažįsta pats apeliantas V. M. bei kiti nuosprendžio neapskundę nuteistieji A. P. ir M. K. . Byloje nustatyta, kad V. A. , V. M. , A. P. ir M. K. gyveno ir mokėsi tame pačiame Kauno apskrities ugdymo ir globos centre, todėl vieni kitus pažinojo dar iki kaltinime nurodyto laikotarpio. Nukentėjusiojo ir visų trijų nuteistųjų parodymais taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. spalio 23 d. ir spalio 25 d. nuteistieji kartu su V. A. , A. P. vairuojamu automobiliu „Ford Escort“ iš Kauno apskrities ugdymo ir globos centro du kartus važiavo į Prienų r. Stuomenų k. Ten nukentėjusysis du kartus prašė savo globėjos V. J. pinigų, ši 2006 m. spalio 23 d. davė jam 300 Lt.

Nors nuteistieji visas šias aplinkybes pripažįsta, jų ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi dėl to, ar pas savo globėją V. A. vyko savo noru, ar tai jį vertė padaryti nuteistieji, taip pat dėl to, ar iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų grasinant prieš jį panaudoti fizinį smurtą.

Nuteistasis V. M. teisme parodė, kad įvykio aplinkybių jau neprisimena, tačiau patvirtino, kad teisingi yra perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 5) V. M. parodė, kad 2006 m. spalio 23 d. vakare prie globos centro kartu su A. P. ir M. K. sėdėjo automobilyje „Ford Escort“, kuriuo naudojosi A. P. . Prie jų priėjo V. A. ir paprašė jį nuvežti į Prienų rajoną pas savo močiutę. Sakė, kad pas ją pasidėjęs 2000 Lt ir nori pasiimti 500 Lt telefono pirkimui. Už nuvežimą pažadėjo jiems duoti 300 Lt. Jie sutiko ir visi keturiese nuvažiavo į Prienų r., kelią rodė V. A. . Nuvažiavus V. A. vienas nuėjo į gyvenamąjį namą, netrukus grįžo ir atsinešė 100 Lt, pasakė, kad kitus pinigus jo močiutė kažkur paslėpė. Tada visi parvažiavo į Kauną, o V. A. atsineštus pinigus, jo paties sutikimu, jie išleido maistui ir cigaretėms. 2006 m. spalio 25 d. jis vėl buvo prie globos centro su A. P. ir M. K. . Prie jų vėl priėjo V. A. ir vėl paprašė nuvežti pas močiutę, sakė, kad dar kartą prašys pinigų, o šį kartą už nuvežimą pažadėjo jiems duoti 200 Lt. Visi keturiese A. P. vairuojamu automobiliu jie dar kartą nuvažiavo į tą patį Prienų r. esantį kaimą, V. A. nuėjo pas močiutę, tačiau netrukus iki jų automobilio jį atvežė vyriškis ir pasakė, kad jie V. A. pasiimtų. V. A. jiems pasakė, kad močiutė pinigų nedavė ir jį išvarė. Tada visi parvažiavo į Kauną. V. A. jie negrasino ir pinigų iš jo nereikalavo. Papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 7-8) V. M. nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes, nors kai kurias iš jų jau nurodė kitaip. Parodė, jog V. A. jiems pasakojo, kad pas močiutę saugo savo paties vasarą užsidirbtus pinigus. Pirmą kartą paprašęs jį nuvežti kaimą Prienų r., sakė kad pasiims 200-300 Lt, o jiems duos pinigų benzinui ir dar kiek nors. Sakė, kad jiems trims pinigus duos bendrai. Tą kartą V. A. iš močiutės gavo 100 Lt, o važiuojant atgal į Kauną pats nupirko cigarečių ir alaus, davė A. P. pinigų kurui. Gautus pinigus išleido visi kartu ir grįžo į globos centrą. V. A. niekam iš jų skolingas nebuvo. Po kelių dienų V. A. atėjo pas A. P. ir vėl paprašė nuvežti pas močiutę pasiimti pinigų. Globos centre V. A. anksčiau gyveno kartu su A. P. , su juo gerai sutardavo, todėl su prašymu ir kreipėsi būtent į jį. A. P. sutiko, jis (V. M. ) su M. K. tuo metu irgi neturėjo ką veikti, todėl visi keturiese nuvažiavo į tą patį kaimą. Šį kartą V. A. pinigų negavo ir visi kartu jie grįžo į Kauną. Į automobilį V. A. įlipdavo savo noru, niekas iš jo pinigų nereikalavo, jo nemušė ir jam negrasino. Jo nuomone, pareiškimą dėl turto prievartavimo V. A. galėjo liepti parašyti globos centro direktorius, kuris jo, A. P. ir M. K. nemėgo. Dar kartą apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 12) V. M. nurodė tik apie tai, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus ir kad kaltu neprisipažįsta. Teisme patvirtinęs perskaitytus jau išdėstytus ankstesnius parodymus V. M. dar parodė, kad jokios merginos pakviesti į lauką V. A. neprašė, šis atėjo pas juos pats. Nuteistieji A. P. ir M. K. kaltais irgi neprisipažino ir nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes kaip ir nuteistasis V. M. . Tačiau kai kurias aplinkybes šie nuteistieji nurodė kitaip. Nuteistasis A. P. teisme parodė, kad 2006 m. grįžęs po vasaros atostogų V. A. gyrėsi ir pasakojo, kad užsidirbo apie 1000 Lt. Rudenį V. A. paprašė jį nuvežti į kaimą pas jo globėją, iš kurios norėjo pasiimti pinigų. Jis tuo metu važinėjo automobiliu „Ford Escort“, nors kam šis automobilis priklausė, jis nežino. Sutikę nuvežti V. A. nuvežti į kaimą, ten važiavo keturiese: jis, V. A. , V. M. ir M. K. . Nukentėjusysis pats įsėdo į automobilį, prieš jį niekas nevartojo smurto ir jam negrasino. Važiuojant iš Kauno automobilį vairavo ne jis, o M. K. , o grįžtant atgal vairavo jis pats. Nuvažiavus į kaimą V. A. nuėjo pas savo globėją, grįžo ir atsinešė 100 Lt, juos galbūt padavė kažkuriam iš jų. Tada visi nuvažiavo į degalinę, pirko čipsus, degalus automobiliui ir visi grįžo į globos centrą. Po kelių dienų vėl keturiese dar kartą važiavo į tą patį kaimą, jokios merginos kartu su jais nevažiavo. Nuėjęs pas savo globėją, V. A. šį kartą pinigų negavo, prie jų privažiavo policijos pareigūnas, liepė pasiimti V. A. ir daugiau ten nesirodyti. A. P. taip pat parodė, kad anksčiau V. A. jam buvo skolingas apie 100 Lt, už ką, neprisimena. Vėliau patikslino, kad ta skola buvo už batus. Nuteistasis parodė, kad dėl to 2006 m. rugsėjo mėnesį V. A. pats davė jam banko mokėjimo kortelę, pasakė jos kodą ir jis su ta kortele pasiėmė pinigų. Kortelės V. A. neatidavė, ją stalčiuje rado auklėtoja ir atidavė nukentėjusiajam. Dar parodė, kad V. A. jam ne draugas. Teisme buvo perskaityti ir ankstesni A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-136). Tuomet apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad V. A. 2005 m. buvo suplėšęs jo sportinius batus, todėl jis jam pasakė, kad už tai turi sumokėti 100 Lt. Vėliau sužinojo, kad V. A. turi banko mokėjimo kortelę, 2006 m. rugsėjo mėnesį nuėjo į jo kambarį ir tą kortelę pasiėmė. Tą kortelę laikė pas save apie savaitę, po to su pačiu V. A. nuėjo iki bankomato, šis pats paėmė 30 Lt ir atidavė jam už tuos batus. Daugiau pinigų jis iš V. A. nereikalavo, nes jie jau buvo atsiskaitę. Po 2006 m. vasaros atostogų V. A. sakė, kad pas savo močiutę turi pasidėjęs 1600 Lt. Apie tai jis papasakojo V. M. ir M. K. . Po to kažkurią dieną pamatė V. A. , stovintį globos centro kieme. Jis, V. M. ir M. K. prie jo priėjo ir pradėjo V. A. kalbinti, kad šis su jais nuvažiuotų į kaimą pas savo močiutę ir kad šis iš jos paimtų 100 Lt. V. A. žadėjo pats tai padaryti kitą dieną, bet jis jį įkalbėjo tai padaryti tą pačią dieną, važiuoti visiems kartu ir po to išgerti alaus. Tada jie keturiese (jis, V. M. , M. K. ir V. A. ) automobiliu „Ford Escort“, priklausančiu kitam globos centro auklėtiniui A. Vl. , nuvažiavo į kaimą pas V. A. močiutę. Automobilį vairavo M. K. , kuris, iš kažkur gavęs pinigų, pirko ir kurą. Nuėjęs pas močiutę V. A. parsinešė 100 Lt. Parvažiavę į Kauną, jie nusipirko alaus, kartu išgėrė ir grįžo į globos centrą. Prieš V. A. niekas jokios prievartos ir smurto nenaudojo. Po kelių dienų jis vėl automobiliu privažiavo prie globos centro, o ten jo jau laukė V. M. , M. K. ir V. A. . Keturiese jie vėl nuvažiavo į tą patį kaimą, kuriame gyvena V. A. močiutė. Šį kartą automobilį vairavo jis pats, kurą pirko irgi jis, o iš kur buvo gavęs pinigų, neatsimena. V. A. žadėjo duoti pinigų kurui, jeigu pavyks pinigų gauti iš močiutės. Ir šį kartą nukentėjusysis su jais į kaimą važiavo savanoriškai. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, nuteistasis A. P. patvirtino, kad kažkas panašaus taip ir buvo. Nuteistasis M. K. teisme parodė, kad visų įvykių aplinkybių jau neprisimena, tačiau viskas vyko panašiai, kaip nurodė V. M. . Parodė, kad V. A. pats prašė jo ir kitų nuteistųjų nuvežti jį pas jo globėją ir už tai jiems trims pažadėjo duoti po 100 Lt. Važiuojant V. A. pats rodė kelią. Nuvažiavus į kaimą V. A. iš globėjos gavo tik 100 Lt, už kuriuos jis pirko degalus automobiliui, taip pat pirko dar ir čipsus, alų, kurį visi kartu išgėrė. Po kelių dienų V. A. vėl paprašė jį nuvežti pas globėją, nes norėjo dar kartą pasiimti pinigų. Jie vėl visi keturiese ten nuvažiavo, bet šį kartą V. A. pinigų negavo. Prie jų priėjo kažkoks vyras ir liepė pasiimti V. A. . Iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes M. K. buvo nurodęs ir apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 149-150). Teisme perskaičius šiuos parodymus, nuteistasis patvirtino, kad jie yra teisingi. Be to, teisme M. K. nurodė ir kai kurias papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad pats ir kiti nuteistieji buvo blogi auklėtiniai, todėl globos centro direktorius ant jų pyko ir galėjo padaryti poveikį V. A. , kad šis apkaltintų juos turto prievartavimu. Dar parodė, kad neprisimena, ar jis pats 2006 m. spalio 23 d. buvo užėjęs pas V. A. į jo kambarį globos centre. Taip pat parodė, kad prieš V. A. nėra vartojęs smurto, tačiau pripažino, kad galbūt ir yra smurtavęs prieš kitus globos centro auklėtinius.

Nukentėjusysis V. A. įvykio aplinkybes nurodė kitaip, o kai kurias iš jų visiškai priešingai. Teisme jis parodė, kad nė vienam iš nuteistųjų asmenų skolingas nebuvo. 2006 m. rugsėjo 24 d. pas jį į kambarį užėjo A. P. ir jam matant paėmė jo banko mokėjimo kortelę. Sakė, kad ją paima už kažkokius batus, nors apie juos jis iš viso nieko nežinojo. A. P. pareikalavus, jis pasakė kortelės kodą, taip pasielgė bijodamas nuo jo „gauti į galvą“. Vėliau tą jo kortelę A. P. stalčiuje rado auklėtoja ir ją jam sugrąžino. Patikrinęs kortelę pamatė, kad sąskaitoje likę tik centai. Jo nuomone, kažkas galėjo A. P. pasakyti, kad į tą jo kortelę buvo pervedama jo stipendija. Jokių batų pas A. P. nesiskolino ir niekam nebuvo skolingas. 2006 m. spalio 23 d. vakare jis buvo globos centro pirmame aukšte. Vienas iš nuteistųjų (kuris, dabar jau neprisimena) prie jo priėjo ir pakvietė išeiti į lauką. Išėjus ten jau buvo visi trys nuteistieji V. M. , A. P. ir M. K. . Jie visi trise pradėjo kalbėti, kad reikia važiuoti pas jo globėją, kad ši jam duotų pinigų. Jis atsikalbinėjo, sakė, kad jo močiutė jau gali miegoti, bet nuteistieji nenusileido. V. M. ir M. K. paėmė jį už rankų ir per prievartą įsodino į automobilį. Jis bandė priešintis, pabėgti, bet tai jam nepavyko. Važiuojant į Prienų r. esantį kaimą pas jo močiutę globėją V. J. , nuteistieji reikalavo, kad jis kiekvienam iš jų duotų po 100 Lt, iš viso jis jiems turėjo duoti 300 Lt. Nuteistieji jo nemušė, tik pasakė, kad jei nevažiuos, nepaims ir neduos jiems pinigų, tai jam bus blogai. Taip pat jam grasino ir konkrečiai V. M. dar tuomet, kai už rankos jį tempė ir prievarta sodino į automobilį. Iš kitų globos centro auklėtinių pasakojimų jis žinojo, kad nuteistieji anksčiau teisti, kad ir iš kitų reikalavo pinigų ir kad jų reikia pasisaugoti. Tai žinodamas nuteistųjų bijojo, nes manė, kad atsisakydamas jiems paklusti, gali būti suspardytas, sumuštas ar išvežtas į mišką. Todėl iš baimės nuteistiesiems pakluso ir rodė kelią iki savo močiutės namų. Vasarą dirbdamas statybose buvo užsidirbęs pinigų ir juos saugojo pas savo globėją V. J. , todėl tą vakarą nuvažiavęs su nuteistaisiais paprašė jos tų pinigų. Jai pamelavo, kad reikia sumokėti baudą ir močiutė jam davė 100 Lt. Įsėdęs į automobilį, tuos pinigus atidavė kažkuriam iš nuteistųjų. Grįžtant į Kauną nuteistieji už tuos 100 Lt nusipirko apie 20 butelių alaus, vieną butelį išgėrė ir jis pats. Po to grįžo į globos centrą. Po dviejų dienų globos centre pas jį užėjo kažkokia mergina ir pasakė, kad jį kviečia į apačią. Nuėjęs pirmame aukšte vėl pamatė visus tris nuteistuosius: V. M. , A. P. ir M. K. . Jie pasakė, kad reikia vėl važiuoti pinigų. Nors jis ir nenorėjo važiuoti, bet nuteistieji vėl jį įkalbinėjo ir sakė, „važiuojam, nes bus blogai“, sakė, kad jiems reikia 300 Lt. Bijodamas nuteistųjų ir suprasdamas, kad priešingu atveju bus vežamas per prievartą, vėl su jais nuvažiavo į kaimą pas savo globėją V. J. . Tačiau šį kartą ji jam pinigų nedavė, išvarė jį iš namų ir dar paskambino jo pusbroliui, kuris dirbo policininku. Šis atvažiavo ir nuteistiesiems liepė jį pasiimti. Po to jis kartu su nuteistaisiais tuo pačiu automobiliu parvažiavo į Kauną. Apklausos metu irgi buvo perskaityti kai kurie nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 6-8) V. A. parodė, kad 2006 m. spalio 23 d. į lauką iš globos centro jį išsivedė M. K. ir V. M. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Nors jis eiti nenorėjo, tačiau nuteistieji sugriebė jį už rankų ir nutempė per prievartą panaudodami jėgą. Po to įsodino į automobilį, kuriame už vairo sėdėjo A. P. . Automobilyje visi trys nuteistieji reikalavo iš jo 300 Lt, po to – nors 200 Lt. M. K. ir V. M. jam grasino, kad jei jis nevažiuos pas savo globėją ir neduos jiems pinigų, tai jie jį sumuš. Taip grasindami jie užsimodavo rankomis. Tos apklausos metu V. A. parodė, kad ir antrą kartą iš globos centro į lauką jį išsivedė nuteistieji V. M. ir M. K. . Kai jį vėl per prievartą įsodino į automobilį, jis pamatė, kad jame šalia A. P. sėdi dar kažkokia nepažįstama mergina. Antrą kartą nuvažiavus pas jo globėją, V. J. jam pinigų jau nedavė. Jis vis grįždavo prie automobilio, bet nuteistieji vėl liepdavo dar kartą prašyti pinigų sakydami be jų negrįžti ir grasindami, negavę pinigų, jį sumušti. V. J. pinigų jam nedavė ir jį išvarė. Be to, tuo metu atvažiavo V. J. anūkas, kuris savo automobiliu jį privežė prie nuteistųjų automobilio ir ten paliko. Po to su nuteistaisiais jis parvažiavo į Kauną. V. A. taip pat parodė, kad nuteistieji ir anksčiau prie jo kabinėdavosi, A. P. buvo iš jo atėmęs banko kortelę, o V. M. ir M. K. ne kartą be priežasties buvo apspardę. Dar kitos apklausos metu (t. 1, b. l. 10-11). V. A. buvo parodęs, kad 2006 m. spalio 23 d. į jo kambarį buvo užėję ir pakvietė pasikalbėti į lauką M. K. ir A. P. , kieme priėjo ir V. M. . Tada, jam atsisakius važiuoti, V. M. ir M. K. jį jėga įsodino į automobilį. Ten dar sėdėjo nepažįstama mergina. Pirmą kartą iš močiutės gautus 100 Lt jis atidavė A. P. . Antrą kartą jį per prievartą į automobilį vėl įsodino V. M. ir M. K. . Automobilyje visi nuteistieji vėl reikalavo pinigų, M. K. grasino jį sumušti, o A. P. liepė iš močiutės paimti ir jiems atiduoti 300 Lt. Teisme nukentėjusysis V. A. patvirtino, kad šie jo ankstesni parodymai teisingi, nors šiuo metu kai kurių įvykių aplinkybių detalių jis gali gerai ir neprisiminti. Tačiau nukentėjusysis dar kartą patvirtino, kad du kartus į kaimą pas globėją važiavo ne savo noru, o verčiamas nuteistųjų ir jų bijodamas. Nuteistieji reikalavo iš jo pinigų ir, nors „žiauriai“ jam negrasino, tačiau sakė, kad jį sumuš, užsimodavo rankomis ir jis suprato, kad atsisakius tenkinti nuteistųjų reikalavimus, prieš jį bus pavartotas fizinis smurtas. Nei savo močiutei, nei pusbroliui apie tai, kad iš jo reikalaujama pinigų, nepasakojo, nes bijojo nuteistųjų.

Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai atmetė jo paties nuoseklius parodymus ir rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino tiek visų trijų nuteistųjų, tiek nukentėjusiojo V. A. parodymus ir išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė nuteistųjų parodymus atmesti, o patikėjo būtent nukentėjusiojo parodymais. Kolegijos nuomone, šie teismo motyvai yra įtikinantys ir pagrįsti, be to, byloje yra ir papildomų aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad teisingi yra būtent nukentėjusiojo V. A. parodymai. Tos aplinkybės paneigia ir nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Iš šioje nutartyje jau išdėstytų nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, matosi, kad visuose šiuose parodymuose yra kai kurių prieštaravimų. Nuteistojo V. M. ir kitų nuteistųjų A. P. bei M. K. parodymuose yra prieštaravimų dėl susitikimo su V. A. 2006 m. spalio 23 d. ir spalio 25 d. aplinkybių, dėl to, kaip buvo važiuojama į Prienų r. Stuomenų k., kas iš jų vairavo automobilį, dėl to, kaip buvo išleisti V. A. iš jo globėjos gauti pinigai, ir dėl kai kurių kitų įvykių aplinkybių detalių. Nukentėjusysis V. A. skirtingų apklausų metu irgi nevienodai nurodė kai kurias aplinkybes apie tai, kas iš nuteistųjų ar kitų asmenų kaltinime nurodytu laiku kviesdavo išeiti jį iš globos centro į lauką, nukentėjusysis negali tiksliai nurodyti, kuriam iš nuteistųjų perdavė iš savo globėjos gautus 100 Lt. Vis dėlto šie ir kiti smulkūs prieštaravimai ir nuteistųjų, ir nukentėjusiojo parodymuose nėra esminiai. Jie gali būti paaiškinami tuo, kad po kaltinime nurodytų įvykių praėjo jau daug laiko, tačiau bet kuriuo atveju tie prieštaravimai nekeičia parodymų esmės. Tačiau nepaisant kai kurių neesminių nesutapimų, nukentėjusysis V. A. visų apklausų metu pagrindines jo turto prievartavimo aplinkybes nurodė nuosekliai ir vienodai. Jis aiškiai parodė, kad nuteistiesiems nieko nebuvo skolingas ir kad abu kartus visi trys nuteistieji reikalavo iš jo pinigų, prievarta įsodino į automobilį, vežė jį į Prienų r. pas jo globėją liepdami paimti iš jos pinigų ir perduoti tuos pinigus jiems. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo V. A. parodymų dalį apie tai, kad jam nebuvo grasinama „žiauriai“. Tokius parodymus nukentėjusysis tikrai davė, tačiau tai nereiškia, kad jis paneigė prieš jį panaudotą prievartą ir grasinimus. Nukentėjusysis visų apklausų metu parodė, kad reikalaudami pinigų nuteistieji grasino jį sumušti, ne tik paėmę jį už rankų per prievartą įsodino į automobilį, bet ir rankų gestais demonstravo, kad nepaklusus jų reikalavimams, prieš nukentėjusįjį bus pavartotas fizinis smurtas. Taigi nukentėjusiojo parodymai apie grasinimus prieš jį pavartoti fizinį smurtą nekelia jokių abejonių. Taip pat nėra abejonių ir dėl jo parodymų apie tai, kad gautus iš savo globėjos 100 Lt jis tikrai perdavė nuteistiesiems, nes tai pripažįsta jie patys. Nukentėjusysis pripažįsta, kad kai nuteistieji už jo atiduotus pinigus prisipirko alaus, vieną butelį kartu su jais išgėrė ir jis pats. Tačiau tai irgi nepaneigia jo parodymų, kad pas savo globėją jis važiavo, prašė iš jos pinigų ir juos perdavė nuteistiesiems ne savo noru, o bijodamas nuteistųjų grasinimų ir jų verčiamas. Dėl visų šių aplinkybių teismas nuosprendyje nukentėjusiojo V. A. parodymus pagrįstai įvertino nuosekliais, nekeliančiais abejonių ir jais pagrįstai pagrindė savo išvadas. Tuo tarpu vertinant nuteistųjų parodymus atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos jau esminius jų prieštaravimus. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad visų apklausų metu jis neprisipažino kaltu ir visi jo parodymai buvo išsamūs bei nuoseklūs. Su tuo galima sutikti tik iš dalies pirmiausia dėl to, kad teisme jokių išsamių parodymų apeliantas nedavė iš viso nurodęs, kad įvykio aplinkybių jis jau neprisimena. Jis tik patvirtino perskaitytus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, V. M. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo, bet ir paties apelianto bendrininkų kitų nuteistųjų parodymams. V. M. parodė, kad abu kartus jis su A. P. ir M. K. sėdėjo automobilyje globos centro kieme, o V. A. pats prieidavo prie jų ir prašydavo jį nuvežti į kaimą pas savo globėją pasiimti pinigų. Tuo tarpu kitas nuteistasis M. K. , kaip jau buvo nurodyta, netgi teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė, kad ir jis pats buvo užėjęs pas V. A. į jo kambarį. Tuo tarpu nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs iš viso apie kitokias įvykio aplinkybes. Jis iš pradžių parodė, kad sužinojęs, jog V. A. pas savo globėją saugo savo pinigus, apie tai papasakojo V. M. ir M. K. , ir tada jie trise patys susirado nukentėjusįjį ir pradėjo jį kalbinti važiuoti pasiimti tuos pinigus ir juos kartu išleisti. Šių savo parodymų A. P. nepaneigė ir teisme, o šie jo parodymai ne tik paneigia V. M. nurodomas įvykių aplinkybes, tačiau faktiškai patvirtina nukentėjusiojo V. A. parodymus. Išdėstyti esminiai prieštaravimai pačių nuteistųjų parodymuose kaip tik ir yra viena iš priežasčių, kodėl teismas pagrįstai jų parodymus atmetė, o patikėjo būtent nukentėjusiojo nurodomomis įvykių aplinkybėmis.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismas neįvertino liudytojų parodymų. Priešingai, iš bylos matosi, kad teisme apklausti liudytojai patvirtino būtent nukentėjusiojo V. A. parodymus ir dar kartą paneigė nuteistųjų versijas. Liudytojų parodymai nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Pažymėtina, kad nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde iškraipoma liudytojų parodymų esmė, skunde nurodomos tik apeliantui palankios tų parodymų ištraukos, be to, kai kurie liudytojų parodymai išdėstyti akivaizdžiai neteisingai. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nurodoma apie J. A. parodymus, kad V. A. istoriją apie turto prievartavimą tariamai pats sukūrė norėdamas išsisukti ir nebūti nubaustas už savavališką pasišalinimą iš globos centro. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad tokių parodymų nurodyta liudytoja nedavė. Globos centro auklėtoja liudytoja J. A. teisme parodė, kad V. A. buvo jos auklėtinis. 2006 m. spalio 23 d. vakare ji tikrino auklėtinių kambarius ir V. A. nerado. Būdama vestibiulyje pamatė automobilį, kuris jau išvažinėjo iš kiemo. Ji iš anksčiau jau žinojo, kad tuo automobiliu važinėja A. P. . Naktį šis automobilis grįžo prie globos centro, o netrukus atėjo V. A. . Ant jo veido ji pamatė sumušimo ir sužalojimų pėdsakus. V. A. jai papasakojo, kad A. P. , V. M. ir M. K. jį sumušė, reikalavo pinigų, prievarta išsivežė automobiliu, nuvežė pas jo močiutę, iš kurios jis turėjo prašyti pinigų ir atiduoti nuteistiesiems. Tą pačią naktį V. A. jai papasakojo ir apie tai, kad nuteistieji atimdavo iš jo pinigus ir pasinaudodami jo banko kortele. Taigi liudytoja J. A. visiškai patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį naudotą prievartą ir turto prievartavimą. J. A. parodė ir apie tai, kad ant V. A. veido matė sumušimo žymes, tuo tarpu pats nukentėjusysis nurodė tik apie grasinimus jį sumušti. Bet kuriuo nekyla jokių abejonių dėl to, kad bent grasinimai pavartoti prieš nukentėjusįjį smurtą tikrai buvo, o teismo sprendimas pašalinti kaltinimų dalį dėl fizinio smurto panaudojimo ir nuteistųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas iš BK 181 str. 2 d. į BK 181 str. 1 d. šiuo atveju tik patvirtina, kad teismas nuosprendį pagrindė ne prielaidomis, o visas abejones ir neaiškumus įvertino būtent nuteistųjų, taip pat ir apelianto V. M. , naudai. Teisme apklausta nukentėjusiojo V. A. globėja liudytoja V. J. parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį, vakare, pas ją atvažiavo V. A. ir pasakė, kad jam reikia pinigų susimokėti baudai. Ji jam davė 100 Lt ir šis išėjo. Netoli savo namų matė stovintį automobilį. Po dviejų dienų, vakare, V. A. atvažiavo dar kartą ir vėl pasakė, kad jam reikia litų. Šį kartą ji jam pinigų jau nedavė, o liepė susirinkti savo daiktus ir daugiau pas ją nevažinėti. Apie tai, kad iš jo pinigų kas nors reikalauja, V. A. jai nesakė, o ji apie tai jo ir neklausinėjo. Liudytojos V. J. parodymai dar kartą patvirtina, kad nukentėjusysis du kartus pas ją buvo atvažiavęs, prašė pas ją pinigų ir kad ji jam davė 100 Lt, kurie, kaip nurodo V. A. , buvo prievarta atiduoti nuteistiesiems. Tačiau būtina įvertinti ir kai kurias kitas V. J. nurodytas aplinkybes. Ši liudytoja paneigė paties nukentėjusiojo aiškinimus, kad jis pas savo globėją saugojo savo pinigus, apie kelis tūkstančius litų, ir parodė, kad tie 100 Lt, kuriuos davė V. A. , buvo jos pačios pinigai. Apie tai, kad pas ją jokių santaupų V. A. nesaugojo, V. J. kategoriškai buvo parodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo parodymai apie pas jo globėją tariamai laikomas savo santaupas iš tikrųjų kelia didelių abejonių. Įvertinant nukentėjusiojo amžių ir socialinę padėtį, tokius parodymus yra pagrindas laikyti tik jo bandymu įtvirtinti savo padėties pilnavertiškumą ir pakeisti į jį savo bendraamžių požiūrį. Tai, kad nukentėjusiojo aiškinimai apie jo tariamas santaupas galėjo būti išgalvoti, tikrai neverčia abejoti jo parodymais apie jo turto prievartavimo aplinkybes, tačiau šis faktas ir jau nurodyti liudytojos V. J. parodymai paneigia visų nuteistųjų parodymus. Nuteistieji, taip pat ir V. M. , parodė, kad V. A. jiems pasakojo apie pas močiutę laikomus savo pinigus ir prašė nuvežti jį tų pinigų pasiimti. Tuo tarpu remiantis V. J. parodymais, pas ją V. A. jokių pinigų nesaugojo, todėl jis tikrai negalėjo apie tai papasakoti ir nuteistiesiems, juo labiau negalėjo prašyti jį vežti pasiimti pinigų, kurių neturėjo. Pats nukentėjusysis visų apklausų metu tai kategoriškai paneigė ir parodė tik apie tai, kad pas V. J. buvo vežamas per prievartą, o pinigų iš jo reikalavo būtent nuteistieji. Liudytojas A. V. teisme parodė apie tai, kad V. A. yra buvęs V. J. globotinis. 2006 m. spalio mėn., vakare, jis buvo atvažiavęs pas V. J. , ši pasakojo, kad prieš kelias dienas davė V. A. 100 Lt, o dabar šis vėl prašo pinigų, todėl ji liepė V. A. susirinkti daiktus ir daugiau pas ją nevažiuoti. Tą vakarą jis pats savo automobiliu pavežė V. A. iki netoliese stovėjusio automobilio ir ten jį paliko. Ar iš V. A. kas nors reikalavo pinigų, jis nežino. Šie liudytojo parodymai patvirtina tas pačias liudytojos V. J. ir paties nukentėjusiojo V. A. nurodytas aplinkybes. Tačiau A. V. parodė dar ir apie tai, kad nuvežęs V. A. prie kito automobilio, matė jame sėdinčius 3-4 vaikinus ir vieną merginą. Liudytojas parodė, kad buvo tamsu ir tų asmenų jis neįsidėmėjo. Pats nukentėjusysis V. A. irgi parodė, kad vieną kartą važiuojant su nuteistaisiais pas jo močiutę, automobilyje buvo ir kažkokia nepažįstama mergina. Visi nuteistieji tokios merginos buvimą kartu su jais neigia. Tačiau šioje dalyje nukentėjusiojo parodymus kaip tik ir patvirtino liudytojas A. V. . Kad kartu su nuteistaisiais, jiems vežant V. A. , automobilyje tikrai buvo ir mergina, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Teisme apklausta liudytoja E. G. parodė, kad anksčiau pati gyveno globos centre, pažinojo visus tris nuteistuosius, žinojo, kad A. P. važinėja kažkieno automobiliu ir pati kartu su juo važinėdavosi. Liudytoja parodė, kad niekur už miesto su nuteistaisiais nebuvo išvažiavusi ir apie V. A. turto prievartavimą nieko nežino. Tokie šios liudytojos parodymai kelia abejonių. Iš teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų E. G. parodymų (t. 1, b. l. 26-27) matosi, kad su nuteistaisiais ji buvo ne tik pažįstama, bet ir su jais artimai bendravo. Ji parodė, kad su A. P. ją siejo artima draugystė, po to ji susirašinėjo laiškais su V. M. . Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad savo parodymais liudytoja suinteresuota nepakenkti nuteistiesiems, be to, neprisipažindama, kad kartu su jais vežė automobiliu V. A. , tokiu būdu bando išvengti ir įtarimų dėl jos pačios prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo. Bet kuriuo atveju liudytojo A. V , kuris šioje byloje yra visiškai nesuinteresuotas asmuo, parodymai dėl automobilyje matytos merginos irgi patvirtino ne nuteistųjų, o būtent nukentėjusiojo parodymus. Lygiai taip pat vertintini ir kitos liudytojos I. D. (M.) parodymai. Teisme ji parodė, kad irgi gyveno globos centre, pažinojo nuteistuosius ir nukentėjusįjį, ir neatmetė galimybės, kad kažkieno prašymu yra kvietusi V. A. iš globos centro išeiti į lauką pokalbiui. Perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 23-24) ši liudytoja įvykių aplinkybes buvo nurodžiusi konkrečiau. Ji neatmetė galimybės, kad 2006 m. spalio 23 d. būtent V. M. ir M. K. prašymu ėjo pas V. A. ir kvietė jį su nuteistaisiais pasikalbėti. Apie tai, kad nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina netgi pačių nuteistųjų parodymai, o ypač jau minėti A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, šioje nutartyje jau buvo išdėstyta. Visa tai dar kartą patvirtina, kad nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis ir ne vienintelio nukentėjusiojo V. A. parodymais. Kiti išnagrinėti įrodymai, t. y. jau išdėstyti liudytojų parodymai, irgi patvirtina nuteistųjų, taip pat ir V. M. , kaltę.