Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-1331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2-1331/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Serketas“, OU More Chartering, SIA „Vulcanus“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1331/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1; 94.2.4; 94.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-594-125/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“ ieškinį atsakovams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Serketas“, OU More Chartering, SIA „Vulcanus“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovo UAB „MK Laivyba“ atstovas pradiniu ieškiniu, adresuotu Klaipėdos apygardos teismui, prašė priteisti iš atsakovo P. K. 133 811,04 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo UAB „MK Laivyba“ atstovas patikslintu ieškiniu, adresuotu Klaipėdos apygardos teismui, į bylą atsakovais įtraukė UAB „Serketas“, OU More Chartering, SIA „Vulcanus“ ir prašė pripažinti negaliojančiomis tarp UAB „MK Laivyba“ ir OU More Chartering sudarytų sandorių dalis dėl paslaugų kainos dalies, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „MK Laivyba“ ir SIA Vulcanus“ sudarytų sandorių dalis dėl paslaugų kainos dalies, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Serketas“ ir OU More Chartering sudarytas sutartis (sandorius) visa apimtimi bei priteisti iš atsakovų P. K. ir SIA „Vulcanus“ solidariai 57 928,37 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovų P. K. ir UAB „Serketas“ solidariai priteisti 174 708,43 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MK Laivyba“ ieškinį perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 46 str. 2 d.). Ieškovas kreipėsi į teismą parašydamas priteisti iš buvusio įmonės darbuotojo P. K. žalos atlyginimą, atsiradusį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Patikslintu ieškiniu ieškovas žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai iš buvusio įmonės darbuotojo bei įmonių, su kuriomis bendradarbiavo atsakovas P. K., taip pat prašo pripažinti niekiniais tarp atsakovų sudarytus sandorius dėl paslaugų kainų nustatymo. Ieškinio pagrindu nurodyta, jog atsakovas P. K., dirbdamas ieškovo UAB „MK Laivyba“ įmonėje logistikos vadybininku, naudojosi darbdavio žiniomis apie darbo organizavimą ir rinkos strategiją, veiklos projektais, susijusiais su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, klientų sąrašais, kitais konfidencialia informacija laikytinais duomenimis, juos panaudodamas savo įkurtose įmonėse UAB „Serketas“, SIA „Vulcanus“. Ieškovas teigė, kad nurodytų duomenų panaudojimas jam padarė žalos. Iš ieškinio bei patikslinto ieškinio matyti, jog žalos atlyginimo priteisimo reikalaujama iš ūkio subjektų, kurie nesąžiningos konkurencijos veiksmais pažeidė ieškovo interesus. Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, todėl byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad bylos perdavimas nepažeis šalių interesų, neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovas iki šiol nepateikė ieškinio vertimo kopijų, skirtų atsakovams, esantiems užsienio valstybėse, taip pat iki šiol negauti reikalauti duomenys iš Latvijos Respublikos atitinkamų įstaigų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo P. K. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo esmė nepatenka į Konkurencijos įstatymo reguliavimo sritį, kadangi ginčas kilęs iš civilinės atsakomybės santykių, todėl jam negali būti taikomos CPK 28 straipsnio 4 punkto nuostatos. Tai reiškia, kad pateiktas ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui.Teismas neatsižvelgė į CPK 34 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas ieškinį turėtų išspręsti iš esmės, neperduodant jo kitam teismui.Teismo nutartyje nurodyta, kad bylos perdavimas nepažeis šalių interesų, neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek ieškovo buveinė, tiek atsakovo P. K. deklaruota gyvenamoji vieta - Klaipėdoje. Ginčas sudėtingas, procesas jau užėmė ir dar užims daug laiko, du atsakovai registruoti skirtingose užsienio šalyse, o atsakovas P. K. yra fizinis asmuo - procesine prasme silpnesnė šalis, todėl jo atveju, bylos perdavimas į Vilniaus apygardos teismą būtų neekonomiškas bei apsunkintų procesinių teisių gynimą. Tai prieštarautų teisingumo, proceso ekonomiškumo principams.Teismas perdavė bylą nagrinėti kitam teismui, nes patikslinto ieškinio pagrindas, anot teismo, patenka į Konkurencijos įstatymo reguliavimo sritį. Teismas, konstatuodamas patikslinto ieškinio trūkumus, neturėjo priimti patikslinto ieškinio. Turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (įpareigoti ieškovą pateikti vertimus), o tik tada spręsti teismingumo klausimą. Teismas pažeidė patikslinto ieškinio priėmimo taisykles, buvo perdėtai palankus ieškovui, todėl padarė priešlaikinę neteisėtą išvadą dėl bylos teismingumo.

Atsiliepimas

Ieškovo UAB „MK Laivyba“ atstovas atsiliepime į atsakovo P. K. atskirąjį skundą nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo skunde išdėstytais argumentais, o klausimą dėl skundžiamos nutarties prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad tiek ieškovui UAB „MK Laivyba“, tiek atsakovui P. K. byloje atstovauja advokatai, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į atsakovo argumentus dėl ieškovo registruotos buveinės vietos ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos. Nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimo vietos pakeitimas užvilkins šios bylos nagrinėjimą. Atsakovas tinkamai nenurodė, koks ieškovo patikslinto ieškinio trūkumas turėjo būti nustatytas teismo ir kokia teisės nuostata tai reglamentuoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patikslintas ieškovo ieškinys perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas, spręsdamas ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra teisminga tam teismui. CPK yra numatytos teismingumo taisyklės, kuriomis vadovaujantis konkretus civilinis ginčas priskirtinas konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui (CPK 26-28 str.). Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kuris pirmosios instancijos teismas - apylinkės ar apygardos, turi nagrinėti bylą nustatoma taikant rūšinio (dalykinio) teismingumo taisykles. Rūšinis (dalykinis) išimtinis teismingumas nėra savitikslis. Jį lemia tam tikrų kategorijų bylų specifika, reikalingumas nagrinėjant šias bylas taikyti tarptautinius bei Europos Sąjungos teisės aktus, būtinumas šių kategorijų bylas koncentruoti viename teisme, kaip ir būtina ex facto teisėjų specializacija.

CPK 27 straipsnyje numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal ginčo sumos, ginčo pobūdžio ir ginčo šalių kriterijus. Apygardų teismams kaip pirmosios instancijos teismams, yra teismingos CPK 27 straipsnyje numatytos civilinės bylos. Tačiau CPK 28 straipsnyje įtvirtintas sąrašas ginčų, kuriuos sprendžia išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes CPK 28 straipsnio 4 punkte numatyta, jog tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnius ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: pirma, neteisėtų veiksmų nutraukimo; ir, antra, padarytos žalos atlyginimo. Tai yra išimtinio teismingumo taisyklė, reiškianti, jog visi su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimu susiję ginčai, tai yra tiek nacionaliniai ginčai, tiek ginčai, turintys tarptautinį (užsienio) elementą, jeigu jie priskirtini Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja ir tiesioginio Europos Bendrijos teisės taikymo imperatyvas, kuris reiškia, kad Europos Sąjungos teisė pripažįstama nacionalinės teisinės sistemos dalimi ir užtikrina asmenims galimybę kreiptis į nacionalinius teismus, norint įgyvendinti Europos Sąjungos teisės šaltiniuose įtvirtintas jų teises ir pareigas. Beje, ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003, priimto 2002 m. gruodžio 16 d., dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo įžanginės dalies 7 punkte nurodoma, kad ,,nacionaliniams teismams tenka svarbus vaidmuo taikant Bendrijos konkurencijos taisykles (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų (ar Klaipėdos apygardos teismui ar Vilniaus apygardos teismui) pagal CPK 27, 28 straipsnių nuostatas yra teismingas ieškovo UAB „MK Laivyba“ patikslintas ieškinys, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis, t.y. ieškinio dalykas bei pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys yra grindžiamas tuo, kad buvęs ieškovo įmonės darbuotojas P. K., sudarydamas tarpininkavimo sutartis, asmeniškai gaudavo neteisėtą atlyginimą. Ieškinio pagrindą iš esmės sudaro reikalavimai atsakovams dėl tokių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad P. K. pažeidė su juo sudarytos darbo sutarties tam tikrus reikalavimus, kad jis įtraukė savo valdomas įmones į neteisėtų veiksmų schemą, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, kad jis panaudojo įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir pan. (t. 4, b. l. 125-182). Šiuo atveju vien tik ieškinyje išsakyti teiginiai, kad buvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, savaime nesudaro pagrindo Konkurencijos įstatymo taikymo pagrindu bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes kiekvienu atveju turi būti vertinamas ieškinio turinys, jo pagrindas ir dalykas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog pagal pobūdį šioje byloje ginčas yra iš esmės kilęs iš civilinės atsakomybės teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 28 straipsnio 4 punkto nuostatas, o tai reiškia, kad pateiktas ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui, o ne Vilniaus apygardos teismui.

Pagal faktines bylos aplinkybes apeliantas netinkamai aiškina CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau padarius išvadą, kad ieškinys, įvertinant jo pagrindą ir dalyką, nagrinėtinas Klaipėdos apygardos teisme, CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas yra neaktualus.

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, kurie siejami su bylos perdavimu ir šalių interesų pažeidimu, bylos nagrinėjimo užvilkinimu, netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.

Pagal CPK nuostatas teismas visų pirma nustato, ar apskritai pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) jam yra teismingas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), o jeigu jis yra teismingas, sprendžia, ar atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 137 str. 1, 3 d., 141, 115, 138 str.). Klausimai, susiję su patikslinto ieškinio trūkumais, nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 115 str. 5 d., 138 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, neteisingai vertino ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias aplinkybes bei netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „MK Laivyba“ ieškinys atsakovams P. K., UAB „Serketas“, OU More Chartering, SIA „Vulcanus“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis perduotinas toliau nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“ ieškinį atsakovams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Serketas“, OU More Chartering, SIA „Vulcanus“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis