- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-163-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25611-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei R. D. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, žalos atlyginimo bei pagal atsakovės R. D. priešieškinį ieškovui K. K. dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. K. prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimu nustatytą 173,77 Eur išlaikymo sūnui dydį ir sumažinti teikiamo išlaikymo dydį iki 150 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės;
2. paskirti atsakovę R. D. sūnaus turto administratore ir įpareigoti teikti piniginių lėšų, skirtų sūnaus išlaikymui, panaudojimo ataskaitą raštu, o ataskaitas įpareigoti teikti kas mėnesį;
3. įpareigoti atsakovę R. D. pateikti sūnaus išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. liepos mėn.;
Žemesnės instancijos teismas
4. nustatyti sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką:
4.1. lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., sūnus praleidžia su atsakovu. Penktadienį sūnų atsakovė pristato ieškovui į jo gyvenamąją vietą, o ieškovas sūnų grąžina sekmadienį į jo gyvenamąją vietą;
4.2. vasaros atostogų metu sūnus vieną mėnesį nepertraukiamai praleidžia su tėvu;
4.3. tėvas su sūnumi praleidžia šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną;
4.4. jeigu ieškovas negali su vaiku praleisti jam pagal grafiką skirtos dienos dėl svarbių priežasčių (liga arba darbas pagal slankųjį grafiką), tai šis laikas jam yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį.
5. įpareigoti atsakovę nurodyti bankinės sąskaitos numerį, į kurią būtų pervestos sūnaus išlaikymui skirtos piniginės lėšos;
6. priteisti iš atsakovės 675,41 Eur žalos.
Nurodė, jog teismo 2013-11-05 sprendimo priėmimo metu ieškovo pajamas sudarė 750 Eur. 2011-05-05 dėl patirto insulto ilgą laiką negalėjo dirbti, laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-11-06 buvo bedarbis, nuo 2014-11-17 įsidarbino Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigose. Dirba slenkančiu grafiku, parą dirba, dvi paros laisvos. Ieškovo pajamos apie 500 Eur, t. y. sumažėjo 35 proc. Po teismo sprendimo turto neįgijo. Turi aukštąjį išsilavinimą, yra inžinierius mechanikas, kreditų neturi, neįgalumas nenustatytas. Sūnaus išlaikymui gali skirti ne daugiau kaip 150 Eur. Su atsakove nepavyksta susitarti bendravimo su sūnumi. Atsakovė nenurodė savo banko sąskaitos, kad darbdavys galėtų tiesiogiai pervesti pinigus išlaikymui, išgrynindamas pinigus, ieškovas patiria nuostolius. Atsakovė 2014-04-22 kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo vykdymo, nurodydama savo sąskaitą banke. Atsakovė piktybiškai vengė sudaryti sąlygas ieškovui tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Dėl vykdymo išlaidų, ieškovas patyrė 675,41 Eur žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. D. atsiliepime prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su vaiku bendrauja Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui dalyvaujant bei specialisto nurodytu laiku ir vietoje iki abu tėvai raštiškai sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.
Nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, tačiau nesutinka su siūlomu bendravimo tvarkos projektu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2014-04-03 nutartyje konstatavo, jog tarp sūnaus ir tėvo emocinio ryšio nėra. Tėvas nuo vaiko gimimo nematė sūnaus ir su juo nebendravo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2013-10-15 teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarp sūnaus ir jo tėvo nėra emocinio ryšio ir tėvo bendravimas su vaiku turi būti minimalus ir tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Atsakovės įpareigojimas pristatyti vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą pažeistų vaiko ir atsakovės teises, nes ieškovas mėgina perkelti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo atsakomybę atsakovei. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma ieškovui, todėl jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovei neturėtų būti užkraunama atsakomybė ir papildomos išlaidos nepilnametį vaiką pristatyti ieškovui iš Kelmės į Vilniaus rajoną (213 kilometrų atstumą į vieną pusę). Sūnui diagnozuota užsupimo transporte liga ir jis negali transportu važiuoti didelius atstumus. Ieškovo reikalavimas praleisti su sūnumi šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną pažeidžia vaiko ir atsakovės teises. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka per šventes ir ieškovo atostogas neaiški, nes neaišku kada ir iš kur ieškovas turi teisę paimti vaiką, kada jį grąžina atsakovei. Ieškovo reikalavimas bendravimo su vaiku laiką perkelti į artimiausią savaitgalį, pažeistų atsakovės ir vaiko teises, nes atsakovė negalėtų planuoti savaitgalio. Ieškovui būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2014-04-03 nutartyje konstatavo, jog ieškovas niekur, jam nenustatytas neįgalumo lygis, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas, 2013-05-07 gavęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 2013-05-14 dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai (perleisto turto vertė 41 473,59 Eur). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-22 iki 2013-05-16 turėjo pareigą išlaikyti kitą išlaikytinę, – dukterį K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai turėjo mokėti kas mėnesį po 144,81 Eur. Ieškovo turtinė padėtis, lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu, pagerėjusi. Ieškovas po teismo sprendimo priėmimo pradėjo dirbti ir jo nuolatinės gaunamos pajamos padidėjo iki 675,01 Eur, nereikia mokėti dukros K. K. išlaikymui. Teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo metu atsakovė: nekilnojamojo turto neturėjo, transporto priemonių neįregistruota, atsakovės pajamos sudarė 852,05 Eur. Atsakovė nekilnojamojo ir transporto priemonių neturi, darbo užmokestis Šiaulių teritorinėje darbo biržoje neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 640,32 Eur. Atsakovės turtinė padėtis pablogėjo 211,73 Eur (sumažėjo 24,85 proc.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2014-04-03 nutartyje konstatavo, jog mėnesinės išlaidos vaikui sudarė 347,54 Eur sumą. Išlaikymas buvo priteistas, kai sūnus buvo 3 metų amžiaus. Sūnus dažnai serga įvairiomis ligomis, perkami brangūs vaistai. Sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 561,74 Eur, padidėjo 214,20 Eur.
Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti vaiko išlaikymo ataskaitas nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio nepagrįstas, nes atsakovė, nežinodama apie tokį reikalavimą, neturėjo pareigos rinkti įrodymų apie vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.
Atsakovė R. D. priešieškinyje prašė:
1. nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi bendrauja Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ginčo šalims nurodyto specialisto pagalba ir jam dalyvaujant bei specialisto nurodytu laiku ir vietoje iki abu tėvai raštiškai sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas;
Žemesnės instancijos teismas
2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimą dalyje dėl vaikui priteisto išlaikymo, priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 337 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą.
Nurodė, jog ieškovo maksimalus bendravimas su sūnumi prieštarautų vaiko interesams, kadangi ieškovo ir mažamečio sūnaus emociniai socialiniai ryšiai yra nutrūkę ir iki šiol nėra atkurti dėl tėvo kaltės. Ieškovas nelankė vaiko jo gyvenamojoje vietoje Kelmės mieste. Atsakovė netrukdė tėvui bendrauti su vaiku, priešingai, skatino tėvą bendrauti su vaiku Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Ieškovui nerūpi bendravimas su sūnumi, kadangi nuo vaiko gimimo tėvas vengia susitikti su sūnumi, nesidomi vaiku. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 561,74 Eur, todėl iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteistina 337 Eur, kas sudarytų 60 proc. piniginių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui. Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, kreditorių neturi, neįgalumas nenustatytas. 2010 m. spalio mėnesį išėjo iš atsakovo su vaiku ir gyveno tėvų bute, o kai tapo bedarbe 2013 m. persikėlė gyventi į Kelmę. Sūnų išlaikyti padeda jos tėvai. Vaikas žino apie savo tėvą.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2015-08-20 išvadoje nurodė, jog socialinė darbuotoja aplankė ieškovą, kuris gyvena nuomojamame kambaryje dviejų aukštų name. Buities sąlygos geros, kambarys tvarkingas. Išlaikymas nepilnamečiui turi būti ne mažesnis kaip 150 Eur. Ieškovo ieškinyje pateikta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Išvadą byloje teikianti institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-11-17 išvadoje nurodė, jog daug kartų bendrauta su ieškovu ir atsakove bei siūlyta susitikti tėvui su sūnumi Kelmės Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, tačiau ieškovas nesutiko ir pageidavo, kad tėvo ir sūnaus susitikimai būtų organizuojami Vilniuje. Ieškovė su vaiku gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste: namas dviejų aukštų su visais patogumais, pirmame aukšte įsikūrusi motina su vaiku, vaikui sudarytos geros sąlygos ugdytis, vystytis, pailsėti. Mažamečio vykimas į tėvo gyvenamąją vietą gali kenkti vaiko interesams, todėl susitikimai turėtų vykti vaiko gyvenamojoje vietoje. Tikslinga tenkinti atsakovės reikalavimą dėl emocinio ryšio sukūrimo, nustatant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas su sūnumi bendrautų Kelmės Vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-05-11 išvadoje nurodė, jog lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje Ukmergės g. 194-75, Vilniuje. Butas priklauso ieškovo tėvams, bute vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos svečiuotis. Neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių, jo užimtumą, tai, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose ir tai, jog tėvas paskutinį kartą sūnų matė 2013 m., todėl siūlė nustatyti pereinamąjį laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir iš ieškovo priteisė išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-24) iki sūnaus pilnametystės. Nustatė ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką:
1. ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant specialistui (psichologui), iki abu tėvai raštiškai sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas, tačiau ne ilgiau, nei vaikui sukaks 10 metų;
2. tėvams sutarus, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas arba sūnui suėjus 10 metų, ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (darželio ar mokyklos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3. sūnui suėjus 14 metų, ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti paimant vaiką su nakvyne.
3.1 ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi dvi dienas darbo dienomis, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3.2 savaitgaliais ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi dvi dienas iš eilės, paimant vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi du savaitgalius per mėnesį;
3.3 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmąją dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šv. Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) / šv. Velykų išvakarėse ir grąžinant vaiką sekančią dieną (gruodžio 25 d.) / šv. Velykų pirmąją dieną iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3.4 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais poriniais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną;
3.5 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti pirmąjį savaitgalį, einantį po Naujųjų Metų (sausio 1 d.);
3.6 ieškovas turi teisę su sūnumi praleisti 14 dienų atostogų vasaros laikotarpiu ir pusę sūnaus pavasario, rudens, žiemos atostogų laiko. Apie pageidavimą atostogas praleisti su sūnumi, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites;
3.7 ieškovui atostogų metu vykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovas privalo informuoti vaiko motiną per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Atsakovė privalo pateikti ieškovui vaiko pasą, vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus;
4. sūnaus gimimo dieną – rugsėjo 15 d., ieškovas su sūnumi bendrauja neporiniais metais. Poriniais metais, ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąjį savaitgalį einantį po gimimo dienos;
5. ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis;
6. ieškovas atsakovei pateikia ateinančio mėnesio savo darbo grafiką bei informuoja apie numatomus apsilankymus pas vaiką;
7. ieškovas, negalėdamas atvykti pas vaiką numatytu laiku, informuoja atsakovę prieš dvi dienas telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimu ieškovas pripažintas vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Iš ieškovo priteistas 173,77 Eur išlaikymas vaikui nuo 2013-04-30 iki pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-03 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-22 buvo apie 714 Eur. Laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2014-11-17 ieškovas buvo bedarbis, gavo 188 Eur nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2014-11-17 ieškovas dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, jam paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis apie 696,50 Eur, į rankas apie 559 Eur.
Atsakovė laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki 2013-12-04 dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokymo centre, gavo 710 Eur (neatskaičius mokesčių) pajamas. Laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2014-07-29 atsakovė nedirbo, jai buvo mokama apie 168 Eur per mėnesį nedarbo draudimo išmoka. 2014-07-29 atsakovė pradėjo dirbti Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, jai mokamas vidutinis darbo užmokestis apie 687,72 Eur, į rankas apie 553 Eur. Bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėjimo metu šalys gaudavo panašų darbo užmokestį. Teismo sprendimo įsiteisėjimo metu šalys buvo bedarbiai. Ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo metu, ieškovas gavo vidutinį darbo užmokestį apie 696,50 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovė gavo vidutinį darbo užmokestį apie 687,72 Eur (neatskaičius mokesčių). Sprendė, jog laikinas nedarbingumas ir pajamų neturėjimas negali būti vertinamas turtinės padėties esminiu pasikeitimu.
Nustatė, kad ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumas jam nenustatytas. Ieškovas įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gyvena savo tėvams priklausančiame bute, kreditų neturi, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, K. K. tapo pilnamete. Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kitų išlaikytinių neturi, kreditų nėra. Atsakovė sveikatos problemų neturi. Sūnus yra šešerių metų amžiaus, lanko lopšelį-darželį, Kelmės meno mokykloje mokėsi iki 2015 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovė nepateikė medicininės pažymos su aiškiai nurodyta diagnoze, išrašų kopijos neįskaitomos. Atsakovė teigė, kad vaikas negali vykti į Vilnių ir atgal į Kelmę, nes vaikui diagnozuotas užsupimas transporte, tačiau teikė įrodymus, jog vaiko nuvežimui į ugdymo, gydymo įstaigas patiria per mėnesį 10 Eur, tai skatina ligos progresavimą bei nepagrįstai didina išlaikymo išlaidas. Atsakovė pridėjo įrodymus, jog vaiko stovyklai išleido 483,80 Eur, šias išlaidas privalo aptarti abu tėvai, atsižvelgdami į finansines galimybes.
Sprendė, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus žmonės, dirbantys ir gaunantys vienodą darbo užmokestį, tenkinti maksimaliai visus vaiko poreikius negali. Papildomas išlaidas sudaro darželio lankymas, kitų įrodymų, kad iš esmės pakito vaiko poreikiai, nenustatyta. Teismas iš ieškovo priteisė išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendime ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka nenustatyta. Dėl atsakovo kaltės jo ir sūnaus emociniai socialiniai ryšiai nutrūkę. Šioje byloje teismas 2016-07-01 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovui suteikta teisė bendrauti su sūnumi aštuonias dienas per mėnesį dalyvaujant psichologui, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Nepaisydamas nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ieškovas nebendravo su vaiku. Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino, jog ieškovas nesutiko bendrauti su vaiku Kelmėje, pageidavo susitikimų Vilniuje. Nors ieškovas teigia, kad bendrauti su vaiku jam trukdo atsakovė, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų. Nuo tėvystės nustatymo ieškovas nesiėmė priemonių palaikyti ryšį su vaiku, pripažino, jog nėra bendravęs su sūnumi. Kadangi ieškovas lyg šiol nėra bendravęs su vaiku, negali būti nustatyta maksimali ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, vaikui praleidžiant kartu su tėvu savaitgalį kitame mieste arba vasaros atostogų metu visą mėnesį. Kelionė iš Kelmės į Vilnių (207 km), gali kenkti vaiko interesams, todėl negali būti taikoma bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas būtų vežamas iš Kelmės į Vilnių ir atgal.
Sprendė, jog ieškovas turi galimybę bendrauti su vaiku tris dienas iš eilės, turi gyvenamąjį plotą, finansines galimybes pasirūpinsi sūnaus poreikiais. Siekdamas, kad vaiko tėvai (motina) nemanipuliuotų teise neleisti tėvui su vaiku bendrauti platesne tvarka, teismas minimalią bendravimo tvarką nustatė iki vaikas sulauks 10 metų.
Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė vaiko išlaikymui skirtas pinigų sumas yra panaudojusi ne vaiko interesais, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę rinkti vaiko poreikiams išleidžiamų išlaidų kvitų. Nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu pateikti banko sąskaitos numerį. Ieškovui atsakovės sąskaitos numeris tapo žinomas prieš teikiant ieškinį teismui (2015-08-04). Ieškovas galėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą arba mokėti tiesiogiai vaiko motinai ir taip išvengti vykdymo išlaidų apmokėjimo.
Atsakovė patyrė 3 994 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo priteisė 1 197,00 Eur sumą (29,97 proc. patenkintų reikalavimų) atsakovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas K. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą:
dalyje dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – nustatyti žemiau nurodomą bendravimo tvarką:lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. sūnus praleidžia su ieškovu. Penktadienį sūnų atsakovė pristato ieškovui į jo gyvenamąją vietą, o ieškovas sūnų grąžina sekmadienį į jo pastovią gyvenamąją vietą;vasaros atostogų metu sūnus vieną mėnesį nepertraukiamai praleidžia su ieškovu;ieškovas su sūnumi praleidžia šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną;jeigu ieškovas negali su vaiku praleisti jam pagal grafiką skirtos dienos dėl svarbių priežasčių (liga arba darbas pagal slankųjį grafiką), tai šis laikas jam yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį.dalyje dėl priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai 1 197 Eur už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas sumažinant.
Šalies argumentai
Nurodė, kad teismas sprendimu apribojo ieškovo tėvo valdžią, nes nustatė minimalią bendravimo tvarką. Ieškovas iki sūnui sukaks 10 metų negalės nuolatos bendrauti su vaiku, rūpintis jo gerove. Pažymėjo, kad apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku. Ieškovas nėra baustas ar teistas už veikas, kuriomis būtų pakenkta nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovas dirba kas ketvirtą parą.
2016-10-17 atvejo aprašyme, surašytame Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, konstatuojama, kad 2016-10-17 skyriuje įvyko vaiko susitikimas su ieškovu. Vaikas atvyko su atsakove ir seneliu V. D.. Susitikimo metu atsakovė, negavusi nei skyriaus darbuotojo, nei ieškovo sutikimo, įrašinėjo vaiko pokalbį su ieškovu. Vaikas su ieškovu bendravo ramiai, atsakinėjo į tėvo pateiktus klausimus. Vėliau atsakovė įsiterpė į sūnaus ir tėvo pokalbį, pradėjo priekaištauti ieškovui, įžeidinėjo, pradėjo šaukti. Mažametis išėjo į koridorių, kuriame jo laukė senelis. Po to vaikas grįžo atgal ir, tikėtina, seneliui patarus, pareiškė, kad nenori bendrauti su ieškovu. Tai rodo, jog atsakovė tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams. Sprendimo 2 punktas sunkai įgyvendinamas, atsižvelgiant į atstumą tarp Vilniaus ir Kelmės.
Sprendimas dalyje dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Neaišku iš ko susideda atsakovės išlaidos 3 693 Eur sumai. Byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, todėl priteista suma neatitinka rekomendacijų ir turi būti mažinama.
Atsiliepimas
Atsakovė R. D. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tai, jog ieškovui nerūpi bendravimas su sūnumi patvirtina tai, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo vengia susitikti su sūnumi, nebendrauja, nesilanko tėvų susirinkimuose. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku ir piktnaudžiauja motinos teisėmis nepagrįsti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės trukdymą bendrauti su vaiku. Ieškovo pateiktame 2016-10-17 atvejo aprašyme nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, specialistas T. B. sąmoningai 2016-10-17 atvejyje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie atsakovės netinkamą elgesį. 2016-10-17 ieškovo bendravimas su vaiku buvo organizuotas ir vyko pažeidžiant įsiteisėjusią ir iki šiol galiojančią šioje byloje 2016-07-01 teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Nuo 2016-07-01 teismo nutarties priėmimo dienos iki šiol ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę dėl psichologo pasirinkimo bei konkretaus jo atvykimo pas vaiką dienos suderinimo.
Reikalavimu pristatyti vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą ieškovas mėgina perkelti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo atsakomybę atsakovei. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, ieškovas, o ne atsakovė, privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovei neturėtų būti užkraunama atsakomybė ir papildomos išlaidos nepilnametį vaiką pristatyti ieškovui iš Kelmės į Vilnių 213 kilometrų į vieną pusę. Sūnui diagnozuota užsupimo transporte liga ir jis negali transportu važiuoti didelius atstumus. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka per šventes ir ieškovo atostogas neaiški, nes nėra aišku kada ir iš kur ieškovas turi teisę paimti vaiką, kada jį grąžina atsakovei. Dėl ieškovo bendravimo su vaiku laiko perkėlimo į artimiausią savaitgalį, ieškovui negalint susitikti su vaiku, atsakovė negalėtų planuoti savaitgalio.
Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, jog neturėjo galimybės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas įrodymus apie atsakovės trukdymą jam bendrauti su vaiku galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė 2016-09-13 prašymą, kuriame nurodė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą bei išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Už advokato paslaugas atsakovės išlaidos sudarė 3 872 Eur. Suma neviršija rekomendacijose nurodyto priteistino dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose pasisakyta dėl bendravimo su vaikau tvarkos bei iš ieškovo atsakovės naudai priteistų 1197 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese
Ieškovas prašo apeliaciniame procese prijungti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-17 atvejo aprašymą (El. b. t. 4, b. l. 25). Atsakovė atsiliepimu prieštaravo prašymui prijungti naują įrodymą apeliaciniame procese, kadangi duomenys apie trukdymą ieškovui bendrauti su vaiku galėjo būti pateikti anksčiau (El. b. t. 4, b. l. 51).
CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus prijungti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjant šeimos bylas taikomos procesinių taisyklių išimtys numatytos CPK 376 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Aiškinant abi teisės normas sistemiškai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant klausimą dėl įrodymų prijungimo apeliaciniame procese reikalinga įvertinti ne tik CPK 314 straipsnio apribojimus, bet ir įrodymų reikalingumą tam, kad byla būtų teisingai išspręsta.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prašomą prijungti įrodymą pateikė savalaikiai, t. y. kartu su apeliaciniu skundu, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai pasisakė dėl prašomo prijungti įrodymo turinio bei jo vertinimo, taip pat į tai, kad 2016-10-17 atvejo aprašymas susijęs dėl vaiko bendravimo su tėvais, be to, dokumentas buvo priimtas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo (2016-10-04), kolegijos teisėjų vertinimu, šalių procesinės teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi apeliaciniame procese prijungti naujus įrodymus.
Dėl sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos
Esminis ieškovo nesutikimo su nustatyta bendravimo tvarka motyvas yra tas, kad teismas, nesant pagrindo, nustatė minimalią, o ne maksimalią, tėvo bendravimo su vaiku tvarką, be to, ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra skirtingose vietose.
Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Kolegijos teisėjai nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka apribojo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Tėvų valdžios apribojimo pasekmė – tėvo asmeninių ir turtinių teisių apribojimas vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Minimalia bendravimo tvarka nėra ribojamos jokios asmeninės turtinės bei neturtinės tėvo teisės vaiko atžvilgiu, priešingai, minimalia bendravimo tvarka siekiama, kad vaiko tėvai bendrautų su vaiku, tačiau dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių pobūdžio bendravimas su vaiku vyksta pagal griežtai nustatytą tvarką iki pasikeis aplinkybės, kurios trukdė vaiko tėvui su vaiku bendrauti neribotai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog sprendime, kuriame nustatyta mažesnė nei paprastai vaiko bendravimo su tėvu tvarka, iš esmės buvo apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu. Ta aplinkybė, jog vaiko tėvas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių pobūdžio negali su vaiku matytis neribotą laiką, nereiškia tėvo valdžios apribojimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime šalims buvo palikta galimybė nuo minimalios prie maksimalios vaiko bendravimo tvarkos pereiti ir anksčiau, nei vaikui sukaks 10 metų, jeigu tėvų pastangų dėka vaiko ryšys su tėvu bus atkurtas, vaikas noriai bendraus su tėvu, reikš norą su ieškovu bendrauti daugiau. Ieškovas turi visas įstatymo garantuojamas teises rūpintis tiek materialia, tiek dvasine vaiko gerove, remti bei auklėti jį visapusiškai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su apelianto teiginiu, jog pereinamasis laikotarpis buvo nustatytas nepagrįstai. Bylos duomenimis, sūnus Dovydas gimė (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 20). Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-21332-726/2013, buvo nustatyta, kad ieškovas sūnaus nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013-08-16 nematė, vaiko ir tėvo socialiniai bei emociniai ryšiai yra nutrūkę (El. b. t. 1, b. l. 8). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-17 išvadoje nurodyta, kad tarp sūnaus ir motinos yra susiformavęs stiprus socialinis, emocinis bei psichologinis ryšys, o tarp sūnaus ir tėvo jokio ryšio nėra (El. b. t. 2, b. l. 70-71). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-11 išvadoje taip pat nurodyta, jog vaiko ir tėvo ryšių atkūrimui būtinas pereinamasis bendravimo laikotarpis (El. b. t. 3, b. l. 80-81).
Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius daug kartų bandė derinti ieškovo bendravimą su sūnumi, tačiau ieškovas nurodydavo, jog bendravimas turi vykti Vilniuje. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo neparodė tinkamos iniciatyvos bei pastangų realiai atkurti vaiko emocinį ryšį tarp vaiko ir savęs (tėvo), o vietoje to inicijuoja įvairius ginčus dėl šalutinių dalykų, kurie neprisideda prie teisinės taikos bei emocinių ryšių atkūrimo.
Iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikto 2016-10-17 atvejo aprašymo (El. b. t. 4, b. l. 25), kuris įvyko po sprendimo priėmimo, taip pat matyti, jog vaiko ir tėvo bendravimas komplikuotas, nes kiek pabendravęs su tėvu vaikas atsisakė bendrauti toliau. Nors vaiko atsisakymo priežastys gali būti susijusios su netinkamu atsakovės elgesiu, nes iš atvejo aprašymo matyti, jog vaikas noriai kalbėjo su tėvu iki atsakovė nepradėjo netinkamai elgtis, tačiau nepaisant vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežasčių, akivaizdu, jog tėvo ir sūnaus bendravimas nevyksta sklandžiai. Tokia padėtis yra natūrali. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-11 išvadoje pažymėta, jog ieškovas teigė, kad sūnų yra matęs tik vieną kartą, kai buvo atliekamas DNR tyrimas tėvystei nustatyti. Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo svarbiausia yra pats vaiko ir tėvo santykis, visi trukdžiai vertinami tik nustatant tam tikras bendravimo sąlygas. Nustačius, jog tėvo ir vaiko emocinio ryšio nesusiklostymo priežastis yra vaiko motinos elgesys, nėra pagrindo nustatyti bendravimo tvarką, taikomą atvejui, kai tėvas ir sūnus turi nuolatinius ryšius, vienas su kitu dažnai ar nuolat bendrauja ir vienas kitą gerai supranta. Tai, kad vaiko motina trukdo bendravimui, sudaro pagrindą nustatyti bendravimo tvarką motinai nedalyvaujant. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punkte kaip tik ir nurodoma, jog ieškovas su vaiku galės bendrauti nedalyvaujant motinai.
Iš pateikto atvejo aprašymo matyti, jog ieškovas konfliktuoja su atsakove, šalys neranda abipusio sutarimo dėl bendravimo su vaiku. Viena vertus, sutiktina su atsakove, jog 2016-10-17 tėvo bendravimas su vaiku vyko pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos (El. b. t. 3, b. l. 122-125), kadangi 2016-10-17 vykusiame susitikime su vaiku nedalyvavo psichologas, kaip tai buvo numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje. Kita vertus, kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog tėvo ir vaiko bendravime, vykusiame 2016-10-17, nedalyvavo psichologas neturi būti sureikšminama, kadangi susitikimas vyko Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo akivaizdoje.
Teismo vertinimu, ieškovas, kaip vaiko tėvas, norėdamas bendrauti su vaiku neribotai, turėtų pademonstruoti didesnes pastangas bei įdirbį bendravime su vaiku, vengti konfliktinių situacijų su atsakove, siekti kompromiso, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog vaiko ir jo (ieškovo) emociniais ryšiai atsistato, vaikas ir tėvas bendrauja laisviau. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nesant atkurto vaiko ir tėvo emocinio ryšio, nėra galimas maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku.
Ieškovas nurodo, jog atsakovė su vaiku gyvena Kelmėje, o jis – Vilniuje, todėl skundžiamame sprendime esantis bendravimo tvarkos 2 punktas, kuriame numatyta ieškovo galimybė bendrauti su vaiku jį pasiimant iš mokyklos bei pristatant atgal tą pačią dieną atsakovei yra sunkiai įgyvendinimas. Kolegijos teisėjai, įvertinę bylos medžiagą, su tokiais apelianto teiginiais sutinka iš dalies. Nuo momento, kai tėvai sutars, jog tėvas su vaiku gali bendrauti nedalyvaujant vaikų teisių specialistui ar vaikui sukakus 10 metų, ieškovui suteikta galimybė bendrauti 2 dienas per savaitę. Tuo nustatytas gana dažnas bendravimas, tačiau perėjimas prie tokios tvarkos ribojamas konfliktiškuose santykiuose esančių tėvų susitarimu, kuris įvertinus atsakovės nenorą leisti vaikui bendrauti su tėvu, kaip matyti iš 2016-10-17 susitikimo, gali būti sunkiai pasiekiamas. Tai įvertinus, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktas keistinas, papildomai nustačius, jog perėjimas prie bendravimo tvarkos, nedalyvaujant specialistui (psichologui), galimas ir specialisto (psichologo) sprendimu.
Teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas, pagal kurį ieškovui suteikta teisė su sūnumi bendrauti dvi dienas per savaitę yra sunkiai vykdoma dėl neapibrėžtumo. Ši teismo sprendimo dalis patikslintina, paliekant tą patį bendravimo intensyvumą, tačiau neapribojant bendravimo tik darbo dienomis bei įpareigojant bendravimo dienas suderinti prieš mėnesį. Ieškovo darbo grafikas yra slenkantis, todėl bendrauti jis turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką. Taip pat tikslintina teismo sprendimo dalis, jog vaikui sukakus 14 metų amžiaus bendraujama dvi darbo dienas per savaitę, nes sprendime nenurodytas periodas.
Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog iki vaikui sukaks 14 metų, ieškovas neturi teisės su sūnumi bendrauti švenčių dienomis. Šie sprendimo punktai nuo 3.3 iki 3.4 punkto turi būti nustatyti ir bendravimui iki 14 metų. Byloje nėra įrodymų, kurie charakterizuotų ieškovą, kaip asmenį, kuris darytų sūnui neigiamą įtaką, dėl ko sūnus negalėtų pas tėvą pernakvoti iki 14 metų amžiaus. Ieškovo buities sąlygos yra patikrintos, todėl draudimas vaikui iki 14 metų pernakvoti tėvo namuose yra nepagrįstas ir neproporcingas.
Apeliantas taip pat prašo nustatyti galimybę jam su vaiku praleisti mėnesį vasaros atostogų. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog atostogų su sūnumi galimybė yra numatyta nuo 14 metų. Kadangi šiuo metu tėvas visiškai nėra bendravęs su vaiku ir per septynerius vaiko gyvenimo metus jį yra matęs du kartus, vieną kartą darant DNR ekspertizę, o kitą kartą Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio susitikimo metu, tai šiuo metu reiškiamas prašymas dėl galimybės kartu su sūnumi praleisti atostogas yra sudėtingai įgyvendinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.
Apeliantas prašo, jog vaiko motina jam atvežtų sūnų į Vilnių. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-21322-726/2013, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (El. b. t. 1, b. l. 5-13), atsakovė su sūnumi D. K. mieste gyvena nuo 2013 m. lapkričio mėnesio (El. b. t. 2, b. l. 36), o ieškovas gyvena Vilniaus mieste. Dėl šios priežasties tarp ieškovo ir vaiko gyvenamosios vietos objektyviai egzistuoja atstumas (pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atstumas tarp Vilniaus ir Kelmės yra 207 km., apie 2 val. 20 min. važiuojant automobiliu).
Kolegijos teisėjai sutinka su atsakovės argumentais, jog motinai, su kuriuo vaikas liko gyventi, nesant išskirtinių faktinių aplinkybių, negalima numatyti įpareigojimo pristatyti vaiką į susitikimo su kitu tėvu vietą. Toks įpareigojimas atsakovei reikštų, kad motinai būtų perkelta pareiga organizuoti tėvo ir sūnaus susitikimus sūnų pristatant tėvui į jo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, ieškovas tokiu reikalavimu bando išvengti dėl kelionės į sūnaus gyvenamąją vietą jam teksiančių išlaidų ir kitų nepatogumų (laiko bei kuro sąnaudos, apsistojimas ir kt.). Bendravimas su vaiku, ieškovo bendravimo laiku, yra ne tik ieškovo teisė, bet ir pareiga, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi dėti pastangas emocinio ryšio atkūrimui, sugebėti priimti tam tikrus kompromisus. Akcentuotina ir tai, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog vaikui diagnozuota užsupimo liga (El. b. t. 1, b. l. 120), o Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodęs, kad jog atsakovės aplinka vaikui yra nusistovėjusi, todėl susitikimai su vaiku turėtų vykti vaiko gyvenamojoje vietoje (El. b. t. 2, b. l. 70-71).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas norėdamas atkurti ryšį su vaiku turi pademonstruoti pastangas bei lankstumą, įrodyti, kad vaikas, kuris gyvena kitame mieste, jam yra svarbus bei reikalingas, nepaisant atstumo tarp Kelmės ir Vilniaus bei kitų, su atstumu susijusių, kliūčių ar nepatogumų. Akcentuotina, jog skundžiamame sprendime ieškovui numatyta galimybė su vaiku bendrauti ir elektroninio ryšio priemonėmis, todėl ieškovui yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku neatvykstant į Kelmę. Vertintina, jog šioje byloje ieškovas bet kokiais būdais bando nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų patogi ir maksimaliai tenkintų ieškovo, tačiau ne prioritetinius vaiko interesus.
Taip pat apeliaciniu skundu ieškovas prašo nustatyti, jog jam negalint praleisti su vaiku pagal grafiką skirtos dienos, nustatyta diena būtų perkeliama. Teismo sprendimu nėra nustatyta bendravimo tvarka konkrečiomis dienomis, bendravimo dienų klausimas paliekamas šalių derinimui. Įvertinus tai, jog šalys prieš mėnesį turės suderinti bendravimo per savaitę dienas, dienų perkėlimas nėra aktualus, nes ieškovas turės galimybę dėl derinamų dienų susitarti. Griežta dienų perkėlimo tvarka negali būti nustatoma ir dėl to, kad atsakovė turi turėti galimybę planuoti savaitgalius ir laisvalaikį.
Apeliantas skunde nurodė, jog apylinkės teismas suabsoliutino atsakovės teikiamus įrodymus. Viena vertus, apeliantas skunde nenurodė, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ar vertino netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išsamiau pasisakyti dėl šių teiginių. Kita vertus, įvertinus bylos medžiagą, aktualią sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t. y. vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas (El. b. t. 1, b. l. 55, 60, 71-72, 112; t. 2. b. l. 18, 28-29, 70-71; t. 3, b. l. 80-81, 85, 96, 104), medicininius vaiko dokumentus (El. b. t. 1, b. l. 120-139; t. 2, b. l. 124-139; t. 3, b. l. 20-22, 47-56), 2016-06-29 antstolio faktinių aplinkybių protokolą (El. b. t. 3, b. l. 117-119), apeliacinės instancijos teismas nenustatė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo pažeidimų pirmosios instancijos teismo procese bei sprendime. Sprendimo motyvuose nurodyti tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentai buvo įvertinti, apylinkės teismas pasisakė, dėl ko vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas atmeta kaip nepagrįstas. Deklaratyvūs apelianto teiginiai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, neva atsakovė trukdo bei sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku, nesudaro pagrindo nei keisti, nei naikinti pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindų galima būtų prieiti prie priešingo, nei pirmosios instancijos teismas atliko, byloje esančių įrodymų vertinimo.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio už procesą pirmosios instancijos teisme
Apeliantas nesutinka su atsakovės naudai priteista 1 197 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, teigia, jog teismas nesiaiškino kas sudaro atsakovės nurodytas 3 693 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai nurodyti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, detalizuoti teisinius veiksmus, už kurių atlikimą skaičiuotos išlaidos, iš ko susidarė 3 693 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma. Bylos duomenimis, atsakovės atstovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu su bylinėjimosi išlaidų detalizacija, pateikė 2016-09-13 (El. b. t. 3, b. l. 189-191). Duomenys atsakovės atstovės buvo pateikti per elektroninį teismų paslaugų portalą, todėl ieškovas (ir jo atstovas) turėjo galimybę su pateikta atsakovės bylinėjimosi išlaidų detalizacija susipažinti. Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-09-14 (El. b. t. 3, b. l. 194-196), teisėja taip pat informavo šalis, jog buvo gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nereiškė pretenzijų ar pastabų dėl pateiktų bylinėjimosi išlaidų, nepasisakė dėl jų dydžio, kitų aspektų.
Vertinant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį – 3 963 Eur, kolegijos teisėjai iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino per dideles atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato pagalbai dydžio pagrįstumas vertinamas pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015-03-20 galioja nauja Rekomendacijų redakcija, kurioje numatyta didesni išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžiai. Pagrindiniai atsakovės teikti procesiniai dokumentai buvo atsiliepimas į ieškinį (įvertintas 850 Eur) bei priešieškinys (įvertintas 650 Eur) bei atsakovės atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose (įvertinti 1 440 Eur) (El. b. t. 3, b. l. 189). Kitos atsakovės nurodytos išlaidos nebuvo esminės bei didelės. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ bei bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme vyko 4 teismo posėdžiai: 2016-02-25 (trukmė apie 15 min.) (El. b. t. 2, b. l. 153-154), 2016-04-28 ( trukmė apie 15 min.) (El. b. t. 3, b. l. 68-69), 2016-07-05 (trukmė 2 val. 14 min.) (El. b. t. 3, b. l. 146-147) ir 2016-09-14 (trukmė apie 30 min.) (El. b. t. 3, b. l. 194-197). Iš viso atsakovės atstovė teismo posėdžiuose pirmosios instancijos metu sugaišo apie 3 val. ir 15 min. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 771,90 Eur, Rekomendacijų 8.19 nurodytas koeficientas už atstovavimo valandą teisme – 0,1. Tai reiškia, jog už atsakovės atstovės 3 val. ir 15 min. atstovavimą teisme pagal Rekomendacijų 8.19 punktą gali būti priteisiama 232 Eur ((771,90 Eur X 0,1) X 3 val.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Rekomendacijoje pateikiami maksimalūs rekomenduojami dydžiai. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir kita. Kolegijos teisėjų vertinimu, išnagrinėta civilinė byla, negali būti vertinama kaip sudėtinga byla. Byloje esminiais ginčais buvo šalių ginčai dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos, kiti ginčai (dėl įpareigojimo atsakovei teikti ataskaitas bei sąskaitos numerį, žalos atlyginimo), kolegijos vertinimu, buvo šalutiniai. Byloje nebuvo sudėtingų ar naujų teisės klausimų, iš esmės apsiribota faktinių aplinkybių analize bei vertinimu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti 1 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje buvo patenkinta 29,97 proc. atsakovės reikalavimų, ieškovas turi atlyginti atsakovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidų klausimai neįtakoja materialiųjų teisių ir pareigų tarp šalių, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už pirmosios instancijos teismo procesą yra tikslintina, sumažinant iš ieškovo atsakovo naudai priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 300 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintinas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantui atlyginamos trečdaliu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Viso ieškovas turėjo 341 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese, todėl jam iš atsakovės priteistina 114 Eur.
Atsakovė nurodė, jog už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 210 Eur (El. b. t. 4, b. l. 52-54). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui taikomas 1,3 koeficientas, Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis buvo 822,8 Eur, taigi maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 069,64 Eur (822,8 Eur X 1,3). Kolegijos vertinimu, byla nebuvo sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu požiūriais, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą apeliaciniame procese mažintina iki 600 Eur (CPK 98 straipsnis) ir priteistina du trečdaliai sumos – 400 Eur.
Reziumuojant tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1. ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant specialistui (psichologui), iki abu tėvai raštiškai sutars, arba specialistas (psichologas) nuspręs, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas, tačiau ne ilgiau nei vaikui sukaks 10 metų.
2. tėvams sutarus ar specialistui (psichologui) nusprendus, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas arba sūnui suėjus 10 metų:
2.1 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (darželio ar mokyklos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o savaitgaliais – paimant vaiką iš namų 11 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Dienas, kuriomis nori bendrauti su sūnumi tėvas vaiko motinai nurodo prieš mėnesį, nesutikdama su nurodytomis dienomis motina gali tik esant objektyvių priežasčių.
2.2 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų antrąją dieną ir šv. Velykų pirmąją dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šv. Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) / šv. Velykų išvakarėse ir grąžinant vaiką sekančią dieną (gruodžio 25 d.) / šv. Velykų pirmąją dieną iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
2.3 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais poriniais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną.
2.4 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti pirmąjį savaitgalį, einantį po Naujųjų Metų (sausio 1 d.).
2.5 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti sūnaus gimimo dieną – rugsėjo 15 d., neporiniais metais. Poriniais metais, ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąjį savaitgalį einantį po gimimo dienos.
3.1 ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi dvi dienas per savaitę darbo dienomis, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3.2 savaitgaliais ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi dvi dienas iš eilės, paimant vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi du savaitgalius per mėnesį.
3.3 ieškovas turi teisę su sūnumi praleisti 14 dienų atostogų vasaros laikotarpiu ir pusę sūnaus pavasario, rudens, žiemos atostogų laiko. Apie pageidavimą atostogas praleisti su sūnumi, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
3.4 ieškovui atostogų metu vykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovas privalo informuoti vaiko motiną per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Atsakovė privalo pateikti ieškovui vaiko pasą, vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus.
3.5 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų antrąją dieną ir šv. Velykų pirmąją dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šv. Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) / šv. Velykų išvakarėse ir grąžinant vaiką sekančią dieną (gruodžio 25 d.) / šv. Velykų pirmąją dieną iki 21.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3.6 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvienais poriniais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną.
3.7 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti pirmąjį savaitgalį, einantį po Naujųjų Metų (sausio 1 d.).
3.8 ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti sūnaus gimimo dieną – rugsėjo 15 d., neporiniais metais. Poriniais metais, ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąjį savaitgalį einantį po gimimo dienos.
4. ieškovas turi teisę su sūnumi bendrauti telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis.
5. ieškovas atsakovei pateikia ateinančio mėnesio savo darbo grafiką bei informuoja apie numatomus apsilankymus pas vaiką.
6. ieškovas, negalėdamas atvykti pas vaiką numatytu laiku, informuoja atsakovę prieš dvi dienas telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš ieškovo K. K. atsakovės R. D. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. K. R. D. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš R. D. K. K. naudai 114 Eur (šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.