- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-350-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00949-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Pažeidėja nubausta už tai, kad 2012 m. balandžio 6 d. 9.56 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodama lengvąjį automobilį nepaliko saugaus tarpo iš automobilio šono, kliudė atidarytas kito lengvojo automobilio dureles ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Apylinkės teismas nustatė, kad Pažeidėjos atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi šį pažeidimą, kitų jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, o taip pat taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. neskirti jai papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidėja cituoja KET 43, 146, 153 punktus ir teigia, kad pastatydama savo automobilį apie 0,45 m atstumu nuo kelio krašto nukentėjusioji sukėlė grėsmę eismo saugumui, nes dėl to jos automobilio durelės išsikišo toli į važiuojamąją dalį. Taip pat nukentėjusioji neturėjo teisės dėti krepšį į savo automobilį pro kairės pusės galines dureles, nes jai buvo draudžiama būti (vaikščioti) važiuojamojoje dalyje ties jos automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. Šiuo atveju krepšį į automobilį nukentėjusioji turėjo įdėti tik pro dešinės pusės automobilio dureles. Be to, eismo įvykis įvyko ryte, įvykio vietoje buvo intensyvus eismas, o nukentėjusioji savo automobilio dureles atidarė staigiai ir plačiai, todėl Pažeidėja teigia neturėjusi jokios galimybės išvengti susidūrimo. Įvertinusi šias aplinkybes Pažeidėja mano, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jos, o dėl nukentėjusiosios padarytų KET 43, 146, 153 punktų pažeidimų, todėl atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ji buvo patraukta nepagrįstai. Pažeidėja taip pat teigia, kad ji prisipažino padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir tai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ji pirmą kartą pateko į eismo įvykį, šį pažeidimą padarė būdama strese, iškart po eismo įvykio ieškojo įvykio vietos, pati atvyko į policijos įstaigą ir pripažino esmines įvykio aplinkybes, nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, ji charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga vykdant darbines savo funkcijas ir rūpinantis dukters poreikiais. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Pažeidėja teigia, kad šiuo atveju ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl jai taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jai neskirtina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kurio padarytas KET pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
KET 43 p. įtvirtinta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. KET 132 p. reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, laikytųsi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Minėtų taisyklių 146 p. sakoma, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje, o 153 p. draudžia atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
Pažeidėja savo kaltę padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą iš esmės neigia teigdama, kad eismo įvykis kilo ne dėl jos padaryto KET 132 p. reikalavimo pažeidimo, o dėl nukentėjusiosios padarytų KET 43, 146 ir 153 punktų reikalavimų pažeidimo, todėl apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjau atveju ATPK 256 str. ir 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Būtina pažymėti, kad iš eismo įvykio vietos schemos ir jos fotonuotraukų matyti, jog įvykio vietoje nukentėjusiosios automobilis stovi dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, arčiau kelio krašto, įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Apylinkės teismo posėdžio metu Pažeidėja nurodė, jog betarpiškai prieš eismo įvykį ji automobiliu važiavo ne didesniu kaip 40 km/h greičiu (34 b.l.). Nukentėjusioji teisme parodė, kad ji savo automobilio dureles atidarė iki eismo įvykio likus apie 10–15 sekundžių (41 b.l.). Taigi, iš šių Pažeidėjos ir nukentėjusiosios parodymų, kurių Pažeidėja iš esmės neginčija, seka, kad važiuodama ne didesniu kaip 40 km/h greičiu Pažeidėja per 1 sekundę galėjo nuvažiuoti ne didesnį kaip 11,11 metro atstumą. Tokiu būdu, jeigu nukentėjusioji automobilio dureles atidarė iki susidūrimo likus apie 10–15 sekundžių akivaizdu, kad tuo momentu Pažeidėja iki nukentėjusiosios automobilio buvo apie pakankamas atstumas tam kad esant paminėtoms eismo sąlygoms Pažeidėja, judėjusi jos pačios nurodytu greičiu, galėtų įvertinti eismo sąlygų pasikeitimą, ir saugiai apvažiuoti ant kelio susidariusią kliūtį arba sustabdyti jos vairuotą automobilį. To nepadariusi Pažeidėja akivaizdžiai sukėlė eismo įvykį, už kurį ji ir buvo nubausta skundžiamu teismo nutarimu.
Be to, aprašyta situacija iš esmės paneigė Pažeidėjos versiją, kad automobilio dureles nukentėjusioji atidarė staigiai, bei patvirtino nukentėjusiosios poziciją, kad prieš atidarydama automobilio dureles ji įsitikino, jog tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nes Pažeidėjos transporto priemonei esant pakankamai dideliu atstumu vien tik dėl aukščiau nurodytų priežasčių grėsmė eismo saugumui kilti negalėjo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nukentėjusiosios veika (automobilio pastatymas arčiau dešinio kelio krašto, buvimas važiuojamojoje dalyje ir automobilio durelių atidarymas) atitiko KET reikalavimus, o Pažeidėjos veika (automobilio nesustabdymas ir saugiam eismui būtino tarpo iš šono nepalikimas) – ne. Todėl ne dėl kieno nors kito, o būtent dėl Pažeidėjos veikos ir kilo eismo įvykio pasekmės, jos veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo manymu, aptarta Pažeidėjos veika visiškai pagrįstai ir teisingai buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
Tokiu būdu, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjos veiką kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skyrė jai nuobaudą. Teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės šioje dalyje yra pagrįstos ir motyvuotos, šių išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą minėtoje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo
ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Šioje byloje skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. apylinkės teismas atsižvelgė į šio pažeidimo pobūdį, įvertino Pažeidėjos asmenybę, nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Gi Pažeidėja mano, kad jos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ypatingai švelnina jos padėtį ir leidžia taikyti jai ATPK 30¹ str. nuostatas bei neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tačiau su tokia jos nuomone negalima sutikti. Pirmiausiai būtina pažymėti, kad įstatymų leidėjas pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., priskiria vienam iš pavojingiausių visuomenės saugumui administracinių teisės pažeidimų. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad Pažeidėja į policijos įstaigą atvyko po to, kai jos pažeidimus tyręs pareigūnas paskambino jos vyrui ir taip suradęs ją iškvietė į policijos įstaigą, todėl ji skunde neteisingai teigia, kad į policiją ji atvyko pati. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad iškarto po eismo įvykio paskui Pažeidėją važiavęs vyras ne tik sustojo, bet ir priėjęs prie nukentėjusiosios pasakė jai įvykį sukėlusio automobilio duomenis, vėliau į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie atliko atitinkamus procesinius veiksmus ir, savaime suprantama, buvo joje dar kurį laiką, todėl Pažeidėjos skundo teiginys, kad iškart po eismo įvykio apžiūrėjusi savo automobilį ji ieškojo įvykio vietos, tačiau nieko nerado, nėra įtikinamas. Jos prisipažinimą padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir gailestį dėl to apylinkės teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertino ją už aptariamą pažeidimą skirdamas Pažeidėjai sankcijoje numatytas minimalias pagrindinę ir papildomą nuobaudas, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir dar labiau sušvelninti Pažeidėjos teisinę padėtį pagrindo nėra.
Pažeidėja savo prašymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas taip pat grindžia asmeniniais nepatogumais vykdant darbines funkcijas ir tenkinant dukros poreikius. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji dirba vyro įmonėje (30 b.l.), o apeliacinės instancijos teismui policijos įstaigos pateikta informacija patvirtino, kad jos vyras turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl paskyrus jai papildomą nuobaudą (atėmus teisę vairuoti), papildoma našta rūpinantis tiek pačia Pažeidėja, tiek dukra, teks jos vyrui. Pažymėtina tai, kad įvykį sukėlusi Pažeidėja visas šias jos skunde nurodomas aplinkybes žinojo iki aptariamo pažeidimo padarymo, ir turėjo įvertinti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai gali sukelti neigiamas pasekmes jai ir jos artimiesiems. Todėl ji turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti šio pažeidimo (nepasišalinti iš eismo įvykio vietos), kuris lemtų įstatyme numatytos administracinės nuobaudos taikymą. Taigi, šiuo atveju iš esmės vien tik Pažeidėjos ir jos artimųjų interesus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – Pažeidėja pirmą kartą pateko į eismo įvykį, šį pažeidimą ji padarė būdama strese, nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir charakterizuojama teigiamai – nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingai švelninančiomis Pažeidėjos teisinę padėtį, dėl kurių turėtų būti taikomas ATPK 30¹ str.
Tokiu būdu, visos aukščiau aptartos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, nerodo mažesnio nei Pažeidėjos asmenybės, nei jos padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas tinkamai individualizavo Pažeidėjos atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.