Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. S. surašytas dėl to, kad jis 2015-06-18, apie 23 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz C200 CDI“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta ir rikiuodamasis į pirmą eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitinkino, kad tai daryti saugu ir nesukliudys kitoms transporto priemonėms, dėl ko rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą kliudė pirma eismo juosta važiuojančią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 104, 126, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad P. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis važiavo antra eismo juosta ir rikiuodamasis į pirmą eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitinkino, kad tai daryti saugu ir nesukliudys kitoms transporto priemonėms, dėl ko rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą kliudė pirma eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas susijęs, pasišalino. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė išvadą, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių P. S. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. S. kaltę, kadangi byloje neįrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent automobilis „Mercedes-Benz C200 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad jį įvykio metu vairavo P. S..

Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. nuosekliai neigė dalyvavęs eismo įvykyje. Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad

eismo įvykį sukėlė sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, kadangi tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis. Tačiau sutiktina su teismo išvada, kad neginčijamų duomenų, jo tai būtent automobilis „Mercedes-Benz C200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent šio automobilio dalyvavimą eismo įvykyje patvirtina liudytojų A. T. ir K. Z. parodymai, tačiau besąlygiškai jais remtis darant esminę išvadą, jog būtent šis automobilis dalyvavo įvykyje nėra galimybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad A. T. savo 2015-06-25 pateiktame paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną, apie 24 valandą jam stovint (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės, gatve greitai pravažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio raidės buvo (duomenys neskelbtini) o pirmas skaičius buvo (duomenys neskelbtini). Maždaug po penkių minučių jam paskambino draugas R. K., kuris nurodė, jog į jį atsitrenkė automobilis „Mercedes-Benz“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas jam paaiškino, kad nesenai matė tokios markės apgadintą automobilį. Kitą dieną jis, R. K. ir K. Z. ieškojo minėto automobilio, nuvykę į garažus pastebėjo stovintį „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže stovėjo daug žmonių ir matėsi jog jie kažką darė jo priekinei, dešinei pusei. Liudytoja K. Z. patvirtino A. T. parodymus, nes buvo kartu su juo. Tuo tarpu teismo posėdyje A. T. nurodė, jog pravažiuojančio „Mercedes-Benz“ įsidėmėjo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), matė automobilyje sėdintį vaikiną, panašų į P. S.. Perskaičius jo paaiškinimus, nurodė jog po įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Tačiau toliau atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog pravažiuojančiame automobilyje matė keturis, penkis asmenis, P. S. atpažino iš šono. Taigi liudytojo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, nors jis patvirtino pirminio paaiškinimo metu duotus parodymus, tačiau abejonių kelia tai, kad liudytojas teismo posėdyje nurodė iš karto pažinęs P. S., kaip asmenį važiavusį minėtame automobilyje, ir įsidėmėjo pravažiuojančio automobilio valstybinio numerio raides ir pirmą skaičių. A. K. iš karto po įvykio liudytojui pranešė, jog „Mercedes-Benz“ automobilis sukėlė eismo įvykį, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau paminėtos aplinkybės, jog automobilyje buvo P. S., bei šio automobilio žinoma valstybinio numerio dalis, nebuvo nurodytos policijos pareigūnams. Policijos pareigūnams automobilio „Mercedes-Benz“ galimi valstybiniai numeriai buvo nurodyti, tik kitą dieną, R. K. ir A. T. garažų masyve pastebėjus sidabrinės spalvos automobilį „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys tarnybiniai pareigūnų M. L. ir A. K. pranešimai patvirtina, kad jie apžiūrėjo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad išorinių transporto priemonės apgadinimų nesimato, bet galimai automobilis yra po remonto, nes matėsi, kad nesenai sukti ratlankių varžtai, dešinės pusės priekinio rato vienas varžtas buvo nulaužtas, matėsi, kad sukti priekinio dešinės pusės sparno varžtai, kurie stovėjo ne tose vietose kaip ankščiau, o dešinės pusės posparnyje buvo nepilnai prisukti varžtai bei ant priekinio bamperio matėsi įbraukimai. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog būtent šiuo automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis iš kurio vairuotojas pasišalino. Nors apklausiamas P. S. paaiškinime nenurodė aplinkybių susijusių su automobilio remonto darbais, bei jų atlikimo laiko, tačiau liudytojas A. K. paaiškino, kad jis automobilį „Mercedes-Benz C200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontavo A. S. prašymu birželio 13-14 dienomis. Todėl vien tai, kad buvo matyti, jog automobilis („Mercedes-Benz C200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nesenai (nenustatytas laikas) remontuotas, sukti varžtai ir atitinka apgadinimų pusė, nėra neginčijamai P. S. kaltę patvirtinantys duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas teigia, jog tai, kad P. S. tikslingai siekė nuslėpti reikšmingus faktus, rašant pirminį paaiškinimą nenurodė, kad automobilis buvo remontuojamas, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, tačiau bet kokiu atveju priimant sprendimą turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltės įrodymų ir remtis prielaidomis bei abejonėmis negalima. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Remiantis tuo kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.