Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2805-171/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-10
Bylos Nr.
II-2805-171/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pažeidėjas
G. J. K.

ATP byla Nr. II-2805-23/2007 Procesinio sprendimo kategorija 32

NUTARTIS(S)

2007 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, vertėjaujant Ramunei Kunigėlytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. K., nuketėjusiajam A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. K. skundą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros pareigūno R. I. 2007-08-21 nutarimo Nr. E 818830 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės vyriausias patrulis V. Š. 2007-08-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl G. J. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 123 str. 6 d., 127 str. 2 d., kadangi jis 2007-08-05 apie 17 val. 15 min., Baltrušaičio gatve, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP GRAND CHEROKE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus, t. y. važiuodamas antra eismo juosta, kuri leidžia važiuoti tik į kairę, važiavo ja tiesiai, nepraleido pirma eismo juosta važiavusio A. R. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris suko į kairę, susidūrė su A. R. vairuojamu automobiliu ir apgadino abi transporto priemones (b. l. 15). Savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 p. reikalavimus.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūnas R. I. 2007-08-21 nutarimu Nr. E 818830 G. J. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 6 d., 127 str. 2 d., padarymą skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą (b. l. 4).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. K. nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, kadangi eismo įvykį, siekdamas piktavališkų tikslų, tyčia sukėlė A. R., ketindamas apgauti draudimo bendrovę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su administracinio pažeidimo protokole ir nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo išdėstytomis aplinkybėmis ir jas ginčija. Nurodė, kad jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu paneigia išsamūs fotografiniai įrodymai, kurie įrodo, kad pareiškėjas padarė tik nedidelę žalą A. R. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), o kiti A. R. vairuojamo automobilio apgadinimai padaryti ankstesnio eismo įvykio, kadangi ant automobilio (duomenys neskelbtini) žymės buvo surūdijusios.

Nurodė, kad dėl kalbos barjero protokolas surašytas remiantis tik A. R. parodymais ir yra neišsamus. Policijos pareigūnai negalėjo matyti autoįvykio, kadangi jie stovėjo už 300 metrų, tačiau galėjo matyti, kad pareiškėjas pravažiavo sankryžą ir saugiai pastatė savo vairuojamą automobilį. Pareiškėjas išvažiavo iš eismo įvykio vietos, kadangi šalyje, iš kurios jis yra kilęs (Jungtinėje Karalystėje), leidžiama patraukti transporto priemonę, jei ji blokuoja automobilių srautą autoįvykio vietoje. Policijos pareigūnai nepasižymėjo, kad A. R. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo patyręs ankstesnį autoįvykį. Be to, braižydami autoįvykio schemą jie nepatikrino pareiškėjo vairuojamo automobilio, taip pat surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą nekreipė dėmesio į pareiškėjo išdėstytą autoįvykio versiją, nenustatė kokiu greičiu važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjo įsitikinimu, labai svarbus inkriminuojant jam teisės pažeidimą, taip pat koks transporto priemonių stabdymo kelias, todėl buvo neobjektyvūs ir šališki. Pagal pareigūnų išmatavimus važiuojant 32 km/h greičiu yra 9 m stabdymo žymė, tačiau pagal pareiškėjo diagramą automobilis, važiuodamas 32 km/h greičiu susidūrė taške A ir judėjo 9 m, kol sustojo. Todėl neįtikėtina, kad važiuojant 32 km/h stabdymo kelias būtų 9 m. Paaiškino, kad fiziškai neįmanoma, kad transporto priemonės susidurtų viename taške ir po susidūrimo nė kiek nepajudėtų. Tai prieštarauja fizikos dėsniams.

Skunde nurodė, kad nukentėjusysis melagingai nurodė policijos pareigūnams, kad pareiškėjas sugadino visą kairę (duomenys neskelbtini) automobilio pusę ir vairuotojo dureles. Tai patvirtina nuotraukose pateiktos (duomenys neskelbtini) stabdymo žymės, kurios įrodo, kad autoįvykis įvyko 5 metrai nuo sankryžos (b. l. 5). A. R. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, buvo pasisukęs kampu prie baltų kelio žymėjimo linijų. Nukentėjusysis policijos pareigūnams keitė parodymus, kad buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) buferis ir šoninis posūkių žibintas, nes po susidūrimo nuo A. R. vairuojamo automobilio atskilo tik priekinis bamperis. Taip pat nuketėjusysis melavo policijos pareigūnams, kad šoninis posūkio žibintas buvo sugadintas, kadangi ant kelio nebuvo pažirusių stiklo ar plastiko šiukšlių.

A. R. melagingai teigia, kad pareiškėjas važiavo tiesiai per sankryžą, taip pat, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, kurio metu nekentėjusiojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį. Pareiškėjo įsitikinimu, iš (duomenys neskelbtini) stabdymo žymių matyti, kad susidūrimo metu automobilis nebuvo pasiekęs sankryžos ir dar 5 metrus negalėjo sukti kairėn (b. l. 5).

Teismo pasėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes važiavo antra eismo juosta ir sankryžoje ketino sukti į kairę, tačiau dar neprivažiavus sankryžos, nukentėjusiojo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairį kraštą, todėl pareiškėjo vairuojamas automobilis ir atsirado už 3 metrų. Nukentėjusiojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį prieš pat posūkį, kai iki salelės dar buvo likę 3 metrai. A. R. vairuojamas automobilis nesirikiavo, o specialiai atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno R. I. 2007-08-21 nutarimą Nr. E 818830.

Nukentėjusysis A. R. nurodė, kad jo vairuojamas automobilis važiuodamas pirma eismo juosta, iš kurios galima važiuoti tiesiai ir sukti į kairę, sankryžoje darė manevrą į kairę, o antra eismo juosta važiavęs pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo tiesiai ir atsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę viduryje sankryžos. Po eismo įvykio pareiškėjas pavažiavo į šalikelę(b.l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus, t. y. važiuodamas antra eismo juosta, kuri leidžia važiuoti tik į kairę, važiavo ja tiesiai, nepraleido pirma eismo juosta važiavusio A. R. vairuojamo automobilio, kuris suko į kairę, susidūrė su nukentėjusiojo A. R. vairuojamu automobiliu ir apgadino abi transporto priemones (b. l. 15). Savo veiksmais jis pažeidė ATPK 123 str. 6 d., ATPK 127 str. 2 d. ir Kelių eismo taisyklių 52 p. nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis ATPK 260 str. nuostatomis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad protokolas yra neišsamus, atmestinas, nes jame turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, o ne automobilio sugadinimų aprašymas, kaip to pageidavo pareiškėjas (b. l. 91).

Liudytoja Gintarė Radzevičienė patvirtino nukentėjusiojo A. R. parodymus ir paaiškino, kad ji kartu su nukentėjusiuoju važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Jie važiavo pirma eismo juosta ir darė manevrą į kairę, o pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo kitoje eismo juostoje, iš kurios į kairę nesuko, o važiavo tiesiai ir atsitrenkė į automobilį, kuriuo jie važiavo. Nurodė, kad policijos pareigūnai matė eismo įvykį, kadangi stovėjo netoliese. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas po eismo įvykio pavažiavo apie 10-15 m. ir transporto priemonę pastatė dešinės pusės kelkraštyje (b. l. 77).

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad matė autoįvykį, nes stovėjo apie 50-100 m nuo eismo įvykio. Autoįvykis įvyko sankryžoje, prieš kurią yra 2 kelio ženklai, nurodantys kuria eismo juosta galima važiuoti. Eismo įvykis - pareiškėjo ir nukentėjusiojo vairuojamų transporto priemonių susidūrimas - įvyko vidury sankryžos ant posūkio, kur liko stovėti nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. Paaiškino, kad eismo įvykio schemoje atsispindi išoriniai automobilių apgadinimai. Po eismo įvykio pareiškėjas jam rodė, kad važiavo tiesiai ir tik pareigūnui parodžius kelio ženklą, pagal kurį galima važiuoti tik į kairę, pakeitė parodymus, kad važiavo į kairę. Iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, tačiau šiek tiek pavažiavo.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad autoįvykio neprisimena, kadangi jis įvyko seniai. Prisimena tik tiek, kad autoįvykio metu patruliavo kartu su V. Š., o eismo įvykis įvyko netoli prekybos centro ,,Maxima“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą su transporto priemonių apgadinimais) (b. l. 18) bei liudytojų parodymus, matyti, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajam darant posūkį sankryžoje į kairę, kur po įvykio liko stovėti jo vairuojama transporto priemonė. Tą faktą, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajam darant manevrą sankryžoje į kairę, patvirtina liudytojo V. Š. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi liudytojo parodymai atitinka byloje esančią medžiagą bei nukentėjusiojo A. R. parodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas važiavo tiesiai, nors jam buvo galima sukti tik į kairę, bei liudytojos G. M. (R.) parodymai, iš kurių matyti, kad atvykę pareigūnai eismo įvykį matė ir iš pradžių pareiškėjas sutiko, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kaip savo parodymuose teigė liudytojas V. Š. (b. l. 17, 18, 79, 91).

Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad G. J. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus, t. y. važiuodamas antra eismo juosta, kuri leidžia važiuoti tik į kairę, važiavo ja tiesiai, nepraleido pirma eismo juosta važiavusio nukentėjusiojo A. R. vairuojamo automobilio, kuris suko į kairę, susidūrė su A. R. vairuojamu automobiliu ir apgadino abi transporto priemones.Pareiškėjas nepaneigė pažeidimo fakto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato VP EPT pareigūno R. I. 2007-08-21 nutarimą Nr. E 818830 nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaIrena Paulauskienė