Kauno apylinkės teismo įsakymas

2012-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2737-923/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
1-2737-923/2012
Teisminio proceso Nr.
1-65-2-00023-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1–2737-923/2012Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00023-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1; 1.2.14.12 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-12-18 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 10 parų arešto, BK 92 str. – bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą tęsti mokslą, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2009-08-26 Jonavos r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 3 d., 54 str. 3 d. – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;

3) 2012-05-07 Jonavos r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 20 parų arešto bausme;

4) 2012-07-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 64 str. 1, 3 d. - 40 parų arešto,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2012 m. sausio 27 dieną, apie 17.00 val., Kaune, Varnių g. 48B, žinodamas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, bendrininkų grupėje kartu su M. J., tauriųjų metalų supirktuvei „Monodija ir Ko“ už 5200 Lt pardavė V. L. priklausančią auksinę grandinėlę 115,53 g. svorio 10000 Lt vertės. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str.1 d.

Iš kaltinamojo A. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog 2012 m. sausio mėnesio gale, galimai 26 dieną, apie pietus, Jonavoje, netoli parduotuvės „Iki“, susitiko pažįstamą M. J., nusipirko su juo alaus ir nuėjo už parduotuvės, prie automobilių stovėjimo aikštelės ir ten gėrė alų. Geriant alų prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, pasisveikino su jais ir pasiūlė užsidirbti 100 Lt. Sakė, kad reikia dokumento grandinėlės užstatymui. Iš kur jis ją gavo ir kodėl pats nenorėjo vežti į lombardą nesakė, o jis jo neklausė. Jis su M. J. sutiko, nes norėjo užsidirbti pinigų.. Tuomet jie visi trys nuėjo prie atėjusio vaikino automobilio, įsėdo į minėtą automobilį ir visi trys nuvažiavo į Kauno miestą. Būdami Kauno mieste užvažiavo į kelis lombardus, tačiau ten pasiūlė mažą pinigų sumą už grandinėlės pardavimą. Į lombardus jis ėjo kartu su M. J., vairuotojas sėdėjo automobilyje. Taip važinėjant nusprendė nuvažiuoti į lombardą „Monodija ir Ko“, esantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie lombardo „Monodija ir Ko“, vairuotojas padavė M. J. grandinėlę, kuri buvo reto, stambaus pynimo, auksinė. Grandinėlė buvo plyšusi. Jam su M. J. išlipus iš automobilio netoli lombardo, vairuotojas nuvažiavo toliau. Išlipę su M. J. nuėjo į lombardą. Tuo metu buvo tarp 16.00 val. ir 18.00 val.. Priėjus prie lombardo darbuotojos M. J. ištraukė iš striukės kišenės jam duotą grandinėlę ir padavė jai. Jį apžiūrėjo grandinėlę, pasikvietė vyriškį, kuris apžiūrėjęs grandinėlę, pasakė, kad reikia nukirpti grandinėlės jungtį ir patikrinti jos prabą, kad pasakyti kokią pinigų sumą sumokės už grandinėlę. Tuomet M. J. išėjo iš lombardo kažkam paskambinti, kam nežino, o jis jo laukė lombarde. Jis būdamas lombarde niekam neskambino. Grįžęs M. J. pasakė, kad galima nukirpti grandinėlės jungtį. Lombardo darbuotojas pasakė M. J., kad paliktų savo mobilaus ryšio telefono numerį ir jis su juo rytoj, t.y. 2012-01-27, susiskambins, kai žinos grandinėlės prabą. Palikę grandinėlės vieną jungtį ir pasiėmę grandinėlę jie išėjo iš lombardo, įsėdo į jų laukusio vaikino automobilį ir nuvažiavo atgal į Jonavą. Grandinėlę M. J., įsėdęs į automobilį, atidavė vairuotojui. Atvažiavus į Jonavą, jį ir M. J. vairuotojas išleido centre, o pats nuvažiavo. Važiuojant į Jonavą M. J. su vairuotoju kalbėjo apie grandinėlę, kad rytoj vėl reikės susitikti ir nuvažiuoti į Kauną ją parduoti tam pačiam lombardui. Kitą dieną, tai yra 2012-01-27, po pietų, kelintą valandą neatsimena, jam paskambino M. J. ir pasakė atvažiuoti į Jonavą, į centrą susitikti. Jonavoje susitiko su M. J. ir kartu su juo autobusu nuvažiavo į Kauną. Išlipo Kaune, Kalniečiuose, nes ten jų laukė tas pats vaikinas su VW „Golf“ markės 3 modelio automobiliu, vienas. Įsėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į lombardo „Monodiją ir Ko“ filialą. Į lombardą nuėjo jis kartu su M. J.. M. J. padavė lombardo darbuotojai grandinėlę, o jis padavė savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Darbuotoja pasvėrė grandinėlę ir pasiliko, o M. J. sumokėjo 5200 Lt įvairiomis kupiūromis. Jis tuo metu pasirašinėjo, pinigus paėmė M. J.. Gavę pinigus grįžo į automobilį ir pinigus M. J. atidavė vairuotojui. Vairuotojas padavė vieną 100 Lt kupiūrą jam. M. J. pinigų jis nedavė. Po to jis su M. J. autobusu grįžo į Jonavą. Gautus 100 Lt išleido. Daugiau to vaikino nematė. Sutikęs su pasiūlymų parduoti lombardui auksinę grandinėlę, suprato, kad ji yra vogta, tačiau vis vien sutiko ją parduoti, nes norėjo gauti pinigų (t. 2, b. l. 3-4). Papildomai apklaustas A. B. parodė, kad 2012-01-26 M. J. Jonavoje sutiko būdamas kartu su pažįstamu A. M.. Tačiau pastarasis netrukus išėjo, o jis su M. J. nuėjo į parduotuvę „Iki“. Vėliau jiems stovint prie parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris pasiūlė už atlygi parduoti tauriųjų metalų supirktuvei auksinę grandinėlę. Jam ir M. J. sutikus, jie kartu su juo nuėjo prie automobilio, įsėdo į jį ir nuvažiavo į Kauną. Į Kauno miestą važiavo keturiese. Kartu su jais važiavo vyriškis, kurio apibūdinti negali, nes neatsimena. Jis sėdėjo šalia vairuotojo. Sekančią dieną į tauriųjų metalų supirktuvę „Monodija ir Ko“ važiavo tuo pačių automobiliu „Audi“ markės. Kodėl ankstesnėje apklausoje nurodė kitaip, nežino. 100 Lt už grandinėlės pardavimą galimai paėmė jis, tačiau neatsimena ar jis su M. J. tuos pinigus pasidalino. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti (t. 2, b. l. 6).

Iš įtariamojo M. J. apklausos protokolo matyti, kad 2012 m. sausio mėnesio gale, galimai 26 dieną dienos metu, jis vienas eidamas nusipirkti alaus ir būdamas prie prekybos centro „Iki“, esančio Jonavoje, Basanavičiaus gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su pažįstamais A. B. ir A. M.. Jis su A. B. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, o A. M. kažkur nuėjo. Einant į parduotuvę, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino brolis R. J. ir paklausė, kur šiuo metu jis yra. Jis jam paaiškino ir jų pokalbis baigėsi. Nusipirkęs alaus ir eidamas iš parduotuvės, šalia automobilių stovėjimo aikštelės sutiko brolį R. J.. Jis buvo vienas. Priėjęs prie jų, brolis pasiūlė jam parduoti tauriųjų metalų supirktuvei auksinę grandinėlę ir užsidirbti 100 Lt. Iš kur jis grandinėlę gavo, nesidomėjo, tačiau jis numanė, kad ji gali būti vogta. Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, brolis R. J. pasiūlė A. B. parduoti grandinėlę, o pastarasis sutiko. Tada visi trys nuėjo prie jo automobilio, baltos spalvos „AUDI“, senesnės laidos, valstybinių numerių nežino, kuris stovėjo toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir įsėdo į automobilį. Jame taip pat sėdėjo jo brolis T. J.. Tuomet visi keturi nuvažiavo į Kauną. Automobilį vairavo R. J.. Būdami Kauno mieste važinėjo ir ieškojo jiems palankiausio pasiūlymo iš tauriųjų metalų supirktuvės dėl grandinėlės pardavimo. Į lombardus ėjo jis kartu su A. B.. Grandinėlė buvo auksinė, reto, stambaus pynimo, trukusi galimai per vidurį, be pakabuko. Pamatęs ją suprato, kad ji ne R. J., kadangi jis tokios nusipirkti neįstengtų. Tuomet ir suprato, kad ji yra vogta, tačiau kam ji priklauso, jis neklausė. Tauriųjų metalų supirktuvėje, esančioje Savanorių prospekte, Kauno mieste, jis su A. B., broliai liko automobilyje, įmonės darbuotojams parodė auksinę grandinėlę. Įmonės darbuotojai ją apžiūrėjo ir pasakė, kad norint sužinoti jos prabą, bei pinigų sumą siūlomą už jos įsigyjamą, reikia nukirpti grandinėlės jungti ir ją patikrinti, tačiau tikrinti reikia vežti į kitą įmonę, esančią Kaune. Jis sutiko ir susitarė su įmonės darbuotoju 2012-01-27 susitarti dėl jos pardavimo. Palikę grandinėlės jungtį, kartu su A. B. išėjo iš tauriųjų metalų supirktuvės ir nuėjo link R. J. automobilio. Įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link Kalniečių. Grandinėlę, įsėdęs į automobilį, gražino R. J.. Važiuojant jam papasakojo apie įmonės darbuotojo ir jo susitarimą dėl grandinėlės. Į Jonavą su A. B. jis grįžo autobusu. Sekančią dieną, tai yra 2012-01-27, apie pietus, kiek buvo valandų neatsimena, jam į mobilų telefoną paskambino lombardo darbuotojas ir pasakė, kad praba patikrinta ir už grandinėlę jis gali pasiūlyti apie 5000 Lt, tikslesnę sumą pasakys, grandinėlę pasvėręs. Taip pat pasakė, kad vykti reikia į įmonės filialą, esantį Vilijampolėje. Tada jis paskambino broliui ir viską jam perpasakojo. R. J. liepė jam važiuoti į Kauną. Tuomet jis susisiekė su A. B. ir susitarė važiuoti į Kauną. Nuvažiavę su A. B. į Kauną, Kalniečiuose susitiko su broliais. Jie buvo atvažiavę automobiliu Audi. Nuvykę į Vilijampolę, į tauriųjų metalų supirktuvės filialą, jis su A. B. nuėjo į įmonę. Prieš einant R. J. jam padavė auksinę grandinėlę ir su broliu T. J. kažkur išvažiavo. Parduodant grandinėlę, A. B. įmonės darbuotojai pateikė savo asmens dokumentą, darbuotoja paėmė iš jo grandinėlę ir už ją jiems sumokėjo 5200 Lt. Gavę pinigus jie išėjo iš supirktuvės, paskambino broliui R. J. ir susitarė susitarti Kalniečiuose. Susitikęs su broliu R. J., pastarajam padavė 5200 Lt. R. J. jam padavė 100 Lt ir jie išsiskyrė. Gavę pinigus, jie grįžo į Jonavą. Gautus pinigus pasidalino su A. B.. Jam davė 50 Lt. Supratęs, kad grandinėlė yra vogta vis vien sutiko su R. J. pasiūlymu ją parduoti tauriųjų metalų supirktuvei, nes norėjo gauti pinigų (t. 2, b. l. 79-80).

Iš nukentėjusiojo V. L. parodymų matyti, kad 2012-01-25, apie 21.00 val., jam važiuojant automobiliu Fiat Miriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Vilijampolė-Šėta-Truskava, 13,100 km., Kauno r., Lapių sen., Šančių kaimo ribose, kelią užblokavo automobilis VW Golf, sudaręs avarinę situaciją, ir jam priverstinai sustojus, iš automobilio VW Golf išlipo du jaunuoliai, kurie jį sumušė ir jam nuo kaklo pagrobė auksinę grandinėlę su pakabuku 15000 Lt vertės. Po grandinėlės su pakabuku vagystės jis pats pradėjo skambinėti į lombardus, esančius Kauno mieste, ir ieškoti savo pavogtos grandinėlės. Kadangi grandinėlė buvo reto pynimo, rankų darbo, ją tikrai galima buvo atsiminti. Paskambinęs į lombardą „Monodija ir Ko“, esantį Kaune, tikslaus adreso nežino, apibūdinęs pavogtą grandinėlę su pakabuku, sužinojo, kad minėtas lombardas nusipirko grandinėlę panašią į jo ieškomą. Apie tai jis pranešė policijai (t. 1, b. l. 81-82, 83-85).

Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad jis dirba UAB „Monodija ir Ko“ tauriųjų metalų supirktuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku. 2012-01-26 tarp 16.30 val. ir 18.00 val. į įmonę atėjo du nepažįstami vyrai ir pasiūlė grandinėlę. Jis ją apžiūrėjo, pasvėrė. Grandinėlė buvo stambaus, reto pynimo. Grandinėlė buvo galimai per vidurį nutraukta. Grandinėlė svėrė apie 115 gramų, kiek tiksliai nepamena. Apžiūrėjęs ją, pasiūlė vyrams apie 5000 Lt, kiek tiksliai nepamena. Tuomet vienas iš jų išėjo į lauką, galimai su kažkuo pasikalbėti mobilaus ryšio telefonu, nes rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną. Kitas tuo metu liko salėjo. Grįžus vyrui iš lauko, jis jiems pasakė, kad norint sužinoti tikslią grandinėlės prabą ir siūlomą kainą už ją, grandinėlę reikia patikrinti su reagentais. Tik patikrinęs, jis galės nurodyti tikslią pinigų sumą, kurią jiems sumokės. Vyrams sutikus, jis nukirpo vieną grandinėlės jungtį ir pasiliko ją įmonėje, o su jais susitarė susiskambinti sekančią dieną, kadangi tikrinti jungtį reikėję vežti į kitą įmonę. Kitą dieną, tai yra 2012-01-27, apie 16.30 val. jis susiskambino su asmeniu, palikusiu jam savo mobilaus ryšio telefono numerį ir pasakė, kad už grandinėlę jiems sumokės 5200 Lt. Kadangi įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), tokios pinigų sumos nebuvo, todėl jiems pasakė nuvažiuoti į įmonės „Monodija ir Ko“ filialą, esančią (duomenys neskelbtini). Jie sutiko. Daugiau su jais nebendravo. Taip pat parodė, kad 2010 metais įmonėje buvo įrengtos vaizdo kameros. 2012 sausio mėnesio viduryje, kada tiksliai neatsimena, įmonėje buvo dingusi elektra. Vaizdo, filmavimo kameroje, nuo to laiko niekas neperžiūrinėjo. 2012-01-31 policijos pareigūnams pateikus turimą filmuotą medžiagą, pastebėjo, kad data vaizdo kameroje nustatyta pagal 2000 metų sausio 17 dieną, o laikas pagal 21.00 val. Tačiau pateiktoje policijos pareigūnams vaizdo medžiagoje, nustatyta data atitinka 2012 metų sausio 26 dieną, o laikas atitinka valandas laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (t. 1, b. l. 90).

Iš liudytojos V. J. parodymų matyti, kad jie yra analogiški kaip ir liudytojo R. G. (t. 1, b. l. 88-89).

Iš liudytojos Z. T. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Monodija ir Ko“ tauriųjų metalų supirktuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2012-01-27, apie 17.00 val., į tauriųjų metalų supirktuvę „Monodija ir Ko“ atėjo du nepažįstami vyrai. Priėję prie tauriųjų metalų priėmimo stalo, minėti vyrai pasiūlė nupirkti auksinę grandinėlę. Grandinėlės pynimas buvo labai retas. Ji paėmė grandinėlę, apžiūrėjo ją, pasvėrė. Ji svėrė 115,53 gr., jos praba buvo 375. Jiems pasiūlė 5200 Lt sumą. Minėti vyrai sutiko su siūloma suma ir ji užpildė supirkimo kvitą Nr. 672, sumokėjo minėtą sumą. Pildant supirkimo kvitą vienas iš vyrų pateikė savo pasą, iš kurio ji nurašė jo anketinius duomenis (t. 1, b. l. 91).

Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (1 1, b.l. 13-15).

2012-01-31 daiktų pateikimo protokolu R. G. pateikė supirkimo kvito Nr. 672 kopiją, auksinę grandinėlę 115,53 g. svorio, vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 16-18).

Filmuotos vaizdo apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kaip 2012-01-26 į tauriųjų metalų supirktuvę „Mondija ir Ko“, adresu (duomenys neskelbtini), ateina du vyriškiai, supirktuvės darbuotojai paduoda grandinėlę (t. 1, b. l. 19-28).

2012-02-01 daiktų apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta 2012-01-31 daiktų pateikimo protokolu R. G. pateikta auksinė grandinėlė (t. 1, b. l. 29-31).

2012-02-01 daiktų parodymo atpažinti protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad nukentėjusysis V. L. atpažino savo grandinėlę, kuri 2012-01-25 buvo iš jo pagrobta panaudojant fizinį smurtą, kurią 2012-01-31 pateikė R. G., grandinėlė pakvitavimu grąžinta V. L. (t. 1, b. l. 32-33, 34).

2012-05-15 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu su nuotraukomis nustatyta, kad A. B. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 2, b. l. 7-10).

2012-05-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad M. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 2, b. l. 82-85).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 189 str. 1 d., nes kaltinamasis A. B. realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą.

LR BK 189 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės, todėl prokuroras pagrįstai pasiūlė A. B. procesą baigti baudžiamuoju įsakymu. Jam sutikus, apie tai surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą pasiūlyta tvarka, yra suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. A. B. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b.l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. A. B. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė – areštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str. 1 d., ir paskirti jam 45 ( keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirtą bausmę bendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 65 (šešiasdešimt penkias) paras arešto, bausmę skiriant atlikti areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-07-08 iki 2012-07-10 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Lina Lesinskienė