Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Vitalijos Norkūnaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. R. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 59-290 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 30 parų areštu, 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, 187 str. 3 d. 30 parų areštu, 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, 286 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 290 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 290 str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013-11-06, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-11-06. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014-11-06.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-12-08 nutarimu Nr. 59-290 nutarta netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgus į nuteistojo sunkėjančius nusikaltimus, mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių laisvėje, elgesį bausmės atlikimo metu bei vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri artėja prie aukštos, A. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistasis jį skundė apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi atmetė nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pasitaisė, padarė reikiamas išvadas ir būdamas paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundu A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. tvarka. Nurodo, kad jis supranta, jog reikia gerbti įstatymus ir negalima jų pažeidinėti. Teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis per pusantrų metų nei karto nepažeidė režimo reikalavimų, norėjo dirbti, bet Vilniaus pataisos namai negali suteikti darbo, nori sukurti šeimą, kiek įstengė savanoriškai padengė civilinį ieškinį, tačiau būdamas pataisos namuose neturi galimybės pilnai jo atlyginti. Nurodo, kad su kiekvienais metais tampa vyresniu, keičiasi jo mąstysena ir požiūris į gyvenimą. Nuteistasis prašo suteikti galimybę darbais įrodyti, kad tapo doru, sąžiningu piliečiu, norinčiu gyventi pilnavertį gyvenimą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2013-11-06, 1/3 jam paskirtos bausmės faktiškai atliko 2014-11-06, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, A. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Be to, jis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programose, dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, kurioje įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei. Nuteistasis A. R. nuo 2014-07-09 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, mokosi 9 klasėje, lanko psichologo konsultacijas, palaiko socialinius ryšius su motina, broliu, seserimi ir drauge, išėjęs į laisvę turi galimybę apsigyventi motinos namuose ir įsidarbinti.

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika yra ne žema, o vidutinė (85 balai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. praeityje buvo 3 kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį A. R. polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistajam du kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė jam nustatytas sąlygas. Nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už aštuonių, tame tarpe ir smurtinių, nusikalstamų veikų padarymą.

Sprendžiant A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nors jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė režimo reikalavimus bei 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nei karto nebuvo skatinamas.

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad A. R. išėjęs į laisvę nori sukurti šeimą, dirbti ir atlyginti likusią žalą. Pastarosios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pateikė rekomendacijas dėl A. R. tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis jis gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir posėdžio metu nustatė kitą pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.