Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-369-773/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
2A-369-773/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01549-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
A. O.
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
E. O., D. O., VĮ „Registrų centras“, notarėms D
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-369-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01549-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.3.1.18.2. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4288-374/2018 pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovams V. G., V. G., tretiesiems asmenims E. O., D. O., VĮ „Registrų centras“, notarėms D. L. ir L. P. dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. O. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo punkto dalį, kad „pirkėja A. O. perka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą“; 2) pripažinti asmenine ieškovės A. O. nuosavybe nekilnojamą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti įrašus, esančius VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, kad daiktas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1971 m. gegužės 29 d. ieškovė susituokė su J. O. Pažymėjo, kad Kapsuko liaudies teismas santuoką tarp ieškovės ir sutuoktinio J. O. nutraukė, 1979 m. rugsėjo 18 d. buvo užregistruota ištuoka. Nurodė, kad 1981 m. ieškovė su buvusiu vyru bandė susitaikyti, vėl pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, tačiau santykiams pablogėjus, faktiniai šeimyniniai santykiai su J. O. nutrūko 1982 m. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu santykių nepalaikė iki 2012 metų, tačiau 2013 m. sausio 25 d. vėl sudarė santuoką. J. O. mirė 2018 m. vasario 26 d. Ieškovė teigė, kad gyvenimo skyrium metu ji dirbo, augino vaikus, asmenines pajamas išleido 2002 m. gegužės 30 d. pirkdama nekilnojamą turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, tai yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi nekilnojamasis turtas įgytas iki santuokos sudarymo (2013 m.). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį sudarė 2002 m. gegužės 30 d., kurio 1 punkte numatyta, jog nekilnojamas turtas perkamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. O., nors jis nebuvo ieškovės sutuoktinis, sandorio nepasirašė ir pinigų už perkamą turtą nemokėjo (sutarties 3 punktas). Pagal Sutarties 6 punktą, nekilnojamasis turtas perduodamas pirkėjai A. O.. Ieškovės vertinimu, Sutarties 1 punkte nurodoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra notarinė apsirikimo klaida. Ieškovė nurodo, kad tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra aiškiai neteisinga ir iš dalies naikintina.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo nuomone, buvo padaryta klaida, surašant turto pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymėjo, kad jis nesutinka būti laikomas atsakovu.

3. Atsakovė V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka būti laikoma atsakove, pažymėjo, kad su įrašu pirkimo – pardavimo sutartyje nėra susijusi.

4. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo notarė L. P. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo notarė D. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nežino aplinkybių ar faktų, galinčių turėti reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančia 2002 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pirmojo punkto dalį, kad „pirkėja A. O. perka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą“. Teismas pripažino asmenine A. O. nuosavybe nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė panaikinti įrašus, esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje, kad daiktas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 49,24 Eur pašto išlaidų.

8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovės buvęs sutuoktinis J. O. nedalyvavo sandorio sudarymo procese, leidžia spręsti, jog jis nesidomėjo ieškovės vykdomais veiksmais, jos planais ir siekiais. Teismas nustatė, kad ginčo sandoris buvo sudaromas ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui J. O. nesant faktiškai santuokoje, todėl sprendė, kad toks turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytu turtu. Teismas sprendė, kad dėl ištuokos neįregistravimo Gyventojų registre, buvo padarytos teisinės klaidos, įforminant pirkimo – pardavimo sandorius notarų biure ir VĮ Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad rašytinių įrodymų ar aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovės teiginius dėl ginčo turto įsigijimo už asmenines lėšas, byloje nepateikta ir nenustatyta.

9. Teismas, patenkindamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. 4143, patvirtinto Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarės L. P., pirmojo punkto dalį, kad „pirkėja A. O. perka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą“ kaip pasekmę patenkino ir reikalavimą panaikinti įrašus, esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje, kad daiktas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į ginčo esmę, iš ieškovės priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei, nepriteisiant kitų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, nes ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1545-6053.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė A. O. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. teismo sprendimo dalį dėl 49,24 Eur pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės A. O. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau nepaisant to, valstybės naudai priteisė pašto išlaidas. Apeliantė pažymi, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių, tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, nepaisė kitų teisės normų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybės naudai, taikymo.

14. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) neteko galios; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

15. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTPT) 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu (1 t., b. l. 5) ieškovei yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Sprendimu ieškovė yra taip pat 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo (Sprendimo 4 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti pirkimo – pardavimo sutarties dalį negaliojančia, taip pat pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą asmenine ieškovės nuosavybe ir panaikinti tam tikrus įrašus, susijusius su šiuo ginču, esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės argumentus ir jos pateiktus įrodymus pagrįstais, taip pat nustatęs, jog dėl ištuokos neįregistravimo Gyventojų registre buvo padarytos teisinės klaidos įforminant pirkimo – pardavimo sandorius notarų biure ir VĮ Registrų centre, 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pagal bendrąją taisyklę, patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai išieškomos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į šalių elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas gali nukrypti nuo bendrosios taisyklės (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, tačiau priteisdamas iš ieškovės 49,24 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, nenustatė, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, taip pat nenustatė ir to, kad ieškovė būtų kalta dėl ištuokos neįregistravimo Gyventojų registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė yra 100 procentų atleista nuo pašto išlaidų mokėjimo VGTPT 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu (1 t., b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priteisdamas pašto išlaidas valstybės naudai iš ieškovės, kuri 100 procentų atleista nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo bei nenustačius jos netinkamo procesinio elgesio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai sudaro pagrindą ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš ieškovės priteistos 49,24 Eur pašto išlaidos, panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad šiuo atveju, iš ieškovės nepriteisus pašto išlaidų valstybės naudai, nėra pagrindo priteisti šių išlaidų taip pat ir iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad V. G. ir V. G. pardavė ginčo turtą ieškovei, todėl bylos nagrinėjimo metu nesutiko būti laikomi atsakovais, nes jie nėra susiję su ginčijamu įrašu ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovai neturėjo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas dėl jų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų V. G. ir V. G. yra pagrįstai nepriteistos (CPK 96 straipsnio 1,5 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl 49,24 Eur pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės A. O. valstybės naudai panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis