- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-40-337-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- D. B., D.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-337/2007 m.
Teisėja Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. sausio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., ši bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2006-07-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta 2 MGL (250 Lt) bauda ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
n u statė:
D. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, pasirinkdamas iš Biržų mieste ir rajone esančių daržų aguonų ir jų dalių, kurių bendra masė ne mažesnė kaip 2633,3 g., iš jų pagamino koncentratą, kurio bendras tūris ne mažesnis kaip 1,841 g. ir laikė šią narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2006-08-31 policijos pareigūnai ją paėmė kratos metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas J. P. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendį ir sušvelninti D. B. paskirtą bausmę. Gynėjas su paskirta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu – sutinka, nes nusikalstamą veiką D. B. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tačiau nurodo, kad teismas, nustatydamas bausmės dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad D. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką. Be to gynėjas teigia, kad BK 259 str. 1 d. numatytą veiką padaręs asmuo yra ir nukentėjusiojo vaidmenyje, nes nusikaltimą padaro pats prieš save, todėl mano, kad tokiems asmenims turėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Švelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę (su bausmės rūšimi nuteistojo gynėjas sutiko) nėra pagrindo.
Įvertinus BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, bausmės dydis D. B. individualizuotas tinkamai. Nusikaltimas nesunkus (BK 11 str. 3 d.), tačiau padarytas neišnykus teistumui. Praeityje teistas net devynis kartus, iš kurių tris kartus - už analogiškas nusikalstamas veikas, už šias veikas skirtos bausmės (bauda, areštas bei laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė. Ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ar laikymą. Darytina išvada, kad D. B. – neigiamai orientuota asmenybė, aktyviai ieškanti galimybių nusikalsti. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė, nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyva ir numatyta ne viena, o dvi iš dalies savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti, pirmoji aplinkybė yra sudėtinė, t.y. gali būti pripažinta tik tuomet, jei kaltininkas ne tik prisipažino kaltu, bet ir nuoširdžiai gailisi. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika išaiškinta tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami tyrimą kitoje byloje, kratos metu aptiko D. B. bute narkotines medžiagas. Be to, teisiamojo posėdžio metu D. B. pareiškė, kad narkotikus vartoja 15 metų, atsisakyti šios priklausomybės negali ir pasiūlė teismui „teisti taip kaip jam atrodo“. Taigi, vien pagal bendrą D. B. pareiškimą dėl kaltės pripažinimo, teismas pagrįstai nepripažino ir nevertino minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo D. B. gynėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.