Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Audriaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. S. paskirta galutinė subendrinta (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė E. S. nepaskirta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą: 2023 m. gegužės 31 d., apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „LIDL“, parduotuvės patalpose, apsaugos darbuotojui A. V. konflikto metu mėginant jį sulaikyti, tyčia vieną kartą spyrė A. V. į kairės kojos kelį, padarydamas epidermio nubrozdinimą kairiame kelyje ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

E. S. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti įrodymai: iš dalies E. S. parodymai, nukentėjusiojo A. V., liudytojos V. T. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. E. S. pateikta versija, kad jis nukentėjusįjį kliudė savo pėda, buvo paneigta nukentėjusiojo parodymais ir tuo, jog žengiant žingsnį, pėda nepakyla taip aukštai, kad būtų pasiekta kelio sritis. Skirdamas bausmę E. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, pakaltinamas. E. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nusikaltimas baigtas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs tai, kad E. S. nusikalto nepraėjus nei dviem mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nusprendė jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti jam baudos bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, prokurorė prašė skirti jam švelnesnę bausmę. Be to, konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, kuris pažemino E. S. kitų žmonių akivaizdoje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. S. turi neįgalumą.

4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. Š. prašo atmesti E. S. skundą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę laikėsi bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių ir nuosprendyje išsamiai motyvavo 60 parų arešto bausmės paskyrimą. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, todėl E. S. prašymas paskirti jam baudos bausmę yra nepagrįstas, nes tokios bausmės rūšies nėra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors prokuroras bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu prašė paskirti švelnesnę 50 parų arešto bausmę, tačiau bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir teismas nėra saistomas prokuroro pasiūlymo dėl bausmės dydžio.

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama E. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti, už nusikalstamos veikos padarymą E. S. paskiriant baudos bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. S., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad teismas paskyrė E. S. griežtesnę bausmę nei baigiamųjų kalbų metu siūlė prokurorė. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo prokurorė, bausmę skiria teismas ir teismas nėra įpareigotas skirti prokuroro siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, todėl aplinkybė, kad teismas paskyrė šiek tiek griežtesnę bausmę nei siūlė prokuroras nėra pagrindas mažinti E. S. nuosprendžiu paskirtos bausmės ar ją pakeisti švelnesnės rūšies bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. S. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. S. anksčiau yra teistas net (duomenys neskelbtini) kartų, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus dviem mėnesiams nuo nuosprendžio už sunkaus nusikaltimo padarymą priėmimo, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė E. S. atsakomybę švelninančių aplinkybių ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų daugiausia už smulkias vagystes iš parduotuvių, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų nuobaudų nemoka. Bylos duomenimis dirba (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama arešto bausmė.

10. Tai, kad nuteistasis turi neįgalumą, savaime nereiškia, kad jam negali būti paskirta arešto bausmė, šiuo metu nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių nuteistasis galėtų būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos.

11. Nors apeliaciniame skunde prašoma E. S. paskirtą arešto bausmę pakeisti baudos bausme, toks bausmės pakeitimas nagrinėjamu atveju nepasiektų bausmės tikslų. Be to, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta galimybė skirti baudos bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. anksčiau yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės: terminuotas laisvės atėmimas arba areštas, tačiau net ir šios bausmės nepadarė įtakos E. S. elgesiui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą E. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrus baudos bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė taip pat nesudaro pagrindo atidėti E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

12. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo ne kartą teistas, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui parinko arešto bausmę, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

13. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas 60 parų arešto bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį, šiek tiek didesnį nei sankcijos vidurkį.

14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.