Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Ž. ir J. Ž. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143/96 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka (el. b. l. 5–6). Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono 1 notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė patvirtino J. J. ir J. Ž. sudarytą Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pardavėja J. J. parduoda, o pirkėjas J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. Ž. perka žemės sklypą, kurio plotas 0,0125 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–10). Minėtos sutarties pagrindu aukščiau nurodytas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė (el. b. l. 11–12).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143/96 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono 1 notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė patvirtino J. J. ir J. Ž. sudarytą Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pardavėja J. J. parduoda, o pirkėjas J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. Ž. perka žemės sklypą, kurio plotas 0,0125 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu aukščiau nurodytas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje esančiame advokatės Natalijos Bosakienės (duomenys neskelbtini) prašyme Lietuvos notarų rūmams „Dėl informacijos pateikimo bei klaidos ištaisymo“ nurodyta, kad J. Ž. ir D. Ž. mokėjo už aukščiau nurodytą žemės sklypą lygiomis dalimis, siekė žemės sklypą įsigyti po ½ dalį dalinės nuosavybės teise, tačiau nepastebėjo ir nesuprato, kad notarinėje sutartyje įrašyta, jog jie įgyja nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Apie šią aplinkybę dėl netinkamo turto režimo pareiškėjai sužinojo tik dabar, kai siekė sudaryti kitą sandorį – pareiškėjas J. Ž. išreiškė valią padovanoti savo žemės sklypo dalį D. Ž., tuo tikslu sudarė notarinį (duomenys neskelbtini) įgaliojimą šalių sūnui T. Ž., numatantį teisę padovanoti D. Ž. jo žemės sklypo dalį. Norint sudaryti dovanojimo sutartį, notarė Rasytė Gudienė informavo, kad negali patvirtinti tokio dovanojimo sandorio, kol nėra ištaisyta klaida dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, kadangi tokia nuosavybės forma negalėjo būti forminama, šalims esant ne santuokoje. Dėl šios notarinės klaidos, kurią reikia skubiai ištaisyti, neįmanoma atlikti jokių sandorių su minėtu žemės sklypu. Iš gauto Lietuvos notarų rūmų (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakydami į gautą (duomenys neskelbtini) prašymą nurodė, kad Lietuvos notarų rūmai neturi teisės taisyti notarų patvirtintuose ar sudarytuose dokumentuose padarytų klaidų, nepriklausomai nuo to, ar notaras yra vykdantis veiklą, ar jo įgaliojimai yra pasibaigę. Manytina, kad nesant ginčo, bylos dėl klaidos ištaisymo baigusio įgaliojimus notaro dokumentuose turėtų būti sprendžiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų“ nustatyta tvarka, nes šiuo atveju nėra subjekto (notaro), kuris galėtų ištaisyti aiškius rašymo apsirikimus dokumente.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai žemės sklypą įsigijo nebūdami santuokoje, todėl (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono 1 notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė tvirtindama J. J. ir J. Ž. sudarytą Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), joje negalėjo nurodyti, kad pareiškėjas J. Ž. kartu su savo sutuoktine D. Ž. žemės sklypą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes santuoka tarp pareiškėjų buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad įsigytas žemės sklypas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, prašomas nustatyti juridinis faktas priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. ir D. Ž. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai yra laikomi daikto savininkais ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjai daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445 - 448 straipsniais0,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.