- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-305-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- B. U., V. J. U., Kolegija
- Atsakovas
- R. U.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Vilius Martišius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovams B. U. ir V. J. U.
atsakovui R. U.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. U., V. J. U. ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir įkeldinimo, pareikštą atsakovui R. U., ir atsakovo R. U. priešieškinį dėl buto naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovams B. U., V. J. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovams B. U., V. J. U. ir atsakovui R. U. bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso butas (duomenys neskelbtini). Bedraturčiams nesusitariant ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti naudojimosi butu tvarką ir įkeldinti juos į butą. Kadangi buto gyvenamasis plotas sudaro 31 kv.m., t.y. kiekvienam bendraturčiui tenka po 10,33 kv.m., ieškovai prašė paskirti jiems naudotis 17,00 kv.m. ploto kambarį, o atsakovui paskirti naudotis 14,00 kv.m. ploto kambarį, kitas patalpas paskiriant naudotis bendrai. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, vėliau iškėlė civilinę bylą dėl šio buto naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo, kuri buvo sujungta su pirmąja byla nutariant atsakovo R. U. reikalavimus laikyti priešieškiniu. Atsakovas prašė suteikti jam teisę valdyti ir naudotis 17,00 kv.m. kambariu, ieškovams skirti 14,00 kv.m. ploto kambarį, kitas buto patalpas paskirti naudotis bendrai. Tokį reikalavimą grindė bloga savo sveikatos būkle, nepalankia mažesniojo kambario vieta bute, aplinkybe, kad ieškovai turi nuolatines gyvenamąsias vietas, yra sukūrę šeimas, gyvena pasiturinčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė – nustatė buto naudojimosi tvarką, kuria ieškovams B. U. ir Vladislovui J. U. paskyrė naudotis 17 kv.m, kambarį, o atsakovui R. U. paskyrė naudoti 14 kv.m. kambarį. Kitas buto patalpas teismas paskyrė šalims naudotis bendrai. Teismas nusprendė įkeldinti ieškovus į ginčo butą ir priteisė iš atsakovo ieškovams 200 Lt žyminio mokesčio bei 2100 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priimdamas sprendimą ieškovų naudai teismas nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi butu tvarkos nustatymo variantas labiausiai atitinka kiekvienos šalies nuosavybės dalį bute, ir iš esmės nepažeidžia atsakovo interesų, kuriam paskirtas naudotis 14 kv.m. gyvenamojo ploto kambarys yra beveik 4 kv.m. didesnis, negu priklausytų jam pagal dalį nuosavybėje. Teismas nurodė, kad tokiu būdu yra atsižvelgiama ir į atsakovo sveikatos būklę. Pažymėjo, kad už naudojimąsi didesniu gyvenamuoju plotu, negu priklausytų R. U. pagal jo dalį nuosavybėje, ieškovai iš atsakovo kompensacijos neprašo.
Atsakovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti. Nurodo, kad spręsdamas bylą teismas ignoravo aplinkybę, jog Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme kitoje byloje yra nagrinėjamas atsakovo ieškinys ieškovams dėl uzufrukto nustatymo. Apelianto nuomone dėl tokios aplinkybės ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta. Skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi vien formaliais kriterijais ir neįvertino atsakovo sveikatos būklės bei ieškovų turtinės padėties. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes (motinos valią) ir netaikė LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Teismas, nurodoma skunde, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidas, nes formaliai vertino atleidimui nuo žyminio mokesčio reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos sustabdymo.
Nustatyta, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje sprendžiamas R. U. ieškininis reikalavimas nustatyti uzufruktą – suteikti R. U. jo gyvenimo trukmei valdyti ir naudotis B. U. ir V. J. U. priklausančia ginčo buto dalimi. Sprendimas byloje neįsiteisėjęs, yra paduotas apeliacinis skundas. Atsakovo teigimu ši civilinė byla negali būti nagrinėjama, kol neįsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl uzufrukto nustatymo (LR CPK 163 str. 3 p.), nes patenkinus atsakovo ieškinį, ieškovų reikalavimas dėl įkeldinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
Apelianto nurodyta procesinės teisės norma - LR CPK 163 str. 3 p. nurodo privalomai sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, jei jos nagrinėjimui kliudo kitos bylos nagrinėjimas. Tokiu atveju negalimumas reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats teismas negali jų nustatyti nagrinėjamoje byloje. Tačiau atsakovo reikalavimas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą grindžiamas ne faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje civilinėje byloje, nebuvimu, o aplinkybe, kad teismų sprendimai priimti skirtingose civilinėse bylose gali būti tarpusavyje prieštaraujantys ir neįvykdomi. Tokio civilinės bylos sustabdymo pagrindo procesinis įstatymas nenumato. Kita vertus, uzufruktas apibrėžiamas kaip asmens (uzufruktoriaus) teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti ir jo vaisius, produkciją ir pajamas (LR CK 4.141 str. 1 d.). Uzufruktorius įgyja teisę naudoti svetimą daiktą ar daikto, esančio bendrosios nuosavybės objektu, dalį (LR CK 4.143 str. 4 d.). Bet kokiu atveju naudotis uzufrukto teise perduodamas konkretus daiktas ar jo dalis. Šioje civilinėje byloje sprendžiami šalių reikalavimai nustatyti naudojimosi butu tvarką t.y. bendraturčiams priskirti konkrečias buto dalis. Todėl tuo atveju, jei būtų kitoje civilinėje byloje patenkintas atsakovo reikalavimas nustatyti uzufruktą, jis būtų nustatomas konkrečiai bendro turto daliai, kuri šioje civilinėje byloje priskirta ieškovams. Pagrindo stabdyti šią civilinę bylą nėra.
Dėl naudojimosi butu tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino bylos aplinkybių t.y. neatsižvelgė į šalių motinos valią. Šiuo argumentu apeliantas teigia, kad ginčo butą turėjo paveldėti ne ieškovai ir atsakovas, o vienas atsakovas, ir tokia aplinkybė turėjo įtakoti priimamą sprendimą. Argumentas nepagrįstas, nes atsakovo pateikiamas 2002-11-21 E. U. laiškas įsiteisėjusiomis ir galiojančiomis teismų nutartimis (Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2003-11-01 nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2003-11-17 nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis) nepripažintas naminiu testamentu. Atsakovo sveikatos būklė nėra gera, ką patvirtiną į bylą pateikti atitinkami dokumentai. Tačiau į byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovui skirtas naudotis 14,00 kv.m. ploto kambarys yra netinkamas gyventi ar kenksmingas jo sveikatai. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa gyvenamajame name, pastatytame atitinkamai suprojektuotoje aplinkoje. Įrodymų apie statinio ar aplinkos netinkamumą arba sugadinimą, apie jų neatitikimą nustatytoms higienos, sveikatos ar kitokioms normoms, į bylą nepateikta. Kaip jau minėta, butą (duomenys neskelbtini) ieškovai ir atsakovas paveldėjo lygiomis dalimis ir įgijo teisę naudotis būtent tokiomis šio turto dalimis. Aplinkybė, kad ieškovai turi ir kito turto nėra pagrindas apriboti ar visiškai ignoruoti jų teisę naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovas, siekdamas įgyti teisę naudotis buto dalimi, daugiau kaip pusantro karto viršijančia jo dalį nuosavybėje, remiasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Tačiau pati šių principų esmė neleidžia jais piktnaudžiauti. Teisingumas protingumas bei sąžiningumas yra universalūs principai ir turi būti taikomi vienodai visų asmenų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad paskyrimas atsakovui naudotis 14 kv.m. dydžio kambarį, kuris yra 38 procentais didesnis už jo dalį nuosavybėje, yra pakankamas CK 1.5 str. nurodytų principų įgyvendinimas. Tokiu būdu atsižvelgta į atsakovui svarbias jo nurodomas aplinkybes ir naudojimui paskiriamas visas kambarys nereikalaujant kompensacijos už tenkantį didesnį plotą. Reikalavimas paskirti atsakovui dar didesnio ploto kambarį vertintinas kaip savo interesų gynimas ieškovų teisių sąskaita. Toks savo siekių įgyvendinimas neleidžiamas (LR CK 1.137 str. 2, 3 d.). Pažymėtina, kad esant sudėtingai turtinei ir įtemptai emocinei situacijai, šalims nerandant galimybių išspręsti klausimą susitarimu, ginčas turi būti sprendžiamas taikant įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (LR CK 4.75 str., 4.81 str.), maksimaliai atsižvelgė į šalių teisių bei interesų pusiausvyrą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidas, nes formaliai vertino atleidimui nuo žyminio mokesčio reikšmingas aplinkybes. Argumentas nepagrįstas, nes pagal LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies net ir tuo atveju, jei ši antroji šalis būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl apskaičiuodamas ieškovams iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai neatsižvelgė į atleidimo nuo žyminio mokesčio kriterijus.
LR CPK 98 str. įtvirtinta taisyklė dėl atstovavimo išlaidų priteisimo galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atstovavimą apeliacinės teisme sumokėjo 590 Lt. Ši suma (įskaitant atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio ir todėl priteisiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui V. J. U. iš atsakovo R. U. priteisti 590 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.