Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „I“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 15.45 val., prekybos centre „Mada“, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, link požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, prie parduotuvės „Aukso centras“, jam iš televizijos laidos žinomai R. F., atsisakiusiai su juo pasikalbėti, iš nugaros priėjo ir vieną kartą tyčią koja spyrė į nugarą, taip sukėlus nukentėjusiajai R. F. fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva juosmens dešinėje.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, kad 2024 lapkričio 8 d., dienos metu, tiksliai laiko neatsimena, būdamas prekybos centre „Mada“ pamatė jam iš laidos „T“ vedėją vardu R., su kuria norėjo pasikalbėti, nes jam buvo pikta apie tai, kaip ji laidoje apie jį melavo. Kiek atsimena, ji atsisakė pokalbių nurodžiusi, jog su neblaiviais nebendrauja, po ko jis nuo jos nuėjo. Vėliau eidamas link išėjimo prie sustojimo vėl pamatė R. ir jos paklausė kodėl melavo laidoje, dėl ko R. pasiuntė jį ant trijų raidžių ir pradėjo nuo jo eiti. Išgirdęs jos atsakymą, pats jai liepė ten pat eiti, o ji pasakė, kad pasakys jos vyrui, kuris galės jį sumušti. Nesusivaldęs ir būdamas jai už nugaros, tikrai vieną kartą tyčia sudavė jai iš kojos į sėdmenų sritį. Po ko lauke prie jo priėjo kažkoks vyras, kuris jį nesėkmingai bandė sulaikyti. Įsėdo į 2G autobusą, tačiau apsaugos darbuotojas su kažkokiu tai vyru jį ištraukė iš autobuso ir atvedė į prekybos centrą. Buvo atvykusi policija. Jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Sutinka atlyginti R. patirtą neturtinę žalą pusmečio bėgyje, pradedant mokėjimu į jos banko sąskaitą nuo 2025 m. vasario 10 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. F. parodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d., apie 15.45 val., apsilankant prekybos centre „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, „Prezo“ kepyklėlėje, prie jos priėjo nepažįstamas asmuo, kuris bandė ją kalbinti, norėjo nusifotografuoti. Pajutusi nuo jo sklindantį alkoholio kvapą mandagiai atsakė, jog su išgėrusiais asmenimis nesifotografuoja. Vėliau prie kasos jis reiškė jai kaltinimus, tačiau negirdėjo konkrečiai dėl ko. Išeidama iš kepyklėlės ir eidama link požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, prie parduotuvės „Aukso centras“ vėl sutiko minėtą asmenį, kuris akivaizdžiai jos laukė. Minėtas asmuo garsiai replikavo, agresyviai šaukė: „Tu mane apgavai!“. Ji mandagiai jam atsakė, kad šis atstotų, ir nuėjo link aikštelės. Po ko eidama, jis jai iš galo į nugarą trenkė su koja, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Dėl įvykio paskambino savo vyrui R. F., kuris atvykęs prie prekybos centro „Mada“ išėjimo, nesėkmingai bandė sulaikyti minėtą asmenį. Bandymo sulaikyti minėtą vyrą metu, jis nukrito ant žemės ir pajuto skausmą rankoje. Dėl įvykio patyrė 2 500 Eur neturtinės žalos, prašo pripažinti civiline ieškove.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. F. parodė, kad 2024 m. lapkričio mėn., galimai 8 d., dienos metu, apie 16 val., kartu su žmona R. F. atvažiavo į prekybos centrą „Mada“, kur sustojo pirmo aukšto požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. R. nuėjo į kepyklėlę, o jis jos laukė automobilyje. Maždaug po 15–20 min. R. paskambino ir verkdama pasakė, jog ją užpuolė, nurodė, jog yra prie išėjimo. Atėjus jam prie išėjimo pamatė R. ir galimai apsaugos darbuotoją. Ji jam parodė vyrą. Kaip jis atrodė neprisimena, nes buvo labai susinervinęs. Bandė sulaikyti parodytą vyrą, tačiau nesėkmingai. Sulaikymo metu krito ant rankų, susižalojo ranką. Po įvykio kreipėsi į gydytoją, jam buvo nustatytas kairės rankos sausgyslių nutrukimas dėl kurio reikės daryti operaciją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, prekybos centro „Mada“ apsaugos darbuotojas A. F. (A. F.) parodė, kad vaikščiodamas prie pagrindinio įėjimo pastebėjo konfliktą tarp vyro ir moters. Visą laiką ėjo jiems iš galo ir matė, kaip vyras iš moteriai vieną kartą trenkė į nugarą. Prie moters priėjo ir pradėjo teirautis dėl konflikto. Pastebėjo kažkokį vyrą, kuris atbėgo ir susistumdė su tuo vyru, kuris trenkė moteriai. Per tą laiką skambino 112. Vyras, trenkęs į moters nugarą, pasišalino į stotelę. Pasišalino ir kitas vyras su moterimi, kuriai buvo trenkta į nugarą. Nubėgo į stotelę ir tam vyrui, trenkusiam į moters nugarą, pasakė, kad reikia eiti atgal ir išsiaiškinti situaciją. Šis atsakė, kad niekur neis ir pradėjo tam priešintis. Atvažiavus autobusui, į jį įlipo minėtas vyras, tačiau su kito vyro vardu G. pagalba, ji iš autobuso išvedė ir nuvedė iki prekybos centro „Mada“ apsaugos posto. Laukė policijos. Buvo sugrįžęs vyras, kuris susistumdė su sulaikytu vyru, pranešė, kad atveš žmoną pareiškimo dėl įvykio surašymui.

Iš specialisto išvados matyti, kad R. F. nustatyta poodinė kraujosruva juosmens dešinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu 2–4 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. 2024 m. lapkričio 11 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokio sužalojimo padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vienu spyriu koja į nugaros sritį. Mažai tikėtina, kad sužalojimą nukentėjusioji galėjo pasidaryti nugriuvusi ir atsitrenkusi į plokštumą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti PC „Mada“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu Vaizdo įrašas 1_03_M_241108130737_plius2val.30min.avi., kurio trukmė 21.32 min., matyti, kad 3.49 min. nuo įrašo pradžios paskui moterį, kaip nustatyta pagal tyrimo aplinkybes R. F., ėjo vyras, kuris pagal tyrimo aplinkybes nustatytas, kaip J. B., ir kaire koja trenkė R. F. į sėdmenys. Vaizdo įraše, pavadinimu ch01_2 024110816274_minus1val.mp4, kurio trukmė 6.42 min., matyti, kad 3.00 min. nuo įrašo pradžios, vyras, pagal įvykio aplinkybes nustatytas, kaip R. F., fiziškai konfrontuoja su J. B., bando jį pagauti, nukrenta ant dešinio šono, dešine ranka atsiremia į žemę, o 3.44 min nuo įrašo pradžios apsaugos darbuotojas ir nenustatytas vyras vedą J. B. į prekybos centrą. Vaizdo įraše, pavadinimu 1_01_M_241108130851_plius 2val.30min.avi., kurio trukmė 19.13 min., užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir vaizdo įraše, pavadinimu ch01_2 024110816274_minus1val.mp4.

Iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad J. B. sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be J. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios R. F. parodymais, kur ji nurodė, jog kaltinamasis jai vieną kartą iš kojos trenkė į nugarą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą; liudytojo A. F. parodymai, kur jis nurodė, kad matė, kaip vyras trenkė moteriai su koją į nugarą ir po to minėtą vyrą su kito nepažįstamo vyro pagalba atsivedė jį į prekybos centro apsaugos postą; specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiosios patirtas sužalojimas – poodinė kraujosruva – juosmens dešinėje, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjęs sužalojimo padarymo metu sukelti fizinį skausmą, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai, kaip nurodyta užduotyje, vienu spyriu koja į nugaros sritį; kitų objektų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai užfiksuotas kaltinamojo kairės kojos trenkimas į nukentėjusiosios sėdmenys; ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus J. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis informuotas apie prokuroro sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas už analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, paskirtą bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kita vertus, jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras prašo paskirti arešto bausmę ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio 1 dalį. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja, kad šioje byloje paskyrus arešto bausmę, būtų galima taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pirmą kartą arešto bausme nubaustam asmeniui. Teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusioji R. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji R. F. savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl nagrinėjamo įvykio ji buvo pažeminta, nukentėjo jos reputacija, patyrė stresą, bijo garsų, būti ir išeiti iš namų, lankosi pas psichoterapeutą, jos vyras patyrė fizinę traumą, dėl kurios negali prisidėti prie labdaros fondo veiklos ir jai padėti, todėl jai tenka pačiai sunkiai fiziškai dirbti, jausti pervargimą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Su nurodytu neturtinės žalos dydžiu kaltinamasis J. B. raštiškai sutiko, įsipareigojo iki 2025 m. liepos 30 d. visiškai atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, tai, kad kaltinamasis sutinka su neturtinės žalos dydžiu, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo J. B. priteisiama 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą ir stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, pridėtus prie baudžiamosios bylos medžiagos (įkelti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. B. arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) iki 2025 m. liepos 30 d. atlyginti nukentėjusiajai R. F. padaryta neturtinę žalą – 2 500 Eur; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. F. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. B. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą ir stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, pridėtus prie baudžiamosios bylos medžiagos (įkelti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje), palikti saugoti byloje.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.