Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės [kolegijos pirmininkė ir pranešėja], Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Egirona“ dėl akcininko teisių gynimo, akcininko pataisų dėl protokolo patvirtinimo bei akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl antrojo reikalavimo - 2010-06-14 d. protokolo nutarimo Nr. 3 pripažinimo negaliojančiu įpareigojant bendrovę per 1 mėnesį LR CK 2.95-2.101 str. tvarka paskelbti apie atskyrimą ir parengti atskyrimo (reorganizavimo) projektą teisės aktų nustatyta tvarka. Iš teismo sprendimo susidaro įspūdis, kad ginčas šiuo klausimu teisme net nespręstinas, tačiau tokiu atveju turėjo būti atsisakyta priimti ieškinį, juo labiau, kad teismas klausė ar jai yra žinoma kokia nors teismų praktika sprendžiant šį ginčą. AB įstatymas nustatydamas, kad tiek protokolo pataisymo klausimas tiek ir akcininko dalies atsidalinimo klausimas pirmiausia sprendžiamas ikiteismine tvarka - akcininkų susirinkime. Kadangi ši ikiteisminė ginčo tvarka yra privaloma, todėl ja nepasinaudojusi ieškovė negalėtų kreiptis į teismą su ieškiniu. Laikantis įstatymų reikalavimų ji išnaudojo neteismines ginčų sprendimų galimybes. Atidalijimui (reorganizacijai) nėra nustatyta jokių sąlygų ar reikalavimų, kaip pvz. akcininko teisių pažeidimas ar pan., todėl ir ginčo atveju, negali būti priešingai aiškinamas ir taikomas Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinio kodekso nuostatos, todėl teismas neteisingai aiškina ir taiko Akcinių bendrovių įstatymą ir CK 2.96 str.3d., konstatuodamas tik išimtinę akcininkų susirinkimo teisę spręsti akcininko dalies atidalijimo klausimą. Teismas netaikė LR Konstitucijos 23 str. 2 d., kad nuosavybės teises saugo įstatymai, LR CK 4.80 str., kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiam reikalavimui pareikšti teisme nėra nustatyta jokių sąlygų. UAB 10 procentų akcijų yra turtas, dalis bendrojoje nuosavybėje - bendrovės akciniame kapitale yra nustatyta, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, netaikė LR CK 4.80 str. Nurodė, kad ieškovės nuosavybė atimta, paliekant ją egzistuoti formaliai popieriuje. Pagal LR Civilinį kodeksą ir Akcinių bendrovių įstatymą turi būti priimtas sprendimas atsidalinti (reorganizuoti), tik po to pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis rengiamas turto pasidalijimo projektas. Teismas nenurodydamas konkretaus teisės akto nurodo, kad ieškovės teisės reikalaujant atsidalinti (reorganizuoti bendrovę) nepažeistos. Ieškinyje yra išvardinti UAB „Egirona“ vardu direktoriaus padaryti pažeidimai dėl bendrovės turto naudojimo, kurie, kaip matyti iš 2009 metų, 2010 metų paaiškinamųjų raštų bendrovei buvo nenaudingi, t.y. bendrovė negavo jokių pajamų, patyrė tik nuostolį. Tai, kad bendrovė dirbo nuostolingai, atskiru teismo sprendimu šio fakto nustatinėti nereikia, be to šie duomenys yra pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pakankami įrodymai, kad nuostolinga veikla pažeidžia akcininko teisę į dividendus, direktoriaus R. J. paaiškinamuosiuose raštuose yra nurodyta kokios sumos yra „investuojamos“ beprocentinių paskolų forma, o iš jų bendrovė negauna jokių pajamų.

Dėl ieškinio senaties terminų: LR CK 2.82 str. 4 d. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai teismui gali būti skundžiami per 3 mėnesius nuo tos dienos, kad juridinio asmens dalyvis sužinojo apie teisių pažeidimą. 3-jų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2010-07-23 d., nes šią dieną paštu gavo protokolą be pataisų su susirinkimo pirmininkaujančiojo ir sekretorės parašais, o ne mano siųstą protokolą su jos pačios parašu ir pataisomis, o kitoje akcininko teisių pažeidimo dalyje terminas baigiasi 2010-09-13 dieną (pirmadienis). Be to, bet kokiu atveju ieškinys paduotas nepraleidus 3 mėnesių ieškinio senaties termino, nors dalyje dėl ieškovei priklausančios dalies atidalinimo senaties terminas išviso netaikytinas, nes LR CK 4.80 str. nuosavybės nenumato jokių terminų. LR CK 2.82 str. 4 d. numato trijų mėnesių ieškinio senatį, ieškinys teismui pateiktas nustatytu terminu. LR CK 1.125 str. nustato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais ir nedaro nuorodos, išlygos, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokį ieškinio senaties terminą.

Teismas, netenkindamas ieškinio pažeidė LR CPK 98 str. 1 dalį ir be teisėto pagrindo priteisė 3000 Lt atstovavimo teisme išlaidų atsakovo naudai. Toks sprendimas niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas, juolab, jeigu butų įvykdytos LR CPK 98 str. 1 dalies sąlygos, tai pagal LR CPK 88 str. l d.6 p. ir 2 dalį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali viršyti didžiausių dydžių, nustatytų LR Teisingumo Ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, t.y. vienos atstovavimo teisme valandos maksimalus įkainis yra 0,15 MMA. LR CPK 98 str. pataisos įsigaliojo 2011 m. spalio 1 dieną, o teismo posėdis buvo paskirtas 2011 m. spalio 23 dienai, atidėtas lapkričio 24 dienai. Atsakovo atstovas advokatas teismui pateikė banko mokėjimo pavedimo patvirtintą kopiją 5000 Lt sumai. Daugiau jokių dokumentų, detalaus išlaidų paskaičiavimo, prašymo raštu priteisti išlaidas nepateikė. Byloje duomenų, kad advokatas rengė procesinius dokumentus nėra, atsiliepimuose nėra jokios užuominos, kad byla, rengiant procesinius dokumentus, jau yra vedama per advokatą.

Dėl pirmojo ieškovės reikalavimo teismas teisingai pripažino, kad „...ieškovė iš esmės pateikė ne pastabas ar nuomonę dėl 2010-06-14 protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo, o naują protokolą, nors protokolą surašė ir turėjo surašyti susirinkimo sekretoriumi išrinkta D. B.“. Skunde klaidingai nurodoma, jog ABĮ 29 str. 2 dalyje „...imperatyviai nustatyta, kad protokolą pasirašo ir visuotinio susirinkimo įgalioti asmenys“. Įstatyme iš tikrųjų nustatyta ne susirinkimo įgalioto asmens pareiga, o galimybė/teisė pasirašyti protokolą [ABĮ 29 str. 2 d.]. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos ir ji galėjo pasinaudoti ABĮ 29 str. 4 d. numatyta teise „...raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo“. Apie šią ieškovės teisę ji buvo informuota raštu. Tokiu atveju jos pastabos ar nuomonė būtų pridėti prie protokolo, o protokolą pasirašę asmenys (susirinkimo pirmininkas ir sekretorius) turėtų surašyti išvadą dėl šių pastabų, bei kartu su pastabomis pridėti prie protokolo (LR ABĮ 29 str. 5d.). Ieškovės surašyto protokolo redakcija yra saugoma bendrovėje kartu su visuotinio akcininkų susirinkimo 2010-06-14 d. protokolu ir kitais dokumentais.

Dėl antrojo ieškovės reikalavimo teismas teisingai nusprendė, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka gali nuspręsti dėl bendrovės reorganizavimo/ atskyrimo. Tiek ABĮ 28 str. 1 d. 10 p. nustatyto, kad akcininkų susirinkimo sprendimas dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo privalo būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma, t.y. ne mažiau kaip 2/3 balsų, bet ir UAB „Egirona“ įstatai. Nei įstatyme, nei Bendrovės įstatuose nėra numatytos kokios nors sąlygos, aplinkybės ir/ar išimtys, kuomet bendrovės reorganizavimo/atskyrimo klausimas galėtų būti sprendžiamas mažesne nei aukščiau nurodyta balsų dauguma. Apeliantė klysta, manydama, kad bendrovė ar bendrovės akcijos yra bendroji dalinė akcininkų nuosavybė. Bendrovės akcijos yra nuosavybės teisės objektas.

Reikalavimas taikyti CK 4.80 str. nuostatas neteisėtas. Apeliaciniame skunde apeliantė keičia ieškinio antrojo reikalavimo pagrindą. Nei ieškinyje, nei dublike ieškovė negrindė savo reikalavimo atskirti bendrovės dalį tuo, kad tokiu būdu ji nori atskirti savo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, taikant CK 4.80 str. nuostatas. Vadovaujantis CK 141 str., ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas yra galimas tik nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl atstovavimo išlaidų: teismas priteisė iš ieškovės S. K. atsakovo naudai 3000 Lt. Teismui buvo pateikta advokato išrašyta bendrovei 2011-09-20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2011/5, 5000 litų sumai, taip pat pateikti įrodymai, kad bendrovė pateiktą sąskaitą apmokėjo. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas raštu 2010-11-23 d. atsiliepime ir 2011-03-02 d. triplike. Tokia suma už atstovavimą byloje nėra nepagrįstai ar nemotyvuotai didelė. Atsižvelgtina, kad byla truko ilgai, metus laiko, byloje buvo skiriamas ne vienas posėdis, buvo ruošiami ir teismui teikiami procesiniai dokumentai (atsiliepimas, triplikas). Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 d. Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistina 2400,- Lt suma (800 x 3); už tripliko parengimą- 1400,- Lt (800 x 1,75), už kiekvieną atstovavimo teisme valandą- po 120,- Lt (800 x 0.15). Mano, kad apmokėjimo advokatui suma atitiko bylos sudėtingumą, advokato suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę. Atskirai apskaičiuoti išlaidas nebuvo jokio pagrindo, nes visos atstovavimo išlaidos buvo apmokėtos vienu pavedimu. Atmetus apelianto skundą, prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl akcininkų susirinkimo protokolo pasirašymo

Ieškovei, kaip UAB „Egirona“ akcininkei, apie 2010-06-14 vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta raštu. Ieškovė S. K. akcininkų susirinkime buvo išrinkta įgaliotu akcininku. Kaip matyti iš UAB „Egirona“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, jį pasirašė susirinkimo pirmininkas ir sekretorė. Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 2 d. [įst. red. galiojusi santykių metu] numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nurodoma, kad jį gali pasirašyti ir įgalioti akcininkai. UAB „Egirona“ įstatų 56 p. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Tokia įstatų norma negali būti vertintina, kaip ABĮ pažeidimas, kadangi įstatymas numato teisę visuotinio akcininko susirinkimo protokolą pasirašyti ir įgaliotiems akcininkams. Šiuo atveju bendrovės Įstatuose ši teisė išplėsta ir numatyta, kad pareigą pasirašyti susirinkimo protokolą turi ne tik pirmininkas, sekretorė, bet ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Todėl vertinant aplinkybę, kad ieškovė buvo akcininkų susirinkime vienintelė įgaliota akcininkė, Įstatų pagrindu ji turėjo pareigą pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą.

ABĮ 29 str. 4 d. numatyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susirinkimo protokolas ieškovei buvo išsiųstas 2010-06-14, pastaroji 2010-06-18 pateikė jos parengtą susirinkimo protokolo versiją elektroniniu būdu, po to 2010-06-28 kartu su Pranešimu įteikė tokį protokolą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad akcininkės S. K. pateiktas pačios surašytas 2010-06-14 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas nei pastabomis ar jos nuomone dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Ieškovė iš esmės naujai surašė protokolą, nors tokią teisę surašyti protokolą turi susirinkimo sekretorė. Toks protokolas susirinkimo sekretorės buvo surašytas ir jos bei susirinkimo pirmininko pasirašytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip įgaliota akcininkė, turėjo pareigą pasirašyti susirinkimo sekretorės parengtą ir surašytą protokolą, bei remiantis AB įstatymu, bei bendrovės Įstatų 56 p. turėjo teisę pateikti pastabas prie protokolo, arba savo nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė iš esmės pateikė pačios surašytą susirinkimo protokolą, kuris negali būti laikomas pastabomis, ar nuomone dėl surašyto protokolo, todėl toks ieškovės parengtas protokolas negali būti patvirtintas.

Dėl ieškovės reikalavimo atskirti akcininkės dalį steigiant jos atskirto turto teisių ir pareigų pagrindu naują įmonę

Ieškovei priklauso 10 procentų, 7000 Lt vertės UAB „Eginora“ akcijų. Į 2010-06-14 visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkę ieškovės prašymu buvo įtrauktas svarstytinas klausimas „Dėl akcininkės S. K. bendrovės dalies atskyrimo ir šiai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu kuriamos tos pačios teisinės formos naujos bendrovės pagal LR ABĮ 71 str.“. Šiuo dienotvarkės klausimu visuotiniame akcininkų susirinkime dauguma akcininkų balsavo „prieš“ ir buvo nutarta [trečias susirinkimo nutarimas] neatskirti akcininkės S. K. bendrovės dalies ir šiai daliai priskirto turto, teisių bei pareigų. ABĮ 71 str. numato, kad bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriamos viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. 2-oje dalyje numatyta, kad nurodytam atskyrimui nutartis mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. Kaip numato ABĮ 28 str. 1 d. 10 p. akcininkų susirinkimo sprendimas dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo gali būti priimamas tik kvalifikuota balsų dauguma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad akcinių bendrovių įstatymo reguliuojami santykiai yra specifiniai ir akcininkas, nuosavybės teise valdantis akcijų dalį [ar visas akcijas] turi turtines ir neturtines teises, numatytas įstatyme. Ieškovė, kaip bendrovės akcininkė, valdo nuosavybės teise dalį, t.y. 10 bendrovės akcijų, kuriomis gali laisvai disponuoti. Uždarosios akcinės bendrovės dalyvis (akcininkas) nuosavybės teise valdo tik bendrovės akcijas, bet ne pačią bendrovę, o su uždarąja akcine bendrove akcininką sieja Civiliniame kodekse bei Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos tarpusavio prievolinės teisės ir pareigos. Ieškovė nėra uždaros akcinės bendrovės, kaip turtinio vieneto [turto] dalies savininkė. Kitaip tariant jos valdomos akcijos nėra padengtos bendrovės turtu, ji, kaip bendrovės akcininkė, negali reikalauti jai tenkančia akcijų dalimi [vertine išraiška] atidalinti bendrovės turtą. Akcinių bendrovių įstatymas ir civilinis kodeksas numato pačios bendrovės pertvarkymo galimybę [reorganizaciją/atskyrimą], tokį klausimą sprendžia visi bendrovės akcininkai kvalifikuota balsų dauguma.

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl CK 4.80 str. taikymo, visiškai nepagrįstas, kadangi teisiniams santykiams tarp bendrovės ir jos akcininkų tokia įstatymo norma netaikytina. Ši norma reguliuoja santykius tarp bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių. Akcijų savininkas ir bendrovė, kurios akcijas savininkas nuosavybės teise valdo, negali būti laikomi bendraturčiais. Tuo tarpu visuotiniame akcininkų susirinkime, balsų dauguma buvo nutarta bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalį neatskirti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą šiuo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė jos manymu pažeistas teises netinkamai naudojant bendrovės turtą gali ginti, ginčijant tokius bendrovėje priimtus sprendimus atskiroje byloje. Bendrovės akcininkė turi teisę ABĮ nustatyta tvarka ginčyti uždaros akcinės bendrovės sprendimus ar/ir sandorius, susijusius ir su bendrovės turto naudojimu, jei mano, kad tokie sprendimai ir/ar sandoriai pažeidžia akcininkų teises.

Dėl ieškinio senaties termino

Apeliaciniame skunde keliamas ir ieškinio senaties klausimas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 p. numato sutrumpintą 30 dienų terminą apskųsti bendrovės organų sprendimus. Šis terminas laikytinas ieškinio senaties terminu ir teismas jį taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), ar, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, apie ginčijamą sprendimą. Ieškovė nurodė, kad ji apie UAB ,,Egirona“ visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus, kurie pažeidžia jos teises sužinojo 2010 m. liepos 23 d., nes tą dieną paštu gavo protokolą. Kadangi ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2010-09-15, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė praleido specialiame įstatyme numatytą 30 dienų terminą ginčyti nutarimus, tačiau pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, iš esmės pripažinęs, kad ieškinys nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas sumažino prašomų priteisti 5000 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš ieškovės 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Mažindamas išlaidas nurodė, kad atsakovas nepateikė tokių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Byloje pateikta 2011-01-03 atsakovo UAB „Egirona“ pasirašyta Atstovavimo sutartis su advokatu R. K. Tokiu būdu matyti, kad advokatas galėjo surašyti tik vieną procesinį dokumentą – tripliką, kadangi atsiliepimas pateiktas iki atstovavimo sutarties su juo sudarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, byla išnagrinėta iš esmės viename posėdyje, kuris truko nuo 9.30 val. iki 12.30 val. Atsižvelgiant į 2004-06-02 LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 numatytus maksimalius rekomendacinius advokato teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumo lygį, ginčo pobūdį, į advokato parengtų procesinių dokumentų skaičių bei teismo posėdžių skaičių, darbo ir laiko sąnaudas teikiant teisinies paslaugas atsakovui, o taip pat į tą aplinkybę, jog advokatas įsijungė į procesą ne nuo bylos pradžios, teisėjų kolegija daro išvadą, jog advokatui sumokėtas 5000 Lt advokato pagalbos išlaidų dydis neatitinka realiai advokato suteikto teisinių paslaugų atsakovams masto, intelektinių sąnaudų, todėl mažintinas iki 2000 Lt. Pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, patikslinant, kad priteisiama iš ieškovės atsakovo naudai 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė duomenis, kad jis apmokėjo advokato pagalbai 1000 Lt apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, tokios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai ir atsižvelgiant į parengto procesinio sprendimo apimtį, argumentų kiekį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jo parengimui, prašomos išlaidos mažinamos iki 800 Lt.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinti iš ieškovės S. K. UAB „Egirona“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2000 Lt [du tūkstančiai litų].

Priteisti iš ieškovės S. K. 800 Lt [aštuoni šimtai litų] bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Egirona“ naudai.