Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir rašto panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dirbusiam pareigūnui dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos (jos dalių).

Dėl Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-06-27 Nr. VI-486 (4.6) rašto dalyje dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybines uniformas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-19 kreipėsi į atsakovą su prašymu paskaičiuoti kompensacijos sumą už neišduotas uniformų dalis ir priskaičiuotą sumos dalį pervesti į jo nurodytą sąskaitą (b.l. 7). Atsakovas 2016-06-27 raštu Nr. VI-486 (4.6). (b. l. 8), atsakydamas į pareiškėjo 2016-05-19 prašymą pareiškėją informavo, kad jam paskaičiuotos sumos už neišduotą tarnybinę uniformą išmokėti neturi galimybės.

Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamo akto dalis dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybines uniformas yra neteisėta ir turi būti panaikinta, nes atsakovas 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. VI-486 (4.6.) tik pateikė informaciją apie neišduotas tarnybines uniformas bei jų dalis ir apskaičiavo jų kainą, tačiau padarytą 1301,76 Eur dydžio turtinę žalą dėl tarnybinės uniformos ir jos dalių pirkimo už asmenines lėšas atsisakė išmokėti, abstrakčiai motyvuodama tuo, kad išmokėti paskaičiuotos kompensacijos sumos už neišduotas tarnybines uniformas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu neturi galimybės, bei nenurodė detalių atsisakymo argumentų bei faktinių aplinkybių.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir išanalizavus ginčijamą aktą, teismas konstatuoja, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Ginčijame akte nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas neišmokėti pareiškėjui paskaičiuotos sumos už neišduotą tarnybinę uniformą. Jame abstrakčiai nurodoma, jog paskaičiuotos sumos išmokėti galimybės neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, kad nuorodos į kitus dokumentus, kuriuose pateikiamas priimto sprendimo faktinis pagrindimas ir motyvai, nėra.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-06-27 Nr. VI-486 (4.6) raštas dalyje dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybines uniformas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl žalos atlyginimo dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos (jos dalių).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje atleistas 2012-03-12. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Byloje taip pat neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. 2016-06-27 raštu Nr. VI-486 (4.6). (b. l. 8), atsakydamas į pareiškėjo 2016-05-19 prašymą atsakovas pareiškėją informavo, kad jam paskaičiuotos sumos už neišduotą tarnybinę uniformą išmokėti neturi galimybės. Gavęs informaciją iš atsakovo, pareiškėjas 2016-08-01 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam kompensaciją (turtinę žalą) už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio neišduotą tarnybinę uniformą ar ją sudarančias dalis – 1301,76 Eur.

Atsakovas Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą nurodė, jog reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), todėl prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu LVAT konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013). Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas Marijampolės priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dirbo iki 2012-03-12, taigi kreipimosi į teismą metu jis buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2012-03-12 turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pats pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jam jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir, kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į savo buvusią darbovietę kreipėsi tik 2016-05-19 (b. l. 7), o į teismą – 2016-08-01 (b. l. 12), taigi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis teįgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl jo patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), byloje nenustatyta, todėl šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.), pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimas priteisti kompensaciją už 2008-2012 metais negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-06-27 raštą Nr. VI-486 (4.6) dalyje dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybines uniformas.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.