Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal 234 str. 66 parų arešto bausme.

Remiantis LR BK 64¹ str., D. A. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 44 paros arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 7, 8, 9 p.p., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su bauda, paskirta 2015-01-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė D. A. paskirta – 44 paros arešto ir 3 MGL (112,98 eurų) dydžio bauda, nustatant arešto bausmę atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir D. A. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos ir L. K. (M.) bei D. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

D. A. nuteistas už tai, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, kad šis susitaikytu su kaltininku, o būtent:

jis, 2013 metų, lapkričio 28 dieną apie 15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo panaudodamas psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusį asmenį - D. K., kad ši susitaikytų kaltininkėmis - su įtariamosiomis L. (mergautinė pavardė M.) ir D. L., kurios ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-02058-13, įtariamos savavaldžiavimu ir neteisėtu laisvės atėmimu, - siūlydamas nukentėjusiajai D. K. 144,81 eurų (500 Lt), kad ji atsiimtų pareiškimą ir tuojau pat grasindamas D. K., kad jei pastaroji neatsiims pareiškimo, pas ją atvažiuos policija, apieškos namus, pakiš narkotikus, ir pastaroji sės į kalėjimą 6 metams, kad negalės normaliai vaikščioti gatvėmis, kad ją suras ir primuš.

Po to 2013 metų, lapkričio 28 dieną apie 21 val., būdamas teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, paskambinęs nukentėjusiajai D. K. į jos mobiliojo ryšio telefoną klausdamas, ar ji nori turėti problemų, grasindamas, kad pas ją atvažiuos policija, pakiš jai narkotikus, ir ji sės į kalėjimą 6 metams.

Po to 2013 metų, lapkričio 30 dieną, dienos metu, būdamas teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, paskambinęs nukentėjusiajai D. K. į jos mobiliojo ryšio telefoną siūlydamas 144,81 eurų (500 Lt), už tai, kad ji atsiimtų pareiškimą, taip nukentėjusiąją baugindamas, kad prieš ją bus panaudotas fizinis smurtas, ji bus neteisėtai (už nukentėjusiosios neįvykdytą nusikalstamą veiką) apkaltinta, nuteista ir jai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, siekė, paveikti nukentėjusią D. K., kad ši susitaikytų su kaltininkais.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo peržiūrėti nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą arba pagal galimybes pakeisti arešto bausmę į baudą. Nurodo planuojantis sukurti šeimą, yra įsidarbinęs „A“ pagalbiniu darbininku ir dėl arešto bausmės atlikimo bus atleistas iš darbo, kadangi bendrovė, kurioje dirba vykdo įvairius statybos ir kasimo darbus, o dabar yra pats darbymetis. Taip pat nurodo atsiprašęs nukentėjusiojo.

Teismo posėdyje nuteistasis D. A. ir jo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė skundą atmesti.

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis , kuriuo nuteistas apeliantas D. A. , yra pagrįstas ir teisėtas, teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo D. A. argumentais, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui vieną iš švelnesnių LR BK 234 str. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į LR BK 54 str. nuostatas, į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas oficialiai nedirbo, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės teismui leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant apeliantui D. A. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Konstatuotina, kad paskirtoji bausmė apeliantui savo rūšimi nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas privalomas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo švelninti D. A. teismo paskirtą bausmę, keičiant jos rūšį, nėra.

Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam tik laisvės atėmimo bausme (LR BK 75 str. 1 d.), t.y. įstatymas nenumato arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog bausmė savo rūšimi, už apelianto padarytą nusikaltimą, paskirta pirmosios instancijos teismo nėra aiškiai per griežta, neturi teisinio pagrindo ją pakeisti švelnesne.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5d. nuostatomis , teismas gali nustatyti atlikti paskirtą iki 45 parų arešto bausmę poilsio dienomis , vienok apelianto, nuteisto 44 parom arešto bausme , prašymas jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis šiuo metu negali būti tenkinamas, nesant duomenų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad įsidarbino ir kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarka trukdys jam dirbti, dėl ko jis gali netekti darbo, tačiau jokių duomenų , patvirtinančių , kad jis šiuo metu dirba , nėra. Dėl šios priežasties apeliacinė instancija nesprendžia nuteistajam D. A. paskirtos bausmės vykdymo tvarkos pakeitimo.

Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio vykdymo stadijoje Vilniaus rajono apylinkės teismas, esant pagrindams, gali spręsti klausimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis (LR BK 49 str. 5 d.).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. A. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.