- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-18-66-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresele Kazlauskiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- M. S.
Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-18/2011
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.27.1.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. S. ir jo gynejo adv. V. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas laisves atemimu 7 (septyniems) menesiams.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. S. nuteistas už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui, o butent: jis, laikotarpiu nuo 2007-09-06, 22.30 val. iki 2007-09-07, 00.45 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptineje, policijos pareigunui M. P. sušukus „Stok, policija“, M. S. nepakluso teisetam pareiguno reikalavimui, siekdamas išvengti sulaikymo, bego link išejimo iš laiptines duru, o policijos pareigunams ji pasivijus, jis nukreipe šaunamaji ginkla BBM GAP Nr. 014014 i policijos pareiguna M. P., šiais veiksmais grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta, o policijos pareigunams M. P. ir R. U. bandant sulaikyti M. S., šis pasipriešino stumdydamasis ir spardydamasis, taip panaudodamas fizini smurta, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigunams (b.l. 224-227).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. ir jo gynejas adv. V. S. apeliaciniu skundu praše panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti. Apelianto ir jo gynejo nuomone, M. S. veika del nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., neirodyta. Apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad sulaikant nuteistaji buvo pažeistos jo teises i gynyba, netinkamai vertino irodymus, ju neanalizavo visumoje ir atskirai del kiekvieno irodymo nepasisake, nepaneige nuteistojo parodymu prieš policija, vadovavosi policijos darbuotoju parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posedyje.
Skunde nurode, kad byloje nera policijos vadovo rezoliucijos pradeti ikiteismini tyrima M. S. atžvilgiu nei pagal LR BK 284 str., nei pagal LR BK 286 str., be to, nera policijos pareigunu R. U., M. P. prašymo ir prokuraturos nurodymo pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 286 str., o minetu policijos pareigunu tarnybiniai pranešimai neužregistruoti.
Apelianto teigimu, liudytoju R. U. ir M. P. 2007-10-24 apklausu protokolai yra suklastoti, taciau del šio fakto rašysenos ekspertize nebuvo paskirta, o teismas neapklause minetas apklausas atlikusios tyrejos. R. U. byloje nepripažintas nukentejusiuoju, todel darytina išvada, kad jam nebuvo priešintasi, juo labiau, kai teisiamajame posedyje jis pareiške, kad M. S. jokiu pretenziju neturi. Nurodo, kad nukentejusiuoju pripažinto M. P. parodymai prieštarauja R. U. parodymams apie tai, kad M. S. spardesi kojomis. Be to, policijos darbuotoju tarnybiniuose pranešimuose, ju apklausos protokoluose nera parodymu apie tai, kad M. S. stumde juos prieš sulaikyma ar po jo, tampe už uniformos, nepakluso komandai „rankas už nugaros“.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkes teismas nepadare jokiu išvadu apie tai, ar M. S. sulaikymas del viešosios tvarkos pažeidimo, del kurio veliau (2008-02-19) byla buvo nutraukta, buvo teisetas, ar pareigunu veiksmai atitiko LR Policijos veiklos istatymo 16, 18, 21, 23, 24, 27 straipsnius. Jeigu pareigunu veiksmai neatitiko istatymo reikalavimu, tai sulaikymas ir specialiuju priemoniu panaudojimas yra neteiseti, todel M. S. turi buti išteisintas, o byla nutraukta. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apie tai nepasisakyta ir policijos veiksmai nenagrineti šioje byloje. Nurodo, kad jeigu teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, vadovavosi Vilniaus miesto VPK ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 10-2-430-07 ir sutiko su prokuroro padaryta išvada, kad policijos pareigunu R. U. ir M. P. veiksmuose (ju panaudoto smurto prieš M. S.) nera nusikaltimo požymiu, tokiu atveju šis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir šališkai, nes neatlikta ivykio vietos apžiura pagal policijos pareigunu ir M. S. parodymus, neužfiksuoti parodymai patikrinimo vietoje, nenustatyti pedsakai pistoleto apžiuros protokole. Teisiamajame posedyje R. U. aiškino, kad sugriebus itariamojo ranka, jis spyre i koja, taciau byloje nera teismo medicinos specialisto išvados apie šio smugio paliktas žymes ant R. U. kuno. Be to, šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teige, kad kojos smugio jis išvenge. Todel neaišku, kurie R. U. parodymai yra teisingi, o apylinkes teismas juose esanciu prieštaravimu nesiaiškino.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad sulaikant M. S. buvo pažeista jo teise i gynyba: policija apie sulaikyma nepraneše šeimos nariams, neleido itariamajam iš jo telefono paskambinti tevui, nors pasak policijos pareigunu, sulaikymo metu M. S. telefonas nebuvo paimtas. Apelianto nuomone, šiuose policijos komisariato darbuotoju veiksmuose galima konstatuoti piktnaudžiavima itariamojo teisemis, kadangi M. S. negalejo laiku pateikti prokuraturai pareiškimo apie prieš ji panaudota smurta, nebuvo apžiureta ivykio vieta, neužfiksuoti ivykio pedsakai miškelyje, o ten galejo surasti jo žiebtuveli. Areštines darbuotojai neiškviete prokuroro, nors užfiksavo sumušimo pedsakus. M. S. buvo paleistas 2007-09-07, taciau teismo medicinos specialistas ji pažiurejo tik 2007-09-13, nes i priemima apžiurai reikejo užsirašyti iš anksto, o prokuratura ir policijos komisariatas atsisake išduoti siuntima medicininei apžiurai. Todel akivaizdu, kad per toki laika kai kurie sumušimo pedsakai išnyko. Teises pažeidima i gynyba irodo ir tai, kad M. S. negavo pranešimo apie itarima kopijos, o buvo tik supažindintas su juo.
Skunde nurodyta, kad apylinkes teismas nepasisake del liudytojos M. S. parodymu, kad jos vyras J. S. pasake, jog M. S. buvo sumuštas, ir šiu asmenu nurodytu aplinkybiu netikslino.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neobjektyvus del ivairiu ikiteisminio tyrimo klaidu, atsisakymo atlikti BPK numatus veiksmus, renkant irodymus bei pateikiant itarimus, surašant kaltinamaji akta, kaltinant M. S. pasipriešinimu pareigunams, nors tikslus itariamojo pasipriešinimo laikas nera nustatytas. Teismas nenustate, kad buvo pasipriešinimas - aktyvus veiksmai, pasireiškiantys tyciniais smugiais, sumušimais, kuno sužalojimais. Teismas nepadare išvados, ar buvo realus tycinis grasinimas policijai, kadangi grasinimas – kaltininko veiksmai ar pasisakymai, reiškiantys realu ketinima pavartoti smurta prieš policija, tuo tarpu pagal specialisto išvada, ivykio metu panaudotas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti tik iš dalies (atskiru šuviu atlikimui).
Del nurodytu priežasciu nuteistasis M. S. ir jo gynejas praše apylinkes teismo nuosprendi panaikinti (b.l. 299-231).
Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore praše nuteistojo ir jo gynejo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. ir jo gynejo apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir ivertinusi byloje esancius irodymus, sprendžia, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji naikinti nuteistojo ir jo gynejo advokato apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, nera pagrindo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ivertines byloje esanciu irodymu, turinciu esmine reikšme išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, visuma, byla išnagrinejo išsamiai ir visapusiškai bei padare teisinga išvada, kad M. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsni. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, LR BPK 20 straipsnyje itvirtintu reikalavimu, keliamu irodymu ir ju viseto ivertinimui, nepažeide.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. už tai, kad jis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui.
Pasipriešinimas valstybes tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais budais: 1) jis turi buti padaromas panaudojant fizini smurta arba 2) grasinant tuoj pat ji panaudoti. Pasipriešinimas smurtu – tai aktyvus veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tycia suduodamas smugius ar padarydamas kuno sužalojimus. Grasinimas pavartoti smurta - tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realu ketinima tuoj pat pavartoti fizini smurta. Šio nusikaltimo sudetis yra formali, todel nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybes tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurta arba grasina tuoj pat ji panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisetas tiesioginis poveikis (pvz., tycinis smugiu sudavimas), kuris sukelia žmogui skausma ar nežymu sveikatos sutrikdyma. Inkriminuojant asmeniui LR BK 286 str., butina nustatyti, kad kaltininkas priešinosi teisetiems policijos pareigunu reikalavimams.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu pareigunu veiksmai neatitiko istatymo reikalavimu, tai jo sulaikymas ir specialiuju priemoniu panaudojimas yra neteiseti, todel jis turi buti išteisintas, o byla nutraukta.
Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigunai turejo teiseta pagrinda M. S. sulaikyti, o jam priešinantis, panaudoti specialiasias priemones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. buvo pareikštas itarimas del viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d., del pasipriešinimo policijos pareigunams pagal LR BK 286 str., ir del pasikesinimo padaryti vagyste isibraunant i patalpa pagal LR BK 178 str. 2 d. (b.l. 35-36, 38). Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi M. S. net buvo paskirta pati griežciausia kardomoji priemone – suemimas (b.l. 53-54). Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-02352-07 prieš M. S. del vagystes isibraunant i patalpa ir viešosios tvarkos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2008-02-19 nutarimu ir buvo nutrauktas, taciau vien tas faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad M. S. 2007-09-07 buvo sulaikytas nesant pakankamo pagrindo. Priešingai, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad M. S. 2007-07-06 apie 22.30 val. buvo atvykes i (duomenys neskelbtini) nama. Policijos pareigunai, gave informacijos, kad ties (duomenys neskelbtini) namu užpuolikai užpuole automobili, o po pusvalandžio gautas dar vienas pranešimas, kad kažkokie asmenys kabinejasi prie praeiviu, ir kad chuliganai galimai yra Gabijos g. 77 namo 11 bute, atvyke i Gabijos g. 77 nama, laiptineje pastebejo vaikina (M. S.), atitinkanti itariamojo požymius, kuris pamates pareigunus, pradejo begti laiptais žemyn. Taigi, kolegijos nuomone, policijos pareigunai, gave pranešima apie galimai padaryta nusikalstama veika ir turedami itariamojo požymius, pagristai bande sulaikyti itariamaji asmeni (M. S.). Tai, kad veliau M. S. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. padarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo sulaikymas tuo metu butu buves neteisetu.
Nors kaip matyti iš kaltinamojo M. S. parodymu, jis teige, kad sulaikomas nesipriešino, t.y. pamates du uniformuotus pareigunus bei viena civiliai apsirengusi asmeni, liepus sustoti ir nebegti, jis sustojo, pareigunai uždejo jam atrankius, naudojo prieš ji fizini smurta mušdami per nugara, sedmenis, važiuojant policijos automobilyje jam buvo smugiuota per veida, o nuvežus i miškeli, jis dar buvo mušamas gumine lazda ir smaugiamas, taciau tokie M. S. parodymai pirmosios instancijos teismo pagristai buvo vertinami kritiškai, kadangi jie nepatvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis.
Policijos pareigunu R. U. ir M. P. tarnybiniuose pranešimuose išdestytos M. S. sulaikymo aplinkybes, ju ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posedžiu tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos metu duoti parodymai yra nuoseklus, išsamus ir logiški, todel pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi M. S. atžvilgiu, pagristai vadovavosi iš esmes policijos pareigunu parodymais bei kita bylos faktine medžiaga, o butent, 2008-02-11 Specialisto išvada Nr. 140-(9330)-IS1-1254, kurioje nurodyta, jog pateiktas tyrimui BBM GAP modelio dujinis pistoletas yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Kolegija neturi pagrindo abejoti policijos pareigunu R. U. ir M. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posedžio metu duotais parodymais apie M. S. sulaikymo ir jo pasipriešinimo policijos pareigunams aplinkybes, kadangi byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, jog šie policijos pareigunai turetu suinteresuotuma duoti melagingus parodymus M. S. atžvilgiu, jog juos sietu konfliktiški santykiai, del ko policijos pareigunai galejo M. S. sumušti.
Nuteistojo M. S. nurodytos aplinkybes, kad policijos pareigunai jo sulaikymo metu neteisetai panaudojo fizini smurta, nuveže i miškeli ir tik tuomet pas ji rado dujini pistoleta, buvo tiriamos atliekant ikiteismini tyrima Nr. 10-2-430-07. Atlikus ikiteismini tyrima šioje byloje, ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2008-02-20 nutarimu buvo nutrauktas (b.l. 74-80). Prokuroras nutarime padare išvada, kad M. S. sužalojimai, konstatuoti Specialisto išvadoje, galejo buti padaryti M. S. jo sulaikymo metu teisetai panaudojus specialiasias priemones. Pareigunu panaudota fizine jega buvo adekvati aktyviems M. S. veiksmams pareigunu atžvilgiu. Be to, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotas J.Reksnys konstatavo, jog M. S. teiginiai, kad jam buvo padaryti sužalojimai ne grumtyniu metu, o nepagristai naudojant smurta, paneigti tiek policijos pareigunu R. U. ir M. P. parodymais, tiek pas M. S. rastais daiktais – dujiniu pistoletu bei peiliu, tiek ivykio aplinkybiu bendra analize bei vertinimu. Toks prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrimas nebuvo panaikintas nei Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-07 nutartimi (b.l. 218-220), nei Vilniaus apygardos teismo 2009-04-30 nutartimi, kuri yra neskundžiama (b.l. 212-215). Vilniaus apygardos teismas mineta nutartimi konstatavo, kad medžiagoje nera duomenu, jog pareigunai M. S. nuveže i miškeli, ten muše, kad sulaikant dalyvavo trecias asmuo.
Be to, kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. G4967/07(01), M. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o butent: odos nubrozdinimai abieju riešu srityse, kraujosruvos nugaroje, sedmenyse, šlaunyse (b.l. 140). Ši specialisto išvada paneigia M. S. teiginius, kad pareigunas jam daug kartu trenke i galva, veida, ji smauge, nes nebuvo konstatuoti nei veido, nei galvos, nei kaklo sužalojimai (b.l. 7-8).
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo isiteisejusios 2009-04-30 nutarties, teismas, ivertines M. S. sužalojimus, nurodytus Specialisto išvadoje, bei tu sužalojimu lokalizacija bei mechanizma, padare išvada, kad M. S. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galejo buti padaryti jo sulaikymo metu panaudojant specialiasias priemones.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybems, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad M. S. nesipriešino policijos pareigunams.
Nuteistojo bei jo gynejo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kad byloje nera policijos vadovo rezoliucijos pradeti ikiteismini tyrima M. S. atžvilgiu nei pagal LR BK 284 str., nei pagal LR BK 286 str., be to, nera policijos pareigunu R. U., M. P. prašymo ir prokuraturos nurodymo pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 286 str., policijos pareigunu tarnybiniai pranešimai neužregistruoti, nesudaro pagrindo daryti išvada, kad vien del šiu galimu procesiniu pažeidimu buvo nepagristai pradetas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad policijos pareigunu R. U. ir M. P. tarnybiniai pranešimai yra suklastoti, del ko butu buves pagrindas skirti rašysenos ekspertizes.
Tai, kad R. U. byloje nepripažintas nukentejusiuoju, nedaro neteisetu ir nepagristu pirmosios instancijos teismo nuosprendi. Byloje nukentejusiuoju yra pripažintas kitas policijos pareigunas – M. P. (b.l. 15), i kuri tiesiogiai buvo nukreiptas šaunamasis ginklas BBM GAP Nr. 014014. Šis pareigunas patyre tiesiogine gresme nuo besipriešinancio sulaikymui M. S., todel, kolegijos nuomone, inkriminuojant M. S. nusikalstama veika, numatyta LR BK 286 str., visiškai pakako pripažinti byloje nukentejusiu asmeniu nors viena policijos pareiguna, šiuo atveju, M. P., kuriam kilo reali gresme jo sveikatai ir gyvybei. Pažymetina, kad vien šaunamojo ginklo išemimas ir nukreipimas i asmeni sudaro pavoju asmenu gyvybei ir sveikatai. Ta aplinkybe, kad ginklas BBM GAP Nr. 014014 yra D kategorijos šaunamasis ginklas - dujinis pistoletas ir jis yra tinkamas šaudymui tik iš dalies (atskiru šuviu atlikimui (b.l. 21-22), nesudaro pagrindo manyti, kad policijos pareigunai, sulaikydami asmeni, kai sulaikomas asmuo aktyviai priešinosi sulaikymui ir grasino šaunamuoju ginklu, galejo pastebeti ir suprasti, kad šis ginklas yra tinkamas šaudyti tik iš dalies. Tokios aplinkybes, kad šaunamasis ginklas tik iš dalies tinkamas šaudyti, galejo buti nustatytos tik po ginklo atitinkamo ištyrimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai atmete M. S. versija, jog pareigunai elgesi neteisetai, prieš ji panaudodami fizini smurta, nuveže ji i miškeli, kur sumuše ir rado dujini pistoleta, ne tokia M. S. versija buvo atmesta atliekant ikiteismini tyrima Nr. 10-2-430-07 ir paneigta priimant teisetus ir pagristus sprendimus (b.l. 212-215, 218-220).
Kolegija sprendžia, kad nuteistojo bei jo gynejo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, jog apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad sulaikant M. S. buvo pažeista jo teise i gynyba, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad del šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. S. nuteistas už pasipriešinima viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigunams, yra neteisetas. Bylos faktiniais duomenimis nepatvirtinta, kad policijos pareigunai piktnaudžiavo M. S. teisemis neleisdami susisiekti su artimaisiais bei venge išduoti jam siuntima kuno sužalojimams nustatyti. Supažindinant M. S. su jam pareikštu itarimu, dalyvavo gynejas, todel nera pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teise i gynyba. Pažymetina, kad del galimu procesiniu teisiu pažeidimo M. S. galejo kreiptis i byla kontroliuojanti prokurora ikiteisminio tyrimo metu.
Apelianto skunde destomi motyvai del galimai neteisetu policijos pareigunu veiksmu, atmestini kaip nepagristi, kadangi, kaip jau mineta, ikiteisminis tyrimas del galimai neteisetu pareigunu veiksmu, numatytu LR BK 228 str., buvo nutrauktas, konstatavus, kad policijos pareigunai tarnybos igaliojimu neviršijo ir tarnybine padetimi nepiktnaudžiavo. Šis nutarimas nebuvo panaikintas nei apylinkes, nei apygardos teismo nutartimis, todel yra galiojantis (b.l. 212-215, 218-220).
Nuteistasis skunde nurode, kad apylinkes teismas nepasisake del liudytojos M. S. parodymu, kad jos vyras J. S. pasake, jog M. S. buvo sumuštas, ir šiu asmenu nurodytu aplinkybiu netikslino.
Kolegija sprendžia, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja M. S. jokiu ivykio aplinkybiu nurodyti negalejo, kadangi ji pati ivykio nemate. Apie tai, kad galimai M. S. buvo mušamas, ji sužinojo iš savo vyro J. S.. Todel, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo vertinti liudytojos M. S. parodymu. Be to, pažymetina, kad smugiu sudavimas gumine lazda M. S. jo sulaikymo metu negali buti traktuojamas kaip jo sumušimas, nes neabejotinai nustatyta, jog policijos pareigunu veiksmai buvo adekvatus M. S. pasipriešinimui grasinant šaunamuoju ginklu, todel nekonstatuotas tokiu veiksmu neteisetumas ar pareigunu tarnybos igaliojimu viršijimas.
Del kitu nuteistojo ir jo gynejo apeliaciniame skunde išdestytu argumentu kolegija smulkiai nepasisako, kadangi jie iš esmes kartojasi, akcentuojant policijos pareigunu neteisetus veiksmus, kurie nebuvo nustatyti.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu ir tinkamai kvalifikavo M. S. nusikalstama veika pagal LR BK 286 str. ir paskyre jam adekvacia jo padarytam nusikaltimui bausme.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausme, atsižvelge i tai, kad jis anksciau teistas, kaltinamas tycinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustate, kaltinamasis nedirba. Ivertines visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad geriausiai bausmes tikslai bus pasiekti paskyrus M. S. laisves atemimo bausme.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. S. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai M. S. paskyre realia laisves atemimo bausme, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali buti pataisytas ir peraukletas neizoliavus jo nuo visuomenes, nes jis ne karta teistas už tycinius nusikaltimus, todel švelnesnemis bausmemis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtinti bausmes tikslai negali buti pasiekti.
Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji naikinti ir priimti išteisinamaji nuosprendi nuteistojo M. S. ir jo gynejo advokato apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo M. S. ir jo gynejo advokato V. S. apeliacini skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo.