- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- eI2-984-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03253-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Emons transportas LT"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emons Transportas LT” (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) teismui padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13808 (toliau – nutarimas) ir administracinę bylą nutraukti, arba kvalifikuoti pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalį; 2) skirti pareiškėjai mažesnę, nei numatyta, sankcijoje, nuobaudą arba jos iš viso netaikyti, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir lengvinančias aplinkybes; 3) išdėstyti paskirtą baudą 2 metų laikotarpiui pagal Bendrovės pateiktą rašytinį prašymą VDI. Taip pat pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad VDI 1 736 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą Bendrovei paskyrė už dviejų B. R. piliečių įdarbinimą Bendrovėje. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad užsieniečiai Bendrovėje dirbo vairuotojais–ekspeditoriais. Abu turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė kitus įdarbinimui reikalingus dokumentus. Užsieniečių kvalifikacija atitiko darbdavio reikalavimus, todėl su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, apie darbuotojų įdarbinimą laiku ir tinkamai pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). Darbo sutarčių vykdymo metu buvo periodiškai ir laiku deklaruojamos užsieniečiams išmokamos sumos, mokami visi teisės aktais nustatyti mokesčiai (pajamų, socialinio draudimo ir kt.), vykdomi kiti įstatymų nustatyti formalumai (pvz. apie įdarbinimą pranešta Užimtumo tarnybai) ir kitos darbdavio pareigos. Pareiškėja skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu VDI neginčijo, jog darbo santykiai buvo paviešinti ir apmokami teisingai ir oficialiai, įsiskolinimo darbuotojams, valstybės ir VSDFV biudžetams nenustatyta.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog įdarbindama B. R. piliečius, Bendrovė konsultavosi su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) specialistais. Aplinkybė, jog B. R. piliečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti tarpininkaujant B. R. piliečių ankstesniems darbdaviams, t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovei nebuvo žinoma.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad protokolas dėl nelegalaus A. K. darbo Bendrovėje buvo surašytas tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., tuo tarpu su šiuo užsieniečiu darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalio 14 d. ir nutraukta 2020 m. birželio 26 d., t. y. prieš daugiau nei pusantro mėnesio iki protokolo surašymo. Iki darbo sutarties nutraukimo, A. K. nuolat vyko į komandiruotes, daug kartų kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo dokumentai buvo tikrinami pasienio ir muitinės tarnybų pareigūnų, VSDFV kiekvieną mėnesį buvo deklaruojamos šiam darbuotojui išmokamos sumos, mokami mokesčiai, tačiau Bendrovė viso įdarbinimo laikotarpiu nei iš vienos valstybės institucijos negavo jokių paklausimų dėl šio užsieniečio įdarbinimo, nurodymų nutraukti darbo santykius. Užsieniečio vairuojama transporto priemonė nebuvo sulaikoma pasienyje. Todėl Bendrovė visą minėtą laiką nežinojo ir nesuprato, kad galėjo būti pažeidusi įstatymo reikalavimus.
Pareiškėja skunde pažymi, kad su H. V. sudaryta darbo sutartis galioja iki šiol. Remiantis Bendrovės 2020 m. liepos 8 d. išduotu Tarpininkavimo raštu, H. V. buvo išduota nacionalinė D tipo viza, dėl kurios H. V. kreipėsi į Migracijos departamentą. Pareiškėjos manymu, ši aplinkybė patvirtina, kad Bendrovė iš tiesų nežinojo apie galimą dokumentų neatitikimą įstatymų reikalavimams, tačiau pagal savo turimą informaciją Bendrovė ėmėsi visų priemonių, kad užsienietis dirbtų teisėtai, t. y. iš anksto rūpinosi, kad pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui, būtų išduotas naujas leidimas ir darbuotojas galėtų toliau teisėtai dirbti Bendrovėje. Pareiškėja prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl mažesnės, nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis, baudos skyrimo.
Be to, pareiškėjos nuomone, VDI netinkamai kvalifikavo faktines aplinkybes ir pritaikė sankciją pagal netinkamą Užimtumo įstatymo straipsnį. Užimtumo įstatymo 56 straipsnis numato ir reglamentuoja darbdavio atsakomybę už nelegalų darbą. Pareiškėjos teigimu, protokole aprašyta pažeidimo sudėtis atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta bauda, mano, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 62 straipsnio 2² dalyje nustatytas draudimas įdarbinti užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tarpininkaujant kitam darbdaviui, taikomas ne darbdaviui, o užsieniečiui. Darbdavys, priimdamas į darbą trečiųjų šalių pilietį, privalo pareikalauti tik galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Jei darbuotojas tokio dokumento neturi, būtent darbuotojas turi kreiptis dėl jo išdavimo, o darbdavys turi teisę tik pateikti tarpininkavimo raštą, kuriuo įsipareigoja darbuotoją įdarbinti. Pareiškėja tvirtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigų darbdaviui kreiptis dėl darbuotojui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar pakeitimo. Pareiškėja tvirtina, kad Įstatymo įpareigojimus Bendrovė pagal galimybes sąžiningai vykdė, o klysti galėjo tik sąžiningai, ne dėl savo kaltės, o dėl netikslios viešai skelbiamos Migracijos departamento tinklapyje informacijos bei netiksliai suteiktos Migracijos departamento specialistų konsultacijos.
Pareiškėja pažymi, kad ankstesni abiejų B. Respublikos piliečių darbdaviai, nutraukę su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, apie tai Migracijos departamentui nepranešė, todėl darbuotojams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo panaikinti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Užsieniečiams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindu Bendrovė užsieniečius įdarbino, buvo galiojantys. Leidimuose nebuvo nurodyta, kad jie išduoti tik darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Bendrovė sąžiningai klydo dėl jų galiojimo.
Be to, Bendrovė prašo išspręsti baudos išdėstymo klausimą, pagal VDI pateiktą prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VDI atsiliepime nurodo, kad UAB „Emons transportas LT“, pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, nuo 2019 m. spalio 14 d. nelegaliai įdarbino Bendrovėje trečiosios šalies (B. R.) pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) o nuo 2020 m. gegužės 8 d. nelegaliai įdarbino Bendrovėje trečiosios šalies (B. R.) pilietį H. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir leido jiems dirbti Bendrovės naudai.
VDI tvirtinimu, minėtų užsieniečių įdarbinimas ir darbas UAB „Emons transportas LT“ naudai turi būti laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai.
VDI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Bendrovei nebuvo žinoma apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. VDI taip pat laiko nepagrįstu ir pareiškėjos skundo argumentą, jog Migracijos departamentas Bendrovei suteikė klaidingą informaciją dėl užsieniečių įdarbinimo galimybių. Šiuos pareiškėjos teiginius atsakovė prašo vertinti kaip Bendrovės gynybinę poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatomis, teigia, jog Bendrovė, įgyvendindama savo kaip darbo sutarties šalies – darbdavio teises ir pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Tai reiškia, kad Bendrovė, prieš sudarydama darbo sutartis su užsieniečiais, privalėjo įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių šioms sutartims sudaryti ir kad Bendrovės veiksmai bus teisėti. Užsieniečių noras įsidarbinti Bendrovėje ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimas, neatleidžia Bendrovės nuo pareigos laikytis teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, reikalavimų. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad draudimas įsidarbinti galioja tik darbuotojui, tačiau negalioja darbdaviui.
Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais apie jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovės nuomone, šie teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, neparemti faktais ir negali būti vertinti kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes Bendrovė nepripažįsta pažeidimo padarymo fakto. Be to, VDI nuomone, pažeidimas padarytas dėl netinkamo Bendrovės darbo organizavimo, t. y. dėl teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji tikėjosi, jog užsieniečiams A. K. ir H. V. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikė teisę juos įdarbinti Bendrovėje, parodo ne Bendrovės sąžiningą klydimą, o priešingai, atmestiną požiūrį į savo, kaip darbdavio, pareigų vykdymą.
Atsakovė pažymi, kad priimdama nutarimą, įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, tai, jog Bendrovė pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pripažino pažeidimus, kad dalį pažeidimų Bendrovė pašalino savarankiškai iki VDI atlikto tyrimo pradžios. Atsakovės tvirtinimu, Bendrovei minimali 1 736 Eur bauda paskirta nepažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Atsakovė mano, kad mažinti Bendrovei paskirtos baudos dydį nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad Bendrovei paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
VDI atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl Bendrovės sunkios materialinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių baudos mokėjimas, jo neišdėsčius dalimis, Bendrovei būtų nepakeliama finansinė našta. Todėl šio pareiškėjos prašymo VDI taip pat prašo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13808 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų neskirti pareiškėjai nuobaudos arba ją sušvelninti.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus (toliau – VDI Vilniaus skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo UAB „Emons transportas LT“ bei įvertinęs surinktus duomenis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. juridiniam asmeniui UAB „Emons transportas LT“ surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą (toliau – protokolas). Bendrovei protokolas surašytas už tai, kad UAB „Emons transportas LT“ nuo 2019 m. spalio 14 d. įdarbino trečiosios šalies (B. R.) pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam leido dirbti Bendrovės naudai iki 2020 m. birželio 26 d., ir nuo 2020 m. gegužės 8 d. įdarbino trečiosios šalies (B. R.) pilietį H. V., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam taip pat leido dirbti Bendrovės naudai. Protokole konstatuota, kad UAB „Emons transportas LT“ būdama darbdaviu pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Užimtumo įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13808 juridiniam asmeniui UAB „Emons transportas LT“ pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą paskirta 1736 Eur bauda.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau -Užimtumo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 57 straipsnio 3 dalį leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu: Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus (1 punktas); pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (2 punktas); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas (3 punktas).
Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 62 straipsnio 2² dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nuostatoje įtvirtina, kad „leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus <...>; c) Užimtumo tarnyba <...> priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“ Pastaroji (3 punkto c papunktyje nurodyta) sąlyga netaikoma taip pat užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) (Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija).
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 20 d. raštu atsiųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų tarpininkavimo raštų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo A. K. ir H. V. kopijos, patvirtina, kad A. K. ir H. V. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tiek A. K., tiek H. V. leidimų išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti juos įsipareigojo ne UAB „Emons Transportas LT“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra.
Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiosios šalies – B. R. piliečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Emons transportas LT“ direktorius nuo 2015 m. kovo 17 d. yra R. S. UAB „Emons transportas LT“, atstovaujama R. S., ir darbuotojas A. K. 2019 m. spalio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). UAB „Emons transportas LT“, atstovaujama R. S., ir darbuotojas H. V. 2020 m. gegužės 8 d. sudarė terminuotą darbo sutartį nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. Nr. 149. Kaip matyti iš darbo sutarčių, užsieniečiai UAB „Emons transportas LT“ buvo įdarbinti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais. Remiantis VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis, A. K. draudėjas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 3 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 7 d. draudėjas – UAB „Emons transportas LT“. H. V. draudėjas nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. gegužės 8 d. draudėjas – UAB „Emons transportas LT“. Remiantis VSDFV informacinės sistemos 2020 m. liepos 10 d. išrašo duomenimis, A. K. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 26 d. dirbo UAB „Emons transportas LT“, H. V. nuo 2020 m. gegužės 8 d. – UAB „Emons transportas LT“. Remiantis UAB „Emons transportas LT“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sąskaitos išrašų duomenimis, už A. K. ir H. V. dirbtą laiką UAB „Emons Transportas LT“ jiems buvo mokamas atlyginimas. Bendrovė šias aplinkybes pripažįsta ir jų neginčija.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu UAB „Emons transportas LT“ direktorius R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam už šį administracinį nusižengimą paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda (administracinio nusižengimo byla Nr. A5-2511-978/2020).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatuota, kad R. S., būdamas UAB „Emons transportas LT“ direktoriumi, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gauti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai, suteikiantys teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui UAB „Emons transportas LT“), pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą reikalavimą, nuo 2019 m. spalio 14 d. nelegaliai įdarbino B. R. pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir 2020 m. gegužės 8 d. nelegaliai įdarbino B. R. pilietį H. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., leisdamas darbuotojams dirbti UAB „Emons transportas LT“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais R. S. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, teismas priimdamas nurodytą nutarimą, vertino Nelegalaus darbo tyrimo 2020 m. liepos 30 d. aktą Nr. NDA 1103-0069, kuriame užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą UAB „Emons transportas LT“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbinti B. R. piliečiai A. K. ir H. V. A. K. įmonėje dirbo nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 26 d. tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 14 d. Įmonės direktorius R. S. tyrimo metu su darbo sutartimi pateikė A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį Migracijos departamentas informavo, kad jis išduotas kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu. H. V. įmonėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju pagal terminuotą darbo sutartį, sudarytą 2020 m. gegužės 8 d. Įmonės direktorius R. S. taip pat su darbo sutartimi pateikė H. V. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį Migracijos departamentas informavo, kad jis išduotas kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad UAB „Emons transportas LT“ 2020 m. liepos 8 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. 20200708-058385, kuriuo prašoma B. piliečiui H. V. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. Tarpininkavimo rašte pateikta informacija, kad H. V. įdarbintas įmonėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 21 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Bendrovė, įdarbindama protokole nurodytus trečiosios šalies – B. R. piliečius, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Bendrovė neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos negavo užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai buvo nustatytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir užsieniečiai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatleidžia naujojo darbdavio, šiuo atveju UAB „Emons transportas LT“, nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo, kadangi nustatytas teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sieja su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.
Bendrovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Migracijos departamento specialistų pateikta konsultacija ir viešai Migracijos departamento tinklalapyje paskelta informacija, Bendrovės padarytų pažeidimų nepaneigia ir nešalina Bendrovės atsakomybės dėl padarytų pažeidimų.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Kaip matyti iš nutarimo, Bendrovei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už du asmenis, paskirtas baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą.
VDI, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę. Nustatydama baudos dydį, VDI atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę. B. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą Bendrovei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra.
VDI, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo Bendrovės padarytus pažeidimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (ABTĮ 85 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą (ABTĮ 56 straipsnis).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi teisę proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Atmetus pareiškėjos skundą, priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.