Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2013-03-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 233 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. N. ir D. Č., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadėdamas jai gerai apmokamą darbą prie daržovių, žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido vaiką – 17 metų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), o būtent:

2010 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, A. K. ( kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas) namuose, esančiuose Panevėžio rajone G. kaime, bei V. M. automobilyje ,,Renault Laguna“ v.n. (duomenys neskelbtini) V. M. kartu su D. Č. bendrais veiksmais, per kelis kartus, įkalbėjo nukentėjusiąją J. K. vykti į Ispaniją dirbti prie daržovių. J. K. sutikus, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, Panevėžio rajone M. kaime D. Č. kartu su D. N. nufotografavo nukentėjusiąją J. K.. 2010 m. gruodžio 2 d. V. M. kartu su D. Č. padėjo jai ir jos motinai J. K. pagreitinta tvarka išsiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjo mokestį už jų išdavimą. 2010 m. gruodžio mėnesio nenustatytą dieną V. M. kartu su D. Č. ir D. N., V. M. vairuojamu automobiliu ,,Renault Laguna“ v.n. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąją ir iki 2010 m. gruodžio 9 d. laikė ją nelaisvėje - išnuomotame bute Panevėžio mieste Tulpių gatvės (duomenys neskelbtini) name, kur ją prižiūrėjo D. Č.. Po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, V. M. kartu su D. N. nugabeno automobiliu ,,Renault Laguna“ v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. M., nukentėjusiąją J. K. prie (duomenys neskelbtini) pastato Panevėžyje, įsodino į mikroautobusą vežantį keleivius į Ispanijos Karalystę, vairuojamą R. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas), turint tikslą nugabenti ją į Ispanijos Karalystę, D. N. sumokėjo R. K. 500 litų už jos nugabenimą ir po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną išgabeno nukentėjusiąją J. K. iš Lietuvos Respublikos, po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną nugabenus J. K. į Ispanijos Karalystę, tokiu būdu perleidus ją nenustatytiems asmenims, kurie pasitikę bei įgiję nukentėjusiąją, atėmė iš jos asmens dokumentus, laikė nelaisvėje skirtingose vietose, tame tarpe pasimatymų klube ,,E.“, esančiame (duomenys neskelbtini) kelias 21 km. nuo M., panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, vertė užsiimti prostitucija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario mėn. pradžios.

Be to, V. M. kaltinamas ir tuo, kad jis, 2010 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą mėnesį ir dieną Panevėžio rajone A. kaime, žinodamas, kad V. J. yra vaikas – 17 m. amžiaus ( gim. (duomenys neskelbtini) ), siekdamas, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jo prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusios pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, įgimtu intelekto defektu - lengvu protiniu atsilikimu, verbavo nukentėjusiąją V. J. vykti dirbti į užsienio valstybę, leisdamas jai suprasti, kad ji turės dirbti prostitute, tačiau nukentėjusioji vykti atsisakė.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį jo pažįstamas A. Č. jam pasakė, kad nori su savo sugyventine J. K., kurios iki tol nepažinojo, išvažiuoti į užsienį, kad jie ten turi susiradę kažkokį darbą, atrodo, prie pomidorų, bet neturi pinigų kelionei, todėl jo paprašė paskolinti pinigų, žadėdami viską grąžinti, kai užsidirbs. Jis nutarė jiems materialiai padėti, surasti darbo jo neprašė ir šiuo klausimu jis nepadėjo. Dar J. K. paprašė, kad padėtų išsiimti pasą. Po kelių dienų jis su J. K., kuri buvo nepilnametė, jos motina, bei A. Č., nuvyko į migracijos tarnybą, jis sumokėjo tiek už J. K., tiek už jos motinos pasus, kadangi pastaroji galiojančio paso taip pat neturėjo. Po to J. K. su D. Č. jo paprašė surasti jiems butą Panevėžyje, kur iki išvažiavimo galėtų pagyventi. Jis pagal laikraštyje „K.“ surastą skelbimą išnuomavo jiems butą (duomenys neskelbtini) name savaitei už 70 litų. Apie gruodžio 10 d. D. K. pasiėmė pasą, o gruodžio 12 d. viena išvažiavo jo surastu autobusiuku nuo M. fabriko P., U. gatvėje, iki kurio palydėjo ją kartu su D. Č., kuris vairuotojui sumokėjo iš jo gautus 500 litų. Autobusiuką kelionei taip pat surado jis pagal skelbimą laikraštyje. Prieš J. K. kelionę jos prašymu buvo ją parvežęs į jos tėvų namus pasiimti rūbų. D. Č. kartu su J. K. nevyko dėl to, kad jis buvo narkomanas ir negalėjo susitvarkyti su savimi, žadėjo važiuoti vėliau. Po kokių 3-5 dienų J. K. paskambino jam iš Ispanijos ir pasakė, kad yra nepilnamečių prieglaudoje, kad draugai, kurie turėjo ją pasitikti, ją pavedė. Prašė pinigų kelionei atgal į Lietuvą, tačiau jis jai atsakė, nes ji jam jau buvo skolinga apie 800-850 L.

Važiuodamas su automobiliu prie einančios V. J. sustojęs nebuvo ir su ja apie vykimą į užsienį nebendravo.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad su V. M. susipažino per D. Č., gal mėnuo laiko iki išvažiavimo į Ispaniją. Su D. Č. susipažino anksčiau ir tuo metu, kai susipažino su V. M., su D. Č. gyveno kartu pas A. K.. V. M. ten buvo ne kartą atvažiavęs, susitikdavo su D. Č.. Su D. Č. pas A. K. gyveno iš D. Č. pašalpos 350 Lt, kuriuos gaudavo už vaiką, jis niekur nedirbo. Iki išvažiavimo pažinojo D. Č. apie pusę metų, kartu gyveno apie mėnesį, iki tol aš gyveno pas tėvus ir dažnai susitikinėdavo su D. Č.. Kartą V. M. ją vežė iš policijos komisariato, kur ji buvo apklausinėjama dėl stirtos padegimo, ir pasiūlė važiuoti dirbti į užsienį ir ji sutiko. Gal prieš savaitę laiko iki tol pas A. K. V. M. buvo pasiūlęs jai važiuoti dirbti į užsienį prie pomidorų. Po to V. M. ją ir D. Č. nuvežė į butą T. gatvėje, D. N. atvežė to buto raktą. Prieš tai kalbos, kad važiuos gyventi į Panevėžį, nebuvo, A. K. nėra sakęs, kad jie turi iš jo išsikraustyti. V. M. į tą butą atvažiuodavo kas antrą dieną, atveždavo maisto, o prieš dvi dienas iki jos išvažiavimo D. Č. pasiėmė pašalpą ir pirko maistą. Iki tos pašalpos nei ji, nei D. Č. pinigų neturėjo. D. Č. vartodavo metadoną, pasiimdavo jį iš ligoninės. Jis namuose turėdavo narkotikų, šaunamųjų ginklų. D. N. į butą neatvažiuodavo. Prieš ją smurto nei V. M., nei D. Č. su D. N. nenaudojo, niekas jai nesiūlė pakeisti išvaizdą, nevežė į grožio saloną, nesiūlė fotografuotis erotinėms nuotraukoms. Kai atvežė į butą, pradėjo ruoštis važiavimui. V. M. nuvežė ją pas mamą drabužių pasiimti, nuvežė į migracijos tarnybą, padarė jai ir mamai asmens dokumentus. Už dokumentus mokėjo V. M. ir D. Č.. Į Ispaniją važiavo ne dėl to, kad jai buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Jos pasą paimtą iš migracijos tarnybos V. M. jai atidavė iš karto. Į Ispaniją išvažiavo gruodžio 4 d. Tą dieną į butą atvažiavo V. M. su D. N. ir nuvežė iki aikštelės. D. Č. liko bute, kartu su jais nevažiavo. D. Č. sakė, kad ją pirmą nuveš vairuotojas į užsienį, o po poros savaičių atvažiuos ir jis ir gyvens kartu. Jai buvo pasakyta, kad ją pasitiks, apgyvendins. Kad užsienyje ją pasiims jai pasakė autobusiuko vairuotojas jau būnant I., V. M., D. Č. ar D. N., kad ją kas nors pasitiks, nesakė. Jai sakė, kad važiuoja į užsienį, į Lenkiją, tačiau nesakė kuriam laikui. D. N. davė pinigų vairuotojui, prieš tai nupirko man maisto. Kai įsėdo į autobusiuką, su savimi turėjo drabužius, telefoną, asmens tapatybės kortelę ir maisto, pinigų neturėjo. V. M. nebendravo nei su vairuotoju, nei su kuo nors kitu ten buvusiais. Su vairuotoju bendravo D. N.. D. Č. kalbėjo, kad atvažiuos. Ispanijoje pasitiko du vaikinai, su kuriais susiskambino autobusiuko vairuotojas, kurie atėmė jos dokumentus bei telefoną ir nuvežė į butą, iki kurio nuo degalinės važiavo apie valandą. Vaikinai irgi buvo tame bute. Jai niekas nesakė, kad yra kažkam skolinga. Kai užsiiminėjo prostitucija, su klientais nekalbėjo, apie pinigus kalbos su klientais nebuvo, apie pinigus tardavosi tie vaikinai, matė, kad jie gauna pinigus iš klientų, o jai sakė, kad ji pinigų negaus. Teko dirbti ir gatvėje, ir bute. Ji 20 eurų gavo iš lietuvio vaikinuko, kai vežė ją į degalinę. Mano, kad vaikinai ją paleido, atidavė jai dokumentus ir telefoną, nes jų ieškojo policija ir jie matė, kad jiems blogai baigsis. Klubo, kuriame dirbo, apibūdinti negali, į ten visada ją nuveždavo automobiliu. Tame name prabuvo ir prostitucija užsiiminėjo apie dvi savaites. Ją bute mušė, skirtingomis dienomis tris ar keturis kartus buvo sumušta, buvo iššokusi pro buto langą, bet buvo sugauta. Tada ją parsivedė į tą butą ir tą pačią dieną nuvežė į deglinę. Po ankstesnių sumušimų nebandė bėgti. Mušimo žymės buvo ant kojų, rankų, nugaros, reikėjo dirbti būnant sumuštai. Mano, kad D. Č. su D. N. ir V. M. kartu visi trys sutarė, kad ją išveš į Ispaniją, nes jie visi trys buvo pažįstami.

J. K., apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu apie buvimą Ispanijoje parodė (T.10,b.l. 44-51), kad iš autobuso ją išleido degalinėje prie M. miesto, iš kur ją išsivežė du vaikinai, kurie iš anksto žinojo apie jos atvykimą. Vaikinai buvo lietuviai, jai nepažįstami. Ją nuvežė į butą M. mieste. Iš pradžių ji bute buvo viena, paskui atsikraustė dar viena moteris. Vienas iš minėtų dviejų vaikinų paaiškino nukentėjusiajai, kad ji dirbs prostitute. Kai ji pareiškė, jog nesutinka, vienas iš vaikinų ją sumušė ir išprievartavo. Tame bute ji buvo savaitę, ar ilgiau. Po to ją nuvežė į klubą „E.“, kur ji dirbo prostitute apie savaitę laiko. Jai du kartus per dieną leisdavo narkotikus. Klientus aptarnaudavo ir bute. Pinigus iš klientų pasiimdavo tie vaikinai, jai duodavo tik mažą dalį gautų pinigų. Vienas iš klientų pasitaikė lietuvis. Jos prašymu šis klientas ją nuvežė į degalinę. Degalinėje ten buvusių vairuotojų pagalba išsikvietė policiją. Iki tol užsienyje nėra buvusi, iš užsienio kalbų – silpnai kalba tik rusiškai, o ispaniškai ir kitų kalbų nemoka.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo apklausiama eilę kartų ir apie buvimą Ispanijoje davė sekančius parodymus:

Pirmos apklausos metu, 2011 m. balandžio 6- 7 dienomis, ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad be jos važiavo dar keturios merginos, iš kurių pažinojo tik savo buvusią klasiokę V. J.. Atvažiavus į M. miestą, autobusiukas sustojo prie dviaukščio namo, kur ji ir visos kitos autobusiuke buvusios merginos buvo nuvestos į penkių kambarių butą, kuriame buvo moteris, vardu N., kalbanti rusiškai ir dar du vaikinai lietuviai. Tą dieną jos tiesiog nuėjo miegoti. Kitą dieną ji darėsi valgyti, žiūrėjo televizorių ir tvarkė kambarį, apie darbą nieko neklausinėjo. Tos dienos naktį pas ją į kambarį atėjo vienas iš bute buvusių vaikinų ir liepė su juo santykiauti oraliniu būdu. Jai atsisakius, vaikinas trenkė jai per galvą, per pakaušį. Jai pradėjus verkti, vaikinas ją spardė. Po to šis vaikinas ją išžagino oraliniu ir natūraliu būdu. Daugiau šio vaikino ji nematė, o sekančią dieną kitas bute buvęs vaikinas visomis merginomis, taip pat ir jai davė drabužių apsivilkti bei kiekvienai po 200 eurų ir paaiškino, kad tie pinigai yra skirti maistui, bei dar davė prezervatyvų ir liepė eiti dirbti į gatvę, t.y. stabdyti automobilius ir parsidavinėti už 50 eurų už valandą ir už 200 eurų už naktį. Gatvė, kurioje dirbo ir gyveno vadinosi (duomenys neskelbtini) . Pirmą dieną ji turėjo 8 klientus, su kuriais santykiavo natūraliu būdu, naudodama apsisaugojimo priemones ir uždirbo 400 eurų, po ko naktį grįžo į butą. Uždirbtų pinigų aš niekam neatidavė, o susirinkusi savo daiktus iš to buto pabėgo. Tai padaryti nebuvo sunku, namie nieko nebuvo, o buto durys buvo nerakintos. Pabėgusi gatvėje susirado lietuvį klientą, kuris ją pavežė iki degalinės, kur ji padavėjos rusų kalba paprašė iškviesti policiją, kuri ją nuvežė į globos namus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 t., b.l. 22-26).

2011-04-13 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. autobusiukas sustojo prie dviaukščio namo, adresu (duomenys neskelbtini) , visos merginos D. buvo nuvestos į penkių kambarių butą, jei gerai pamena, Nr.(duomenys neskelbtini) . Tame bute rado moterį N., kuri buvo kalbanti rusiškai ir dar du vaikinai lietuviai, kurių vardų nežino, iki tol jų nepažinojo. Jie kalbėjo su jomis lietuviškai. Ji apsigyveno viename kambaryje su V.. Vienu momentu V. išėjo iš kambario pas kitas drauges, o į kambarį atėjo vienas vaikinas, kuris liepė jį patenkinti oraliniu būdu. Ji atsisakė tai daryti ir vaikinas ėmė ją mušti, suduodamas smūgius daugiausiai į galvą, po to ją spardė į nugarą, po ko, nebenorėdama, kad ją skriaustų, sutiko santykiauti oraliniu būdu. Ji santykiavo su tuo vaikinu oraliniu būdu ant grindų, tada jis ją ėmė išrenginėti ir ją išžagino. Po to jis išėjo ir ji šio vaikino daugiau niekad nebematė. Sekančią dieną kitas vaikinas pasakė, kad reikės dirbti prostitute. Jai atsisakius, vaikinas pasakė, kad vis tiek ją privers tai daryti suleisdamas narkotikų ir suleido į rankos veną narkotikų, nuo kurių ji pasidarė mieguista, nebeturėjo noro priešintis ir jau suprato, kad teks dirbti prostitute. Dirbti turėdavo gatvėje, klientus vesdavosi į minėtą butą, arba važiuodavo su jais. Viso būdavo per naktį vienai merginai apie 8 klientai. Miegodavo dieną, o vakare, apie 16-17 val. išeidavo į gatvę, grįždavo paryčiais. Jos stovėdavo gatvėje ir laukdavo klientų, kurie ateidavo ar atvažiuodavo patys. Jų nekontroliavo, tačiau neiti į darbą ir neaptarnauti klientų ji bijojo, nes galėjo būti vėl sumušta. Pinigų joms neduodavo, juos iš klientų paimdavo vaikinas trumpais plaukais, kuris gyveno kartu tame pačiame bute. Pradirbus apie dvi savaites, vieno kliento ji paprašė pinigus sumokėti tiesiogiai jai. Šitas klientas buvo lietuvis, vardu M.. Gavusi iš jo pinigus, ji dar paprašė jo pagalbos – grįžusi į butą, ji pasiėmė savo daiktus ir M. nuvežė ją prie degalinės, kur ji degalinės darbuotojams paaiškino savo bėdas, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus. Policija apgyvendino ją globos namuose (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 t. b. l. 30-34)

2011-12-08 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad atvykus į Ispaniją, autobusiukas sustojo prie E. degalinės, kur ji sulaukė dviejų vaikinų, kurie ją turėjo pasiimti. Atvažiavo vaikinai, paliepė jai lipti į jų mašiną ir nuvežė į butą M. mieste. Vaikinai jai aiškino, kad ji dirbs klube, kuo nesakė. Po dviejų dienų atvažiavo mergina. Pirmą dieną bute buvo užrakinta, iš jos jaunuoliai paėmė asmens tapatybės kortelę ir telefonus. Antrą dieną leido išeiti parūkyti, o trečią dieną pasakė, kad dirbs klube prostitute. Jai atsisakius dirbti jie pasakė, kad jeigu ji nedirbs suleis vaistų ir vienas atsinešė švirkštą. Ji bandė bėgti, tačiau jis pagavo ir suleido vaistų, nuo ko ją pradėjo imti miegas, tapo drąsesnė. Nuo vaistų ji darydavo viską, ką minėti vaikinai pasakydavo. Tą pačią dieną ją nuvežė į klubą, kur ji dirbo prostitute, aptarnavo klientus. Prostitute išdirbo apie 2 savaites. Klientai pinigus mokėdavo vaikinams. Už darbą vaikinai jai pinigų nemokėjo, o ji bijojo paklausti, nes vienas jai buvo sudavęs smūgį. Jei ji neklausydavo jaunuolių ar iškildavo kokių problemų, jai girdint jaunuoliai skambindavo D. ir viską sakydavo, ką ji padarė. Po dviejų savaičių vienas iš vaikinų ją sumušė dėl to, kad pasiėmė rusės drabužius. Jai pasakius, kad ji nori namo, vaikinai ją su daiktais nuvežė į degalinę, atidavė telefonus, asmens tapatybės kortelę, davė 20 eurų, davė vairuotojo numerį ir sakė laukti autobusiuko. Jai paskambinus vairuotojui, šis pasakė nieko nežinantis ir kad jau išvažiavęs. Tada ji kreipėsi į degalinės darbuotojus, kurie iškvietė policiją.

I. pirmom dienom ją buvo išprievartavę. D., jai būnant Ispanijoje, tiems vaikinams telefonu liepė padaryti jai nėštumo testą, nes ji sakė, kad nėščia. Kai testas buvo neigiamas, iš jos tie vaikinai atėmė raktą nuo buto. Ispanijoje drabužiais, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis aprūpindavo jos minėti vaikinai.

Būdama Ispanijoje ji neturėjo galimybės atsisakyti dirbti prostitute. Jei būtų atsisakiusi, būtų sumušta. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t. b. l. 38-43)

Liudytoja J. K. parodė, kad V. M. su D. Č. sakė, kad nori padėti jos dukrai J., nori, kad ji važiuotų dirbti Airiją, Latviją kad ji pinigų užsidirtų ir kad dėl to jai reikia asmens dokumento. M., kuris prisistatė V., tada matė pirmą kartą. J., kuri buvo nepilnametė, tuo metu su D. Č. gyveno. Liudytojos paso galiojimas tuo metu buvo pasibaigęs, kortelės ji neturėjo. Ji kartu su V. M. ir D. Č. nuvažiavo į Migracijos tarnybą. Už jos ir J. dokumentus pinigus mokėjo D. Č., kuriuos gavo iš V. M., o pastarasis juos iš kažkur pasiskolino. Ji girdėjo, kaip V. M. mašinoje kalbėjo telefonu, prašė paskolinti pinigų. Po kurio laiko atvažiavęs pas ją V. M. prašė grąžinti pinigus, kurie buvo sumokėti už jos kortelę, pinigų už J. kortelės padarymą neprašė. J. savo pinigų neturėjo, niekur nedribo. Kai J. pasisėmė kortelę, ji buvo atvažiavusi kartu su V. M. ir D. Č.. J. tada pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. J. sakė, kad gyvena bute Panevėžyje. Po to ją pamatė tik balandžio 1 d., kai ji grįžo iš Ispanijos, per tą laiką apie ją jokių žinių neturėjo, tik sausio ar vasario mėn. atvažiavo policija ir pranešė, kad J. rado Ispanijoje vienuolyne. Grįžusi ji pati pasakojo, kad lėktuvu grįžo iki Vilniaus, paskui taksi parvažiavo. Kai J. grįžo iš Ispanijos, pirmiausia nudūmė pas D. Č.. Dukra apie Ispaniją nekalbėjo, nesiskundė, kad prie jos priekabiauja. 2004 m. buvo byla iškelta, kad tėvas lindo prie J.. Tėvas buvo suimtas dviem paroms, tačiau nesant įrodymų, tuo viskas ir baigėsi. Kodėl J. tėvą apkaltino, nežino. Ji nežinojo, kad dukra ketina kreiptis į policiją dėl tėvo, kad tėvas priekabiauja nebuvo sakiusi.

Liudytoja J. K. apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini, kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10, b.l. 58-60), kad V. M. ir D. Č., su kuriuo jos dukra J. K. draugavo, dukrai siūlė vykti dirbti į užsienį. Dukra kalbėjo, kad ruošiasi važiuoti į Angliją, Airiją ar į Latviją skinti pomidorų. Kadangi be tėvų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepilnametei neišduoda, V. M. kreipėsi į liudytoją kartu vykti į migracijos tarnybą. Ją su dukra į Panevėžio migracijos tarnybą vežė V. M. su D. Č.. Pakeliui L. alėjoje V. M. sustojo ir atsinešė pinigų sumokėti už asmens dokumentus. Migracijos tarnyboje V. M. prisistatė J. K. patėviu. Už dokumentus ėjo sumokėti D. Č.. Liudytojai asmens tapatybės kortelė buvo užsakyta išduoti per mėnesį, o J. K. skubos tvarka, gal per savaitę. Kelias dienas pabuvusi namuose, J. K. pabėgo į G. pas D. Č. su V. M.. Prieš išvykdama į užsienį, su jais dukra dar kartą buvo grįžusi namo pasiimti daiktų. D. Č. sakė, kad su jos dukra nuomojasi butą ir gyvena kartu. D. Č. su V. M. liudytojai sakė, kad dukra išvyks ir užsidirbs pinigų, tačiau nesakė, nei kuriam laikui išvyksta, nei kur. Po Naujųjų metų liudytojai buvo pranešta, kad dukra yra užsienyje prieglaudoje. Su „C.“ pagalba dukra grįžo į Lietuvą. Grįžusi iš pradžių ji nieko nepasakojo, buvo ištinusi, sakė, kad nuo narkotikų. Vėliau pasipasakojo, kad buvo išvežta į Ispaniją, kur dirbo prostitute. Sugrįžusi iš Ispanijos dukra iš pradžių nuėjo gyventi pas D. Č., vėliau pabendravus su „C.“ darbuotoja, padavė pareiškimą policijai. J. K. turi sveikatos problemų, ne sykį gydyta, užeina priepuoliai. Grįžus iš Ispanijos jos sveikata nepasikeitė. Iki nagrinėjamo įvykio į užsienį dukra niekada nebuvo išvykusi, silpnai kalbėjo rusiškai, o kitų užsienio kalbų visai nemokėjo. Grįžusi J. K. turėjo tą patį asmens dokumentą, su kuriuo ir išvyko. Kaltinamasis D. N. liudytojai nėra matytas.

Nukentėjusioji V. J., apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.(duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu, parodė (T.10, b.l. 38-41), kad 2010 metais, gal žiemą, pavakary ėjo su mama L. iš L. į A. kaimą, kai prie jų sustojo mašina, kurioje sėdėjo V. M. ir D. Č., kuriuos pažinojo iš anksčiau iš matymo ir V. M. jos paklausė, ar sutiktų važiuoti dirbti į užsienį, tačiau nepasakė kokį darbą, pasakydamas, kad pamatys, jei sutiks dirbti. Ji atsisakė. Vakare V. M. ir D. Č. atvažiavo pas ją į namus ir dar kartą klausė, ar ji nepersigalvojo dėl pasiūlymo. Ji dar kartą atsisakė ir jie išvažiavo, daugiau nebesirodė.

V. J. taip pat parodė, jog girdėjo, kaip D. Č. siūlė J. K. važiuoti dirbti į užsienį. Grįžusi iš Ispanijos J. K. liudytojai sakė, jog ten turėjo dirbti prostitute. J. K. prašė jos, kad ji policijos komisariate paliudytų, jog į užsienį buvo išvežta kartu su J. K., nors to iš tiesų ji išvežta nebuvo.

Liudytoja G. L. apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė(T.10 b.l. 63,64), kad prieš du metus, vasarą jai su dukra V. J. einant nuo N. link A., prie jų sustojo tamsiai mėlyna, ar šviesi mašina ir ten buvę lygtai keturi asmenys, kurių ji atpažinti negalėtų, paėmė dukrai už rankos ir norėjo įsitraukti į mašiną, tačiau tuo metu važiavo kitas automobilis ir jiems padaryti tai sukliudė. Po to automobilis nuvažiavo ir jos parėjo namo.

Teismo salėje kaltinamąjį V. M. ši liudytoja nurodė kaip galbūt matytą savo namuose, tačiau parodė, kad jo nebuvo, kai buvo bandoma įsitempti į automobilį jos dukrą. Nurodė, kad V. M. buvo atvažiavęs kaip vairuotojas pas juos į namus su dviem asmenimis, kurie pasikalbėję su jos dukra, išvažiavo. V. M. tik prie durų pastovėjo ir išėjo į lauką. Ji negirdėjo, kad jos dukrai kažkas būtų siūlęs važiuoti į užsienį, dukra apie tai jai taip pat nėra sakiusi.

D. Č. apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini , kurioje priimtas nuosprendis jo ir D. N. atžvilgiu parodė (T 10, b.l. 75-79), kad su J. K. kartu gyveno maždaug pusmetį. Jis galvojo išvažiuoti dirbti į Ispaniją. Konkrečios darbo vietos ten susiradęs nebuvo, Ispanijoje jis nėra buvęs. J. K. tuo metu laukė teismų. Jis jai pasiūlė kartu važiuoti į Ispaniją, nes namuose ją skriaudžia tėvas, o būdama nuteista papuls į kalėjimą. Ji sutiko. Kadangi jie neturėjo kur gyventi, paprašė V. M., kad jis išnuomotų Panevėžyje butą, nes V. M. gyveno Panevėžyje ir jam surasti butą buvo lengviau. Jis pats Panevėžio mieste būtų dirbęs statybos darbus. Su V. M. bendraudavo, anksčiau yra kartu dirbę. V. M. jiems su J. K. surado ir už 70 litų išnuomojo butą T. g. savaitei. Į tą butą jį ir J. K. nuvežė V. M.. Jokie kiti asmenys nevažiavo. Buto raktus padavė kažkoks žmogus, kurio neatpažintų. Kadangi J. K. neturėjo asmens dokumento, D. Č. nusprendė kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo J. K. skubos tvarka, kad ji galėtų greičiau išvykti į užsienį. Į migracijos tarnybą J. K., jos motiną ir jį patį nuvežė V. M.. Kadangi J. K. pasas negaliojo, buvo paduotas prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę ir J. K.. Už J. K. ir J. K. asmens tapatybės dokumentų išdavimą sumokėjo jis. Pinigų tam skolinosi iš V. M.. Važiuojant į migracijos tarnybą V. M. pinigų neturėjo, todėl jis sustojo L. al. ir pinigų pasiėmė iš savo namų. Dėl J. K. išvykimo į užsienį D. Č. kalbėjo su jos motina. Motina neprieštaravo. Kadangi kaltinamasis dalyvavo metadono programoje ir ketino dalyvauti reabilitacijoje, išvykti į Ispaniją galėjo tik vėliau nei už mėnesio. Jis pasiūlė J. K. palaukti, tačiau ji sakė, kad laukti nebegali dėl teismų. Ji sakė, kad į užsienį turi kur važiuoti – pas draugą ar draugę, o paskui atvažiuos ir jis. J. K. jam davė to žmogaus telefono numerį, tačiau telefono numeris liko sename telefone. J. K. paklausė jo, gal koks draugas važiuos į Ispaniją, tai gal galėtų pavežti ir ją. Tuo metu buvo atvažiavęs V. M.. Jis paprašė V. M., kad šis surastų autobusą, važiuojantį į Ispaniją. V. M. surado, sutarė su vairuotoju. J. K. iki autobuso nuvežė jis su V. M.. D. Č. vairuotojui už J. K. kelionę sumokėjo 500 Lt, pinigų jis tam pasiskolino iš V. M.. Su J. K. atsisveikino ir ji išvyko. Galėjo būti maždaug gruodžio 10-12 d. Kelionės metu J. K. su juo telefonu nekontaktavo, nes jis buvo pametęs telefoną. V. M. sakė, kad kelis kartus skambino ir rašė žinutes. Vėliau J. K. paskambino jam, kad ją apgavo draugė ar draugas, ir sakė, kad yra kažkokioje prieglaudoje. Jis siūlėsi paprašyti, kad kas nors parvežtų, bet ji paskambino, kad nereikia, nes įsidarbino kirpykloje. Kai J. K. grįžo į Lietuvą, iš karto jam paskambino, jis nuvažiavo ir ją parsivežė. Ji nepasakojo, kur gyveno, kur dirbo, ką darė. Sakė tik, kad dirbo kirpykloje. Kažkada jis J. K. prieš jos išvažiavimą yra nufotografavęs. Tada dviese su V. M. grįždami iš žvejybos važiavo pro jos namus. Jis paskambino, kad ji išeitų ant keliuko pasikalbėti, o kadangi ji buvo juokingai apsirengusi, tai ją nufotografavo. Nuotraukos nebuvo panaudotos. Kai pareigūnai paėmė fotojuostelę, ji buvo apšveista ar sugadinta. Su D. N. buvo susitikę būdami suimti. Anksčiau nėra bendravę.

D. N., apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis jo ir D. Č. atžvilgiu, parodė (T.10 b.l. 67-69), jog su J. K. išvežimu į užsienį nėra susijęs. V. M. jam yra pasakojęs, kad padėjo savo draugo draugei išvykti į Ispaniją, tačiau ten kažkas atsitiko, ir ji paskambino V. M. prašydama atsiųsti pinigų sugrįžti atgal. Nukentėjusiąją J. K. yra matęs du kartus – vieną kartą, kai jis susitiko su V. M. Panevėžyje prie „N.“. Kartu su V. M. automobiliu važiavo ir nukentėjusioji. V. M. tada sakė, kad ją veža iš policijos komisariato. Kitą kartą su V. M. buvo nuvažiavę iki kaimo pas savo kažkokį draugą pasišnekėti. Matė išėjusius į lauką V. M. draugą ir J. K.. Kaltinamasis tuomet pasiliko automobilyje, gėrė alų ir išlipęs nebuvo. Jis pats su J. K. nėra bendravęs. Su V. M. yra draugai nuo senų laikų, susipažino dirbdami Ispanijoje. V. M. 2010 m. gruodžio mėn. yra skolinęs 100 litų mašinos remontui, V. M. skolą atidavė. V. M. iš jo skolindavosi pinigų ir kitais atvejais, kai nebeturėdavo pinigų. Skolas grąžindavo. Su D. Č. nebuvo pažįstami. Pripažino, jog dalis byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių yra jo ir V. M.. Kai V. M. buvo suimtas, šio prašymu per kitą suimtą draugą domėjosi D. Č.. V. M. žadėjo įvykdyti jo prašymus paveikti nukentėjusiąją, tačiau tik tam, kad nuraminti V. M., bet realiai jokių veiksmų nesiėmė. Kodėl jį apkalba J. K., jis nežino. J. K. jis nefotografavo ir niekur jos nevežė. 2010 m. gruodžio 2-4 d. buvo jo močiutės K. K. laidotuvės, kuriose jis dalyvavo ir niekur vežti J. K. negalėjo.

Liudytojas V. K. apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10 b.l.61-62), kad yra J. K. tėvas. Jam apie J. K. išvykimo į Ispaniją aplinkybes žinoma tik tiek, kad buvo gautas raštas, jog dukra yra užsienyje. Prieš tai dukra su D. Č. ruošėsi važiuoti į Latviją skinti apelsinų arba pomidorų. Kai dukra sugrįžo, ji sakė, kad buvo išvežta į užsienį prievarta. Praeityje yra buvęs toks atvejis, kad jis dukrą auklėjo diržu, dėlto dukra buvo jį apkalbėjusi, kad jis ją išprievartavęs. D. Č. jį sumušė.

Liudytojas A. K., apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10 b.l. 51-53), jog pas jį namuose G. k. lankydavosi buvęs klasiokas V. M. ir kaimynas D. Č.. D. Č. pas jį yra nakvojęs su J. K., kurią pristatė kaip savo panelę. Patvirtino parodymus, jog girdėjo, kaip D. Č. siūlė J. K. važiuoti į užsienį skinti apelsinų.

Liudytojas R. K. apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10 b.l. 65-67), jog jis mikroautobusu veža keleivius į Ispaniją. Keleivius įlaipina P. aikštelėje šalia U. g. esančio prekybos centro „I.“. Pamena tokį atvejį, kai pavežė merginą iki (duomenys neskelbtini) degalinės prie M. miesto, nes po to kita keleivė pasigedo savo telefono. Ta mergina po 2-3 dienų jam skambino, prašydama parvežti namo, tačiau jis jau buvo išvykęs. Minėtą merginą į aikštelę Panevėžyje atvežė du vyrukai. Tas, kuris mokėjo pinigus už jos nuvežimą, buvo nedidelio ūgio, panašus į kaltinamąjį D. Č., o kitas buvo didelio ūgio, stambus, panašus į kaltinamąjį V. M.. Prieš merginai išvažiuojant, jie atsisveikino, kažką kalbėjosi. Kas šią merginą pasitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje, liudytojas nepamena. Jo autobusiuke nėra buvę tokių įvykių, kad kas nors su švirkštu leistųsi narkotikus ar vaistus. Giminaičio, ar pažįstamo vardu D., liudytojas neturi. Kelionė trunka tris paras.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino R. K. kaip asmenį vardu R., vairavusį mikroautobusą, kuriam D. sumokėjo 200 ar 500 litų ir kuris nuvežė ją į Ispaniją (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 t., b. 1. 56-57, 58).

Liudytojas G. L. apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10 b.l. 103-105), jog dirbdamas Lietuvos Respublikos konsulate V. dalyvavo sprendžiant J. K. parvežimo į Lietuvą klausimus. J. K. tuo metu buvo Ispanijos nepilnamečių globos institucijoje ir jis su ja kalbėjo telefonu. Jis pats į globos įstaigą nuvykęs nebuvo. Nukentėjusioji telefonu prašė užtikrinti kuo greitesnį jos grįžimą namo, kitų pageidavimų nepareiškė. Bendradarbiavo su Ispanijos atsakingomis globos institucijomis, iš kurių gavo su J. K. susijusius dokumentus. Šių dokumentų pagrindu liudytojas pateikė informaciją 2011-01-12 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) . Su Ispanijos teisėsaugos institucijomis bendradarbiavimas nevyko. Ispanijos teisėsaugos pareigūnai į konsulatą nesikreipė. Duomenis apie J. K. asmenį Ispanijos teisėsaugos pareigūnai galėjo gauti iš Lietuvos policijos institucijų. Konsulate buvo žinoma, kad J. K. byloje buvo liudytoja. Apie apklausų vykdymo eigą bei jų turinį liudytojui nėra žinoma. Apie tai, kada atvyko į Ispaniją, nukentėjusioji telefonu tiksliai pasakyti negalėjo. Vietovardžių ji jokių neminėjo. Ar nukentėjusioji moka ispanų kalbą, ar nemoka, liudytojas su J. K. neaptarinėjo. Liudytojui yra žinoma, jog arčiausiai M. oficialūs vertėjai iš lietuvių kalbos į ispanų yra M., maždaug už 600 kilometrų. Vertėjos ten yra tik dvi, todėl Ispanijos institucijose vertėjų į lietuvių kalbą dalyvavimas oficialiose apklausose yra problematiškas.

Iš Lietuvos Respublikos konsulato V. pateikto nepilnamečių globos centro „(duomenys neskelbtini) “ rašto vertimo matyti, kad jame užfiksuota, jog J. K. 2010 m. gruodžio 16 d. atsirado prie (duomenys neskelbtini) nepilnamečių apsaugos centro durų ir buvo nedelsiant priimta ir kitą dieną perkelta į nepilnamečių apsaugos centrą (duomenys neskelbtini) . (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , t.9 b.l. 2-17)

Liudytojas J. K. apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (t.10 b.l. 86-91, 105-106), jog tyrė nepilnametės J. K. pirkimo-pardavimo bylą. V. M. telefone buvo adresai įvardinti kaip „D.“ ir „Do. naujas“. Kadangi tai galėjo būti J. K. minėtas asmuo, buvo kreiptasi dėl pokalbių pasiklausymo sankcionavimo. Liudytojas matė grupės asmenų, tarp kurių buvo užsiimančių prekyba žmonėmis, susitikimą prie degalinės, vienas iš asmenų buvo panašus į D. R., todėl iš pradžių buvo manyta, jog minėtas „D.“ yra D. R.. Vėliau buvo nustatyta, jog tai kaltinamasis D. N.. Atliekant kratą D. N. bute, stalčiuje buvo rastas telefonas be SIM kortelės ir nustatyta, jog šiuo telefonu buvo kontaktuota su V. M.. Iš V. M. ir D. N. pokalbių telefonų turinio buvo matyti, jog jie bandė paveikti J. K. ir D. Č., kad šie neduotų kaltinamiesiems nepalankių parodymų.

Liudytoja N. O. apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu parodė (T.10 b.l. 55-57, 62), jog dirba Lietuvos C. projekto „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja. 2011-03-22 gavo informaciją, jog iš Ispanijos turėtų grįžti mergina, kuri ten buvo parduota. Per vaiko teisių apsaugos tarnybos ir socialinius darbuotojus liudytoja rinko informaciją apie nukentėjusiosios šeimą ir išsiaiškino, jog J. K. šeima gyvena labai skurdžiai. 2011-03-23 ir 2011-03-24 liudytoja kalbėjo su nukentėjusiosios tėvais, klausė, kuo galėtų padėti. 2011-04-01 J. K. mama pranešė, kad dukra grįžo iš užsienio, tačiau ne į namus. 2011-04-03 dieną J. K. mama informavo, kad dukra grįžo namo. 2011-04-05 jos abi atvyko pas liudytoją. J. K. sakė, jog nori rašyti pareiškimą prieš asmenis, kurie ją buvo išvežę. J. K. liudytojai sakė, kad tie asmenys pasiūlė jai vykti į užsienį dirbti kažkokį darbą, bet apie prostituciją nebuvo kalbėta. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad ji buvo Ispanijoje įtraukta į prostituciją ir iš jos buvo pelnomasi. Nukentėjusioji minėjo, kad į užsienį ją išvežė tas žmogus, kurį ji mylėjo, minėjo D. Č.. Liudytoja susisiekė su policijos tyrėju. 2011-04-06 ir 2011-04-07 J. K. buvo apklausta policijoje. Liudytoja patvirtino, jog J. K. ir V. J. buvo apklausiamos atskirai.

Specialistė Ž. P. apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje priimtas nuosprendis D. Č. ir D. N. atžvilgiu paaiškino (T.10 b.l. 95-96), jog J. K. teikė psichologines konsultacijas. J. K. būklę įvertino kaip sudėtingą dėl nukentėjusiosios turėtų bauginančių patirčių. J. K. neturi socialinių įgūdžių, kaip asmenybė ji nelinkusi paklusti socialinėms normoms ir yra ties adaptacijos riba. Labai linkusi prisirišti, ieško globos. Ji elgiasi gynybiškai, visą laiką ieško nebrandžių būdų nerimui numalšinti. J. K. pasakojimuose gali pridėti detalių, bandyti sukurti tokį vaizdą, kad ja patikėtų.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji J. K. turėjo psichinį sutrikimą, diagnozė: depresinis elgesio sutrikimas. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Šiuo metu J. K. yra psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Mišrūs asmenybės sutrikimai. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, J. K. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, J. K. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos. J. K. nenustatyti atminties sutrikimai. Jai nėra būdinga, kad kiti gali įkalbėti tam tikrą informaciją. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , l t., b. 1. 66-68).

Iš J. K. charakteristikos matyti, kad J. ir V. K. šeima socialiai remtina, įtraukta į Naujamiesčio seniūnijos probleminių šeimų sąrašą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 t., b. 1. 79).

Iš 2013-11-22 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2010-12-02 į Panevėžio (duomenys neskelbtini) skyrių kreipėsi J. K. ir J. K. su prašymais išduoti asmens tapatybės korteles. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 9 t., b.l. 183).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad J. K. 2010-12-09 skubos tvarka – per 5 d. d. buvo išduota asmens tapatybės kortelė. J. K. asmens tapatybės kortelė išduota 2010-12-14 (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ,1 t., b. 1. 88, 89-90, 91).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios J. K. pateiktame mobilaus ryšio telefono Samsung SGH-B130 skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas „V. Pnv. (duomenys neskelbtini) “ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 2 t., b. 1. 37-43).

Iš nutarimo kratai daryti ir kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos pas D. N. metu rastame mobiliojo ryšio telefone Sony Ericsson, IMEI (duomenys neskelbtini) veikė numeris (duomenys neskelbtini) , kurio metu atlikus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuota pokalbių tarp D. N. ir V. M. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2 t., b. l. 48-49, 57-58, 59-67).

Iš asmens kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu pas V. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) . Skiltyje „adresų knyga“ yra įrašas „D. Naujas +(duomenys neskelbtini) “ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 2 t., b. l. 81, 84-88).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pokalbių suvestinių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi D. N. bei V. M. telefoninių pokalbių ir daromi pokalbių įrašai. Šiuose garso įrašuose užfiksuota, kaip būdamas suimtas V. M. su laisvėje esančiu D. N. telefonu aptarinėjo bylos eigą, prašė, kad D. N. paveiktų nukentėjusiąją J. K., D. N. pažadėjo tą padaryti, teiravosi D. Č. vardo ir pavardės, siūlė jį paveikti. Be to, V. M. kalbėjosi su asmeniu, vardu Andrius, apie bylą kalbėjo su A. K. ir su nenustatytu asmeniu (baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) , 2 t., b. 1. 121-130, 134-161).

Iš V. M. pokalbių analizės matyti, jog nuo 2010-12-01 iki 2011-04-13 V. M. su D. N. kontaktavo 222 kartus, su J. K. – 132 kartus, su A. Č. – 30 kartų, daug kontaktų su A. K.. 2011-01-17 V. M. du kartus skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , o 2011-01-19 V. M. kontaktavo su numeriu (duomenys neskelbtini) (Ispanijos numeriai). Iš Ispanijos Karalystės gautos teisinės pagalbos medžiagos matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. nepilnamečių centrui, o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo mobiliuoju telefonu kortelė, išduota T. M., pateikusiam Lietuvos Respublikos piliečio pasą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 9 t., b.l. 119, 121).

Iš J. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS žinučių išklotinių analizės matyti, jog J. K. kontaktų per jos skambučių paėmimo laikotarpį su D. Č. buvo 1387, su V. M. – 132, su A. K. - 72 kartai, su D. N. kontaktų nėra. 2010-12-08 jos telefonas veikė Panevėžio mieste. Tą pačią dieną Panevėžio m. veikė V. M. telefonas. J. K. telefonas Panevėžyje veikė iki 2010-12-12. 2010-12-12 J. K. telefonas veikė ties L., K., K.. 2010-12-12 21:02 val. paskutinį kartą J. K. telefonas prisijungė Lietuvos Respublikos teritorijoje – bazinėje stotyje Nr. (duomenys neskelbtini) T., M. r., kur kontaktavo su D. Č. telefonu. Kelionės dieną J. K. kontaktavo su V. M. 29 kartus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 3 t., b.l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Iš Ispanijos Karalystės Teisingumo ministerijos gautos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas tyrimas, nepilnametė tarp parodytų nuotraukų atpažino vieną asmenį, lietuvį, identifikuotą kaip D. Č., gimusį Panevėžyje (Lietuva), registruotą G. kaime, Panevėžio rajone. Nepilnametė davė parodymus, kad savo tėvynėje kenčia nuo tėvo blogo elgesio su ja ir kad 2010 m. kovo mėnesį, jos draugas vardu D. Č. pasiūlė jai vykti į Ispaniją, kur dirbdama kaip prostitutė galės užsidirbti daug pinigų. Kadangi ji atsisakė savo draugo pasiūlymo, jis ją užpuolė ir kelis kartus išprievartavo. Atvykus į Ispaniją, jos draugas ją patalpino į Pasimatymų Klubą „E.“ C., kur ji kalbėjosi su tokiu M., kuris vėliau ją mušė, nes ji netenkino įstaigos klientų norų. 2011-02-02 atlikus policijos kontrolę Pasimatymų klube „E.“ nebuvo rastas nei vienas nepilnametės nurodytas asmuo, tačiau buvo aptiktos šešiolika jaunų, ten dirbančių merginų iš užsienio, jos apklaustos (baudžiamoji byla Nr.-(duomenys neskelbtini) , 3 t., b. 1. 38, 40-200, 4 t., b. 1. 1-116).

C. Tardomojo teismo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu byloje dėl nepilnametės J. K. vertimo užsiimti prostitucija konstatuota, jog atlikti tyrimo metu procesiniai veiksmai prideramai neįrodo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla (baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) , 3 t., b.l. 166).

Aukščiau nurodytais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. veikė itin aktyviai siekdamas, kad J. K. išvyktų į Ispaniją – gabeno J. K. kartu su jos motina į migracijos tarnybą įgyti J. K. kelionei į užsienį būtiną asmens tapatybės kortelę, sumokėjo tiek už J. K., tiek ir už galiojančio asmens dokumento neturėjusios jos motinos J. K. dokumentų pagaminimą, iki J. K. išvykimo rūpinosi jos apgyvendinimu ir išlaikymu Panevėžyje, surado jai į Ispaniją nuvykti reikalingą transporto priemonę, sumokėjo už šią kelionę. Tokie V. M. veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis J. K. išvykimu buvo suinteresuotas ir to siekė. Taip pat V. M. neneigia, kad jis žinojo, jog J. K. jos išvykimo į Ispaniją laiku buvo nepilnametė.

Tačiau tokių nustatytų V. M. atliktų veiksmų nepakanka konstatuoti, kad šioje jo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje sudėtis.

Nagrinėjamų įvykių metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, keistoje 2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 ir galiojusioje iki 2012-07-13, baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Taigi, tam, kad pripažinti kaltu minimo nusikaltimo padarymu asmenį, be kita ko būtina įrodyti, kad atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, jis žinojo arba siekė, kad vaikas būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Nagrinėjamoje byloje jokių neginčijamų to įrodymų nėra. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiama V. M. tyčios kryptingumas yra išimtinai tik nukentėjusiosios J. K. parodymai. Kita nukentėjusioji šioje byloje V. J. tik parodė, kad V. M. jai siūlė darbą užsienyje, bet jo neįvardino. Daugiau jokių V. M. veiksmų pastaroji nukentėjusioji nenurodė, todėl, net nežiūrint į tai, jog V. J. motina jos parodymų, kad kelyje prie jų sustojusiame automobilyje buvo būtent V. M., nepatvirtino, išvados, kad šiai nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo siūloma užsiimti prostitucija, t.y. kad ji tam buvo verbuojama, o juo labiau, kad tokį pasiūlymą davė V. M., daryti nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jai buvo sakoma ir ji buvo įsitikinusi, jog į užsienį vyksta „dirbti prie pomidorų“, o kad reikės dirbti prostitute sužinojo tik nuvykusi į Ispaniją ir šį darbą prievarta dirbo.

Tačiau šios nukentėjusiosios parodymai apie įvykius Ispanijoje yra visiškai prieštaringi, iš dalies akivaizdžiai neteisingi ir prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visetui, todėl teismas vien jais grįsti V. M. kaltės neturi jokio pagrindo.

J. K. parodymus, kad ji iš Panevėžio išvyko 2010 m. gruodžio 4 d. visiškai paneigia aukščiau aprašyti įrodymai, iš kurių matyti, kad asmens tapatybės kortelė jai buvo išduota gruodžio 9 d., o jos turėtas telefonas prie celių link Lietuvos – Lenkijos sienos jungėsi gruodžio 12 d., o paskutinis prisijungimas Lietuvos Respublikoje buvo 21.02 val. Marijampolės rajone. Tuo neabejotinai įrodyta, kad J. K. iš Lietuvos išvyko 2010 m. gruodžio 12 d. vakare. Taip pat neginčijamai įrodyta, kad J. K. keliavo R. K. vairuojamu mikroautobusu. Iki M. miesto Ispanijoje yra apie 3500 kilometrų. Atsižvelgiant į atstumą bei tai, kad R. K. vairuoja vienas, nėra jokio pagrindo netikėti šio liudytoju apklausto asmens parodymais, kad kelionė trunka 3 paras. Tai reiškia, kad J. K. į M. miestą ar jo apylinkes galėjo atvykti anksčiausiai 2010 m. gruodžio 15 d. vakare, o, kaip nurodyta dokumentuose, gautose iš Lietuvos Respublikos konsulato V., 2010 m. gruodžio 16 d. ji jau atsirado prie (duomenys neskelbtini) nepilnamečių apsaugos centro durų. Vadinasi, iki patekimo į šį centrą J. K. Ispanijoje išbuvo ne daugiau nei parą. Ši objektyviai nustatyta aplinkybė bei tai, kad J. K. parodymai viso proceso metu iš esmės skiriasi tiek dėl kartu vykusių asmenų (V. J.), tiek dėl išlipimo iš autobusiuko vietos (degalinėje ar prie namo, kuriame buvo tariamai apgyvendinta), tiek dėl išėjimo ar pabėgimo iš jos tariamo laikymo vietos, o juo labiau jos pasakojimai apie tariamą sužinojimą, jog jai teks teikti prostitucijos paslaugas bei apie jų teikimo vietas (gatvėje, bute, klube), trukmę (ne mažiau kaip dvi savaitės) ir kitas aplinkybes verčia daryti išvadą, kad J. K. parodymai yra akivaizdžiai išgalvoti. Kadangi šių parodymų nepatvirtina, ir dėl jų nelogiškumo, negali patvirtinti, jokie kiti byloje esantys įrodymai, tikėti J. K. parodymais, kad ją Ispanijoje pasitiko kažkokie asmenys ir vertė užsiimti prostitucija ar bent informavo ją, kad ji tai turės daryti, o juo labiau, kaip nors susieti šiuos asmenis, net darant prielaidą, kad jie egzistavo, su V. M., nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti, kur konkrečiai nuo atvykimo į Ispaniją ir išlipimo iš mikroautobuso iki patekimo į nepilnamečių apsaugos centrą buvo ir ką veikė J. K..

Taigi, nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kad V. M. žinojo ar siekė J. K. įtraukimo į prostituciją, kad pats V. M. ar per kitus asmenis būtų kontaktavęs su kokiais nors asmenimis Ispanijoje ar kitur, kad būtų teikęs apie ją kokią nors informaciją apie J. K., ar taręsis apie jos atvykimą ar panašiai, nėra. Šioje vietoje pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostata asmens kaltė nusikalstamos veikos padarymu turi būti įrodyta. Tai taip pat reiškia, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir kaltės grįsti prielaidomis negalima.

Todėl aplinkybių, kad byloje nesurinkti įrodymai, kad V. M. ar kiti asmenys ieškojo J. K. darbo, kad V. M. anksčiau yra dirbęs Ispanijoje ir galimai ten turi ryšių, jo aktyvus veikimas siekiant, kad J. K. išvyktų, kad Ispanijoje ją globojusioje iki išvykimo į Lietuvos institucijoje buvo nustatyta, kad ji yra seksualinio išnaudojimo auka, patyrusi fizinę prievartą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 9 t., b.l. 15-16) ir panašiai, nesant visiškai jokių įrodymų, kad V. M. žinojo ar siekė J. K. įtraukimo į prostituciją, negalima vertinti kaip jo kaltės įrodymus.

Tokiu būdu, neįrodžius, kad V. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. kad jis siekė, kad nukentėjusioji J. K. būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos ir tuo tikslu nelaisvėje, gabeno ir ją perleido, o V. J. verbavo siekdamas, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jo prostitucijos, jis išteisinamas, o V. J. pareikštas 10000 litų (2896,20 €) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

V. M. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (dėl veikų ir J. K., ir V. J. atžvilgiu) išteisinti.

Kardomąja priemonę – suėmimą panaikinti ir V. M. paleisti teismo salėje.

V. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.