Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1221-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
1A-1221-166-2011
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02512-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
T. D., J. T.
Advokatai
Jonas Pliugžma
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1221/2011

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr.1-57-1-02512-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.7.;1.1.7.1. 1.1.8.1;1.1.8.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Artūro Pažarskio, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 3 (mėnesių) laisvės atėmimo;

T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta T. D. galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketverių) metų ir 6 (mėnesių) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2011-01-02 iki 2011-01-23 (2 paros), bei suėmimas nuo 2011-01-05 ir 2011-08-30.

Tenkintinas civilinis ieškinys ir priteista iš T. D. ir J. T. solidariai 875 Lt K. Ž. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas J. T., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

T. D., 2011-01-02, apie 05 val. 30 min., bare, Vilniuje, Kalvarijų g. 22, kartu su nenustatytu asmeniu paėmė nuo stalo be priežiūros paliktus nukentėjusiajam D. U. priklausančius daiktus: 2600 Lt vertės rankinę „Diesel“, kurioje buvo 880 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 3800“, 720 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E 2550“, 300 Lt vertės muzikos grotuvas „Samsung“, taip pat nukentėjusiajam A. L. priklausantis 180 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“, taip pat paėmė nukentėjusiojo A. L. krepšį, kuriame buvo bendros 100 Lt vertės 3 kelnės, 4 marškinėliai ir 1 šortai, 10 Lt vertės mobiliojo telefono kroviklis, 5 Lt vertės piniginė ir su šiais daiktais iš baro išėjo į lauką ir pabėgo.

Tokiais savo veiksmais jis, kartu su nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. U. priklausantį 4500 Lt vertės turtą ir nukentėjusiajam A. L. priklausantį 295 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

T. D. nuteistas už tai, kad kartu su J. T. panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

T. D. ir J. T. 2010-12-15, apie 04 val. 00 min., Vilniuje, apleistame name esančiame netoli „Europos“ aikštės, veikdami kartu bendrininkų grupėje, tamsiu paros metu dviese nuvedę nukentėjusįjį į apleistą negyvenamą namą, sudarant bauginančią situaciją, kad bet kuriuo momentu gali būti panaudotas fizinis smurtas, pareikalavo nukentėjusiojo K. Ž. atiduoti pinigus, po ko T. D. sudavė smūgį kietu buku daiktu nukentėjusiajam per galvą ir nukentėjusiajam K. Ž. praradus sąmonę, T. D. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7310“, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2720“, 40 Lt vertės juodos spalvos piniginę, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo bendrais veiksmais jie veikdami kartu bendrininkų grupėje plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiajam – K. Ž. priklausantį 740 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad padėjo atskleisti nusikaltimus, kad dėl jų padarymo labai gailisi bei, kad nusikaltimus padarė iš beviltiškos padėties, nes neturėjo kur gyventi, dėl maisto stygiaus. Apeliantas taip pat prašo panaikinti LR BK 27 str. 1 d. bei paaiškinti, dėl ko šis straipsnis jam buvo taikytinas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tas pats teisėjas pratęsinėjo kardomąją priemonę bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. D. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, T. D. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamą bausmę.

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. T. D. prašo atsižvelgti į tai, kad padėjo atskleisti nusikaltimą, labai gailisi. Šie nuteistojo argumentai vertintini kritiškai ir yra atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. D. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už T. D. padarytas nusikalstamas veikas, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. D. padarė nusikaltimus, kurie yra priskiriami prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijos. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nenustatė T. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam T. D., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog T. D. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Nuteistasis praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe 3 kartus už vagystę bei 4 kartus už plėšimus, yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nedirba, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusių konsultaciniame bendrojo lavinimo centre, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nevedęs. Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas T. D. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmės rūšį apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė du nusikaltimus priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai) kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau 8 teistas, teistumas neišnykęs), į sunkinančios aplinkybės buvimą, todėl švelninti nuteistajam T. D. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas savo kaltę pripažino iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo T. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir parodymai duoti teisme skiriasi. Parodymus nuteistasis pakeitė, siekdamas pagelbėti savo bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Netikslinga, teigti, kad nuteistasis padėjo atskleisti nusikaltimą, todėl šis jo argumentas yra atmestinas.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos matyti, kad T. D. duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoširdus, pakeitė parodymus ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su bendrininko dalyvavimu nusikalstamoje veikoje. Teismas atsižvelgia, kad nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau tai nesuteikia pagrindo keisti apylinkės teismo tikslingai paskirtos bausmės.

Apeliantas prašo panaikinti LR BK 27 str. 1 d. ir paaiškinti, kokiais motyvais buvo pritaikytas šis straipsnis.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad T. D. yra recidyvistas BK 27 straipsnio nuostatų prasme.

LR BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos nuteistasis T. D. nusikaltimus padarė būdamas teistas už 8 tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, tyčines nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismas skirdamas nuteistajam bausmę vadovavosi LR BK 56 str., kuriame nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visa tai, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė LR BK 27 str. 1 d. ir paskyrė tinkamą bausmę.

Apelianto argumentas, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl beviltiškos padėties, maisto stygiaus taip pat vertintinas kritiškai ir yra atmestinas. Kolegija pažymi, kad maisto stygius, nėra pagrindas daryti nusikalstamas veikas. Asmuo turi sąžiningu būdu užsidirbti pragyvenimui, laikytis ir nelaužyti nusistovėjusių taisyklių ir normų.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bylą gavusiam teisėjui spręsti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą.

Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam T. D. paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir nesuteikia pakankamo pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Artūras PažarskisViktoras Dovidaitis