- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- T-795-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08240-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-3678 nutarta taikyti nuteistajam E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimas nuoseklus rizikos valdymas. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimų vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas tris kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas ir Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
E. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį išteisintas. Nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, panaikinant 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje – galutinė bausmė – 8 metai 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 68 straipsniu atimta teisė vairuoti transporto priemones – 3 metams.
Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal 132-73, 132-74, 311-1, 311-4, 311-5, 311-14, 450-1,450-3, 450-5 straipsnius paskirta galutinė bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartimi Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d nuosprendis suderintas su BK 178 straipsnio 3 dalimi bei palikta bausmė – 2 metų 5 mėnesių 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, pakeista Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartis panaikinant 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 d. 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos. Vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 dalies 2 punktu Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su baudžiamuoju įstatymu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos. Kita 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalis palikta nepakeista – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 26 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Nuteistojo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pagal ,,OASys“ metodiką (2019 m. vasario 19 d.) buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri kito ir 2021 m. birželio 28 d. atlikto vertinimo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atliktų vėlesnių, net trijų, vertinimų metu (2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 4 d. ir 2023 m. balandžio 12 d.) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vėl buvo įvertinta kaip vidutinė, ir tik paskutinio atlikto vertinimo metu (2023 m. spalio 18 d.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip žema. Tokie duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis nebuvo nuoseklus, priešingai, jis buvo kintantis, tai yra vienu metu buvo pasiekta ne teigiama, o neigiama dinamika, ir tik po šio laikotarpio vėl stebima teigiama dinamika. Teigiama dinamika, šiuo metu dar trunka itin trumpą laiką, kad galėtų būti vertinama kaip įtikinama ir leidžianti spręsti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyraujantys net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, siekiant išimtinai teigiamos dinamikos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytyje. Šiuo atveju, nevienareikšmė nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar neleidžia spręsti, jog E. G. jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis E. G. tris kartus skatintas (paskutinį kartą 2021 m. balandžio 13 d.), tačiau net tris kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. kovo 6 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-2356. Paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2022 m. birželio 20 d., kai tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 metų, kas suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, nes ir būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, nėra linkęs nuosekliai jų laikytis. Šiuo atveju, vien teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, nedarant naujų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, dar stebima sąlyginai trumpą laiką, ir negali patvirtinti neabejotino nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio, tuo labiau, kad po paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, net keletą kartų atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė. Visa tai tik patvirtina aplinkybę, jog teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje dar stebimas per trumpai, kad leistų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai ir 15 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina labai didele, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad E. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam E. G., todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3678.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3678 taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.