Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-19 · Administracinė byla Nr. A-469-178-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-19
Bylos Nr.
A-469-178-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
B.S.
Atsakovas
Pravieniškių
Administracinė byla Nr.A14–178/07Procesinio sprendimo kategorija 21(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei

dalyvaujant pareiškėjui B.S.

atsakovo atstovui L.D.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B.S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B.S. skundą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas prašė teismą panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų vadovo 2005 m. birželio 21 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas penkioms paroms uždarant į baudos (drausmės) izoliatorių. Pareiškėjo manymu, jis nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjas paaiškino atliekąs bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose. 2005 m. birželio 20 d. grįžęs iš trumpalaikės išvykos į namus (turėjęs grįžti 2005 m. birželio 20 d. 11.00 val., tačiau kadangi atsivežtus maisto produktus nunešė padėti į gyvenamąją patalpą, o tik po to nuėjo pas direktoriaus budintį padėjėją užsiregistruoti, pavėlavo apie 10 minučių). Pareiškėjo teigimu, pataisos namų pareigūnai paprastai nekreipia dėmesio, jeigu nuteistasis kažkiek vėluoja. Pareiškėjas neblaivumo fakto nepripažino ir teigė alkoholinių gėrimų nevartojęs.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai ir prašė nuobaudą palikti galioti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu skundą atmetė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktorius 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 8/07-297 ( b.l. 76 ) pareiškėjui suteikė trumpalaikę išvyką į namus nuo 2005 m. birželio 18 d. 11.00 val. iki 2005 m. birželio 20 d. 11.00 val. Pareiškėjas 2005 m. birželio 18 d. pasižadėjimu įsipareigojo iki 2005 m. birželio 20 d. 11.00 val. į pataisos namus grįžti. Pasižadėjime nustatyta, kad jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, nuteistasis turi nedelsiant pranešti nurodytu telefonu bei pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Iš pažymos (b.l. 78) nustatyta, kad pareiškėjas iš pataisos namų išvyko 2005 m. birželio 18 d. 10 val. 30 min., o sugrįžo 2005 m. birželio 20 d. 11 val. 15 min. Pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui įtarus, kad pareiškėjas yra vartojęs alkoholį (jautėsi alkoholio kvapas), buvo iškviesta pataisos namų gydytoja, kuri apžiūrėjusi tai patvirtino. Apklausta liudytoja, gydytoja P.A. paaiškino, kad, apžiūrėjusi pareiškėją, iš klinikinių požymių (liežuvis su baltomis apnašomis, oda paraudusi, akių skleros paraudę, nistagmas) nustačiusi, jog pareiškėjas yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu buvo nustatyta 0,3 promilės alkoholio koncentracija. Susipažinus su pareiškėją charakterizuojančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles bei kitas nuteistųjų elgesį reguliuojančias taisykles (iš trumpalaikės išvykos į namus vėluoja ne pirmą kartą, vartoja alkoholinius gėrimus). Pareiškėjas nurodė, kad nutarime skirti jam nuobaudą yra ištaisyta sugrįžimo į pataisos namus data. Tačiau, kaip nurodoma sprendime, pareiškėjas pats teisme pripažino, kad į pataisos namus sugrįžęs laiku, iš karto nenuėjo pas direktoriaus budintį padėjėją užsiregistruoti, kad, kai atėjo užsiregistruoti, buvo maždaug 10 minučių po vienuoliktos valandos. Teismo konstatavimu, aiškintis aplinkybę, ar pareiškėjas vėlavo 10, ar 15 minučių, netikslinga. Pareiškėjas pripažino žinojęs, jog reikia laiku grįžti į pataisos namus ir užsiregistruoti, tačiau taip nepadaręs. Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą išnagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apelianto teigimu, byla išnagrinėta neobjektyviai, nepaisant įstatymų, nemotyvuotai atsisakius išnagrinėti ir įvertinti jo prašytus ištirti bei pateiktus įrodymus, sprendimas priimtas remiantis suklastotais įrodymais, teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 29 straipsnius, Administracinių bylų teisenos įstatymą, Teismų įstatymo 33, 34, 43 straipsnius, Kardomojo kalinimo įstatymo 2, 3, 4, 9 straipsnius ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Apelianto manymu, 2006 m. kovo 6 d. nutartimi (b.l. 109) jis administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui neteisėtai perkeltas iš atviros kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių. Apeliantas nurodo, jog Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų atvirojoje kolonijoje 2005 metų birželio - lapkričio mėnesiais buvo padaryta ir daugiau įstatymų bei jo teisių pažeidimų, glaudžiai susijusių su 2005 m. birželio 21 d. paskirta nuobauda. Teisingai administracinę bylą išspręsti buvo galima kompleksiškai išnagrinėjus visus kolonijos administracijos padarytus pažeidimus ir ištyrus visus įrodymus. Tačiau jo skundas buvo atmestas (b.l. 104), atsisakyta išreikalauti ir ištirti įrodymus, kurie buvo svarbūs nagrinėjamoje byloje. Teismas nepasisakė dėl 2005 m. kovo 23 d. nutarties išreikalauti nuobaudos paskyrimo medžiagos originalą, individualaus darbo su nuteistuoju ir medicininę knygeles. Ištyrus šiuos įrodymus, pareiškėjo teigimu, būtų nustatyta, jog nutarimas skirti nuobaudą nepagrįstas, nes su bendromis nuteistųjų elgesio taisyklėmis jis supažindintas tik po nuobaudos atlikimo 2005 m. liepos 9 d. (b.l. 122), kad nuo 2005 m. birželio 13 d. jis gydėsi hipertenziją, svyruojantį kraujospūdį, kad 2005 m. birželio 20 d. vakare jo kraujospūdis padidėjo ir teko kviestis medicinos darbuotoją, kad bausmės atlikimo metu jis gydėsi psichikos susirgimą (tai patvirtina vaistų, o ne alkoholio vartojimą). Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi atsakovo pateikta jo charakteristika, ginčytinais teiginiais, neįvertindamas fakto, kad iki nuobaudos paskyrimo jis buvo kolonijos direktoriaus įsakymu paskatintas. Apelianto teigimu, nuobaudos jam buvo skiriamos siekiant patenkinti kolonijos vadovų aroganciją, ambicijas ir jį sutramdyti, o teismas nepagrįstai neleido jam charakterizuoti kolonijos administracijos. Apeliantas pažymi, kad iš 2005 m. birželio 21 d. nutarimo kopijos matyti, jog įrašas „15 min. pavėlavo" buvo įterptas (padarytas kitu rašikliu), susirašinėjime su Kalėjimų departamentu apie pavėlavimą taip pat nekalbama. Apelianto teigimu, šio įrašo nebuvo 2005 m. birželio 21 d., kai jis supažindintas su nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo. Apeliantas teigia, jog nuobauda negalėjo būti paskirta, nes tuo metu kolonijos ribos buvo nustatytos 1 km spinduliu ir 11 val. jis jau buvo kolonijos ribose (už tai, kad 11 val. jis neatsižymėjo pas budintį, nuobauda nepaskirta, tuo jis nekaltintas). Apeliantas paaiškina, kad faktiškai jis buvo išleistas namo pusę valandos anksčiau nurodyto leidime ir įsakyme laiko, o grįžti buvo leidžiama ir vėliau nurodyto laiko (pranešti reikalauta, jeigu buvo vėluojama daugiau kaip valandą). Apeliantas nurodo, jog atviroje kolonijoje draudžiant naudotis mobiliaisiais telefonais, vėluodamas kelias minutes, jis neturėjo galimybės apie tai pranešti kolonijos budinčiajam. Kad vėluoti buvo leidžiama, matyti iš leidimų išvykti į namus ir nuteistųjų išvykimo bei grįžimo registracijos žurnale esančių žymų. Apeliantas neigia vartojęs alkoholį. Jis paaiškina, jog iš teismui pateikto kompensuojamų vaistų paso matyti, kad jis kiekvieną dieną vartojo gydytojo paskirtus kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Kadangi 2005 m. birželio 18 d. medicinos darbuotojos kolonijoje nebuvo, nurodo, pablogėjus sveikatos būklei, birželio 20 d. ryte vartojęs namuose turėtus širdies darbą gerinančius lašus (apie blogą savijautą sakęs gydytojai P. A.). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vaistų sudėtyje yra 70 procentų etilo alkoholio, kuris ir sukėlė nežymius alkoholio vartojimo požymius. Liudytoja P. A. nepaneigė, kad buvo jaučiamas neaiškus kvapas, paaiškino, kad rankų pirštų virpėjimas gali atsirasti dėl susijaudinimo, kad liežuvis gali būti su baltomis apnašomis dėl vartoto maisto, kad oda turėjo būti paraudusi, nes prieš patikrinimą jis 3 km ėjo greitu žingsniu nešinas 15 kg krepšiu, o jo akių skleros jau senai paraudę, nes akys ašaroja, jis serga akių katarakta, akių nistagmas gali būti nuo psichinės ligos, kurią jis gydosi nuo 2004 metų. Apeliantas pažymi, kad kiti klinikiniai požymiai buvo blaivios būsenos ribose. Jo teigimu, 2005 m. birželio mėn. - 2006 m. kovo mėn. kolonijoje buvo naudojamas alkotesteris, nepažymėtas metrologinės patikros holograminiu lipduku, be to, tokiais alkotesteriais prekiaujama mažmeninėje prekyboje, jis priklausė ne kolonijai, o UAB „Aviga" (P. A. alkotesterio numerį nurašė ne nuo alkotesterio, o nuo sertifikato, todėl galėjo būti naudojamas sugadintas kitas alkotesteris; kad kolonijoje tuo laikotarpiu buvo naudojamas sugadintas alkotesteris, galėjo patvirtinti liudytojai). Apeliantas nurodo, jog byloje esančius prieštaravimus galima pašalinti apklausus narkologą. Apeliantas pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje (4, 5, 7, 8 punktai) numatytus draudimus galima pažeisti tik pataisos įstaigoje, o ne namuose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 317 punkte numatytas išvykstančių į namus nuteistųjų instruktavimas apie elgesio taisykles, tačiau tokių taisyklių atviroje kolonijoje nėra.

Atsiliepimas

Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė informuoja, kad B.S. perkėlimas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių buvo vykdomas kaip kitų nuteistųjų, vadovaujantis Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi. Teismo posėdžio metu B.S. pretenzijų, pageidavimų, prašymų nepateikė. Atsiliepime pažymima, jog pataisos įstaigos gydytoja P.A., apžiūrėjusi nuteistąjį, nustatė, kad jis yra vartojęs alkoholį (tai ji patvirtino ir teismo posėdyje). Alkotesteriu nustatyta 0,3 promilės alkoholio koncentracija (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.94). Atsakovės teigimu, naudotam alkotesteriui atlikta metrologinė patikra (tai patvirtino P. A., pateiktos visų įstaigoje naudojamų alkotesterių patikros liudijimų kopijos). Nuteistasis skunde pripažino 2005 m. vasario 17 d. buvęs supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsiliepime pažymima, kad B.S. išvyko už atvirosios kolonijos teritorijos ne pirmą kartą ir žinojo apie atsakomybę už nesugrįžimą nustatytu laiku, kad atvirosios kolonijos ribos ir kolonija, į kurią reikia atvykti nustatytu laiku, yra skirtingi objektai. Atsakovės teigimu, B.S. pateikė melagingus duomenis apie savo pajamas, yra linkęs kritikuoti, laiko save gerai išmanančiu įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-kolonijoje, dėl šios aplinkybės, be kitų įstatymų, jo teisinį statusą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994 patvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Be Kodekso 12 straipsnyje nustatytų bendrųjų nuteistųjų pareigų pareiškėjui taikomos kodekso 110 straipsnio taisyklės, nustatančios specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, tarp jų- įpareigojimai laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, draudimas įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones ir kt.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pareiškėjui skundžiamu įstaigos vadovo nutarimu paskirta nuobauda- atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. birželio 18d. buvo išleistas trumpalaikėn išvykon į namus ir prieš išvykdamas pasirašė pasižadėjimą (b.l.77) sugrįžti iki 2005 m. birželio 20d. 11 val., pranešti telefonu jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų sugrįžti laiku bei pateikti pavėlavimo priežastis patvirtinančius įrodymus, taip pat išvykos metu nepažeisti viešosios tvarkos ir įstaigos administracijos nustatytų elgesio taisyklių. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, ir pareiškėjas to neginčija, kad grįžti iš trumpalaikės išvykos jis pavėlavo- užsiregistruoti pas budintį atvyko 2005 m. birželio 20d. 11 val. 15 min., taigi pareiškėjas pažeidė įstaigos administracijos nurodymą sugrįžti iš trumpalaikės išvykos nustatytu laiku. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas pavėlavo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, apie gresiantį pavėlavimą pataisos įstaigai pasižadėjime nurodytu telefonu nepranešė. Pareiškėjas teigia, kad į įstaigą grįžo laiku, tačiau vietoj to, kad eitų užsiregistruoti pas budintį, nunešė maistą ir darbo patalpas. Toks jo teiginys nėra pagrįstas bylos medžiaga, antra vertus, tai negalėtų būti vertinama kaip pavėlavimą pateisinanti priežastis. Iš byloje esančios pažymos apie pareiškėjo padarytus pažeidimus (b.l.98) matyti, kad 2005 m. birželio 7 d. pareiškėjas įvykdė analogišką režimo pažeidimą- pavėlavo sugrįžti iš trumpalaikės išvykos; nuobauda jam nebuvo paskirta, įstaigos administracijai apsiribojus elgesio apsvarstymu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat pakankami pagrįsti skundžiamo atsakovo sprendimo teiginiui, kad pareiškėjas prieš grįždamas iš trumpalaikės išvykos į namus vartojo alkoholį- jo kraujyje buvo nustatyta 0,3% alkoholio koncentracija, klinikiniai požymiai, užfiksuoti medicininės apžiūros akte, taip pat patvirtino alkoholio vartojimo faktą. Šiame akte pareiškėjas nurodė, kad alkoholio nevartojo, gėrė tik Coca-Colą, paaiškinimų apie vartotus medikamentus medicininės apžiūros metu pareiškėjas nepateikė, todėl vėlesni jo skundo teiginiai apie tai, kad alkoholio buvimą kraujyje lėmė vaistų vartojimas, vertintini kaip nepakankami medicininės apžiūros išvadoms paneigti.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai, tenkinti jo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas