Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. P. 2025 m. liepos 10 d. apie 15.26 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2360120, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio kaltas prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 10 d. būdamas savo namuose išgėrė apie pusę butelio 0,5 litro talpos degtinės „Absolut“. Sugyventinė L. prieštaravo alkoholio vartojimui namuose, todėl jis nuėjo į savo automobilį „Volvo“, kuris stovėjo daugiabučio namo kieme. Į automobilį nuėjo pasėdėti ir išgerti alkoholio, vairuoti neketino. Būnant automobilyje jam pasidarė labai karšta, nes automobilis stovėjo ant saulės, todėl nusprendė automobilį patraukti į pavėsį. Užvedė automobilį, pradėjo važiuoti. Pavažiavęs keletą metrų, užkliudė aikštelėje stovėjusį automobilį. Pamatęs kas nutiko, nuėjo ieškoti kaimynės, kurios automobilį kliudė. Neradęs, sugrįžo prie savo automobilio, o ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Neketino vairuoti automobilio išgėręs, tai yra neketino išvažiuoti į gatvę, norėjo šiek tiek patraukti automobilį nuo saulės. Jis savo kaltės neneigia ir sutinka su visomis aplinkybėmis, dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2025 m. liepos 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos R. K. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, jog 2025 m. liepos 10 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, A. P., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai neblaivus, o alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2360120, A. P. pirmu patikrinimu - 2025 m. liepos 10 d. 15.26 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru patikrinimu - 15.46 val. - nustatytas 1,58 promilių neblaivumas ir sukėlė eismo įvykį, įvažiuodamas į stovinčią transporto priemonę „HYUNDAI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausančią L. B.. Įvykio vietoje apklaustas vairavimo faktą matęs liudytojas L. S.. Transporto priemonė „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) perduota UAB „Augenas“, nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (1 t., b. l. 39–42 ).

2025 m. liepos 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, jog apžiūrima eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) - automobilių stovėjimo aikštelė. Fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelėje stovinti transporto priemonė „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurios priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė įvažiavusi į transporto priemonės „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoną (priekinį sparną) (1 t., b. l. 6–8 ); fotolentelė (b. l. 9–12).

2025 m. liepos 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nustatyta, jog apžiūrėtas M1 keleivinis automobilis Hyundai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Fiksuojamas dešinės pusės priekinio sparno apgadinimas (1 t., b. l. 13–15); fotolentelė (b. l. 16–21).

2025 m. liepos 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nustatyta, jog apžiūrėtas M1 keleivinis automobilis VOLVO (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Fiksuojamas priekinio bamperio apgadinimas (1 t., b. l. 22–24); fotolentelė (b. l. 25–35).

2025 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo aktu, nustatyta, jog A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2360120, 15:26 val. A. P. nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, 15.46 val. - nustatytas 1,58 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 54).

2025 m. liepos 10 d. kaip liudytojas apklaustas L. S. parodė, kad 2025 m. liepos 10 d. apie 14.50 val. jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), žiūrėjo per langą ir pamatė kaip tamsios spalvos automobilis „Volvo“ (valstybinių numerių nematė), važiavo pirmyn ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusią šviesiai mėlynos spalvos transporto priemonę „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po įvykio iš „Volvo“ išlipo jam nepažįstamas ir nematytas vyresnio amžiaus vyras - maždaug 60 metų, žilais plaukais. Vyras sukėlė įtarimą, jog gali būti neblaivus, kadangi svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Liudytojas nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Minėtas vyras po sukelto eismo įvykio išlipęs iš „Volvo“, priėjo prie automobilio priekio, apžiūrėjo abi transporto priemones, jų apgadinimus ir, neužrakinęs transporto priemonės „Volvo“, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės (1 t., b. l 68–71).

2025 m. liepos 14 d. liudytojas L. S. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu iš jam pateiktų 5 nuotraukų, atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (kaltinamasis A. P.). Liudytojas parodė, jog tai vyras, kuris vairavo automobilį „Volvo“, apie kurį jis pranešė policijos pareigūnams. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (1 t., b. l. 74–78); fotolentelė (1 t., 79–80).

2025 m. liepos 17 d. kaip liudytoja apklausta R. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja. 2025 m. liepos 10 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja V. V., tarnybiniu automobiliu K1745. Apie 15.05 val. iš budėtojo per radijo ryšį gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, o pranešėjas įtaria, jog vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į nurodytą adresą, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsirėmęs į kitą transporto priemonę – „Hyundai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietoje asmenų nebuvo. Apžiūrint automobilį „Volvo“, pastebėjo, jog jis atrakintas, o automobilio užvedimo spynelėje paliktas užvedimo raktelis. Tęsiant automobilio apžiūrą pastebėjo, jog salone, prie galinių sėdynių guli degtinės butelis. Kadangi prie automobilio asmenų nebuvo, automobilio registracijos duomenis patikrino policijos informacinėje sistemoje ir nustatė, jog automobilis priklauso A. P.. Dirbant įvykio vietoje, prie pareigūnių priėjo vyriškis, kuris nurodė, jog jis pranešė apie eismo įvykį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, jog automobilio „Volvo“ savininkas A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), viename iš butų, todėl kartu su kolege ėjo į A. P. butą. Einant link įėjimo į laiptinę, iš jos išėjo vyriškis, kuris pagal požymius atitiko policijos sistemoje nustatytą „Volvo“ savininką A. P.. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Bendraujant jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Vyriškis nurodė, jog jis vairavo automobilį „Volvo“, norėjo išimti automobilio užvedimo raktelį iš spynelės, tačiau jam nepavyko tai padaryti, todėl nuėjo į savo namus. A. P. pasiteiravo ar pastarasis yra vartojęs alkoholio. Asmuo patirvintino, jog vartojęs degtinės. Pasiūlius pasimatuoti blaivumą, A. P. sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu - nustatytas 1,58 promilės neblaivumas. Vyriškiui atliko neblaivumo testą: jis negalėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Vyriškis su alkotesterio rezultatais sutiko (1 t., b. l. 90–93).

2025 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pavadinimu: „PSS-20250710- 151036UTC+0300“. Vaizdo įraše matomos į įvykio vietą vykstančios pareigūnės. Įvykio vietoje - aikštelėje matomi 2 automobiliai - automobilis „Volvo“ - atsirėmęs į automobilį „Hyundai“. Įvykio vietoje bendrauja policijos pareigūnės. Vaizdo įrašo 04 min. 40-ąją sek. matoma, jog policijos pareigūnės bendrauja su vyriškiu, kuris sako, kad automobilį vairavo vyriškis, kuris gyvena viename iš namų. Vyriškis patvirtina, jog matė eismo įvykį, apibūdino eismo įvykį padariusio vyriškio požymius. Pareigūnės įvykio vietoje atlieka procesinius veiksmus. Vaizdo įrašo 14 min. 48-ąją sek. matyti, jog iš daugiabučio namo laiptinės išeina vyriškis. Policijos pareigūnė pasiteirauja vyriškio vardo, šis atsako – „A.“. Pareigūnė pasiteirauja ar jam priklauso automobilis „Volvo“; vyriškis patvirtina. Policijos pareigūnės pasiteirauja kas nutiko; vyriškis atsako: „Nu įvažiavau biški“. Pareigūnė pasiteirauja ar vyriškis blaivus ir pasiūlo pasimatuoti blaivumą. Vyriškis sutinka, matoma, kad pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnė pagarsina, jog jam nustatytas 1,75 promilės neblaivumas ir dar kartą paklausia ar jis vairavo automobilį. Vyriškis patvirtina. Pareigūnės teiraujasi kur jo vairuotojo pažymėjimas. Peržiūrint likusį vaizdo įrašą, tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Įjungus vaizdo įrašą pavadinimu: „PSS-20250710-154502UTC+0300“, matoma, jog A. P. atliekamas antrasis matavimas alkoholio kiekio matuokliu. Pareigūnė pagarsina, jog jam nustatytas 1,58 promilės neblaivumas. Peržiūrint likusį vaizdo įrašą, tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (1 t., b. l. 81–83); fotolentelė (b. l. 85–87).

VĮ „Regitra“ duomenimis, keleivinio automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 60).

VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės - lengvojo automobilio „VOLVO S60“ D5 M1-AA, gamybos periodas 2000 - 2006, variklio tūris 2401 cm3, kaina be PVM - 1429, 90 eurų; kaina su PVM - 1810, 00 eurų (1 t., b. l. 61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. P. 2025 m. liepos 10 d. apie 15.26 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2360120, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja L. L. prašo atleisti sugyventinį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato (b. l. 167). Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje Lietuvoje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji yra neįgali pensininkė, teigiamai charakterizuojama, nėra teista ir bausta administracine tvarka, todėl save laiko tinkama laiduotoja.

Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. A. P. konsultuotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, yra pensininkas ir verčiasi individualia veikla. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sugyventinė L. L. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos sugyventinis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, A. P. į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie nuolat bendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. L. turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jie kartu gyvena, šiuo metu nedirbanti, nes yra pensininkė, ji neturi drausminių nuobaudų, nebuvo teista.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant A. P. pagal laidavimą be užstato jo sugyventinei L. L., nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra pensininkas.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad, kad A. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra A. P., taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso kaltinamajam, todėl siekiant A. P. užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, teismas konfiskuoja jo vardu registruotą transporto priemonę.

VI. Kiti klausimai

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

- automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- kompaktiniai diskai, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pagreitinto proceso bylose yra privalomas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. perduoti laiduotojos L. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025-07-14.

- konfiskuoti automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra A. P., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, o pradėjus konfiskavimo vykdymą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas minėtam automobiliui.

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

- automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nepriteisti iš A. P. valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.