Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-26-1-00902-2012-6

2015 m. lapkričio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Ingai Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiajai I. G. (buvusiai J.), jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, išteisintajam D. G., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios I. J. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. išteisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. buvo kaltinamas ir išteistinas pagal BK 149 str. 1 d. dėl to, kad 2012-07-08, apie 2.00 val. A. P. ir D. G. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino.

Skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios I. J. parodymus, nors pastaroji parodė, kad kai atsigulė į lovą „atsijungė“. Pajuto, kad ne viena yra – pajuto su ja atliekant lytinį aktą. Prabudo, o D. buvo įkišęs savo lytinį organą į jos makštį. Tada ji išlipo iš lovos, užsirišo kelnaites, apsirengė, nuėjo į balkoną. Kai atsikėlė, dar buvo apsvaigusi, bet viską suvokė. Miegojo apsivilkusi dviejų dailų maudymosi kostiumėlį. Kai išlipo iš lovos, buvo su viršutine kostiumėlio dalimi, kelnaičių vienos pusės raištelis buvo atrištas ir atsmauktas. D. rašė SMS, kad atsiprašo, kad atsiimtų kaltinimus. Jos draugas V. buvo išvykęs pas D. G., užtruko iki valandos. Policiją iškvietė, kai grįžo V.. Lytinis aktas vyko ne jos sutikimu. Ji atsitraukė nuo D. G., todėl jis nebaigė lytinio akto. D. G. teiginys, kad jis sumaišė kambarius ir lovas vertintinas kritiškai, nes esant savo namų aplinkoje, kuri jam yra pažystama, yra neįtikinamas. Paaiškinimas, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai lėmė jo klaidą, nepatvirtintas jokiais duomenimis. Priešingai byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas 2,28 promilių girtumas, kai ji prabudo, pajuto su ja atliekant lytini aktą. Tada ji išlipo iš lovos, užsirišo kelnaites, apsirengė, bei išvyko namo, o 2012-07-08, 3,33 val. Kauno AVPK užregistruotas telefoninis I. J. pranešimas apie tai, kad „draugės draugas išžagino“. Tačiau teismas netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Pripažinęs D. G. kaltu pagal BK 149 str. 1 d. teismas, skirdamas jam bausmę, turėtų atsižvelgti į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skunde teigiama, kad D. G. nepaaiškino kaip jam „pradedant glostyti šalia gulėjusią moterį, į ką pastaroji taip pat atsakė glamonėmis“, taip pat „bandant lytiškai suartėti su ta šalia gulinčia moterimi“ galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kelnaičių sperminis skystis, kuris pagal atlikto DNR tyrimo rezultatus sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 tikimybe, ir būtent D. G., DNR priemaiša, kuri sutampa su jo DNR profiliu 99,99999999999999 tikimybe (specialisto išvada Nr. S362/12(01). Tuo tarpu D. G. parodymai, kad jis supainiojo nukentėjusiąją su savo tuometine sugyventine, nes eidamas „miegoti“ pas savo sugyventinę, jis nuėjo į kitą kambarį, nei buvo maitinamas ir migdomas D. G. ir jo sugyventinės kūdikis, yra nelogiški. Juo labiau, kad D. G. sugyventinė, lyginant su nukentėjusiąja, yra visiškai skirtingo sudėjimo ir išvaizdos moterys. Skunde pažymima ir tai, kad pati nukentėjusioji byloje buvo parodžiusi, kad įvykio dieną ir kitais atvejais D. jai rodydavo simpatiją. Byloje ne tik nukentėjusiosios, bet ir paties D. G. parodymais nustatyta, kad įvykio metu ji miegojo, o pajutusi, kad šalia jos lovoje guli D. G. ir su ja santykiauja, iš karto pasišalino iš lovos, o po to ir iš jo buto. Kas patvirtina, kad nukentėjusioji dėl savo girtumo nebuvo bejėgiškos būklės ir galėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmę ir galėjo tam priešintis, bet to nepadarė, nes miegojo, o miego fakto neneigė ir pats D. G.. Skunde teigiama, kad kraujo ir spermos pėdsakų neradimas nukentėjusiosios makštyje, jokiu būdu nepaneigia nukentėjusiosios nuoseklių parodymų apie lytinio akto su ja pradėjimą prieš jos valią. Bet kokio lytinio akto metu nebūtinai paliekama sperma moters makštyje, tačiau šiuo atveju, D. G. savo spermą paliko, tačiau ne makštyje, o ant nukentėjusiosios kelnaičių, tačiau teismas to nevertino. Tuo tarpu medicininių duomenų, patvirtinančių, kad su nukentėjusiąja buvo atliktas lytinis aktas, nebuvimas pilnai paaiškinamas tuo, kad buvo pasinaudota pastarosios bejėgiška padėtimi ir tokiu būdu nereikėjo palikti atitinkamus fizinius pėdsakus nukentėjusiosios kūne. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad ne D. G. „atsisakė savų veiksmų“, o būtent ji pati, pabudusi, pajutusi ir supratusi, kad su ja atlikinėjamas lytinis aktas, skubiai pasišalino iš lovos. Be to, nurodytuosius D. G. parodymus apie jo tariamą „atsisakymą“" atlikinėti lytinį aktą paneigia specialisto išvada Nr. S362/12(01).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė jo ir prokuroro skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniais skundais nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu teigiant, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes D. G. veikoje buvo nustatyti visi požymiai, atitinkantys BK 149 str. 1 d., todėl jis turi būti nuteistas už šio nusikaltimo padarymą. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinių skundų reikalavimais ir juos pagrindžiančiais motyvais negalima.

Pagal BK 149 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba, kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o pastarasis supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t. y. lytiškai su juo santykiauja. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le kaltinin­kas tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieš nukentėjusio­jo va­lią. BK 149 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Jei as­muo ne­su­vo­kė bent vie­no iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo pa­grin­di­nės su­dė­ties po­žy­mio, t. y. su­vo­ki­mo, kad asmuo ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ar ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju prieš jo va­lią ir no­ri to­kių ly­ti­nių san­ty­kių ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo, vei­ka ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 ar 150 straips­nį.

D. G. buvo kaltinamas tuo, kad nustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino. Tačiau D. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė savo kaltę nurodydamas, kad kai išgėręs ir apsvaigęs atsigulė į lovą nematė, kad dar kas nors guli, nes nematė, kaip nukentėjusioji ėjo gulti, o naktį pabudęs pagalvojo, kad šalia guli jo draugė A., bet kai ji atsibudo, tuomet suprato, kad ne su drauge miega. Jis pajuto, kad plaukai palaidi, tuomet suprato, kad tai ne jo draugė, nes draugė miega surištais plaukais, ji buvo nusisukusi nugara. Kai paėmė ranką, jautė, kad ji reagavo į paėmimą. Kai suprato, kad čia – I., išlipo iš lovos. D. G. kelnaičių nenuiminėjo, o lytinio akto nebuvo, jis tik iš nugaros buvo prisiglaudęs, šiek tiek paglamonėjo nuo sėdmenų iki krūtinės, bet varpos neįvedė į makštį, nors norėjo atlikti lytinį aktą, bet neatliko. Kartais jis miega tame kambaryje. Tai, kad D. G. nematė, kaip nukentėjusioji ėjo miegoti, patvirtina ir pati nukentėjusioji I. J., kuri nurodė, kad apie pirmą valandą nakties M. išėjo namo, o D. išėjo jį palydėti. Tada ji paprašė A. pakloti jai lovą, jautėsi apsvaigus nuo alkoholio, nes visą dieną gėrė alų ir norėjo miegoti. Kai atsigulė, D. buvo namuose, bet gal pas A. į kambarį jis buvo nuėjęs. Nors nukentėjusioji teigia, kad pabudusi pajuto, jog su ja atliekamas lytinis aktas, t. y. lytinis organas buvo jos makštyje, tačiau D. G. šią aplinkybę neigia nurodydamas, kad jis tik iš nugaros buvo prisiglaudęs, šiek tiek paglamonėjo nuo sėdmenų iki krūtinės, bet varpos neįvedė į makštį, nors norėjo atlikti lytinį aktą, buvo lytiškai susijaudinęs. Tokius D. G. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G1755/12(02), iš kurios matyti, kad I. J. kūne ir išorinių lytinių organų srityje sužalojimų nekonstatuota. Ant I. J. kūno ir makštyje kraujo ir spermos pėdsakų nekonstatuota. Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad su I. J. 2012-07-08 buvo atliktas lytinis aktas, įvedant vyro lytinę varpą į makštį, nėra.

Abiejuose apeliaciniuose skunduose teigiama, jog faktą, kad D. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. J., t. y., kad jis buvo įkišęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, patvirtina specialisto išvada Nr. S362/12(01), kuria nustatyta, jog ant kelnaičių (2 obj.) rastas sperminis skystis, atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 tikimybe, ir kito asmens DNR priemaiša, kuri sutampa su D. G. DNR profiliu 99,99999999999999 tikimybe; ant kelnaičių (1 obj.) rastas žmogaus sperminis skystis, atlikus DNR tyrimą, iš sperminio skysčio DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Atkreiptinas dėmesys, kad ant I. J. kelnaičių rastas sperminis skystis, kuris sutampa su D. G. DNR profiliu 99,99999999999999 tikimybe, jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad D. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir iškvietus bei apklausus kaip specialistą Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose urologu dirbantį A. M., pastarasis parodė, kad sperminis skystis ir sperma yra ne tas pats, t. y. vyrui susijaudinus, varpai sustandėjus, atsiranda šiek tiek skysčio (būna įvairūs jo kiekiai) tam, kad varpa būtų paruošiama spermos išsiliejimui, šis skystis gali išsiskirti ir patekti į išorę. Vienos erekcijos metu gali išsiskirti labai didelis kiekis sperminio skysčio, o kitos - visai neišsiskirti, taip pat gali nedidelis kiekis patekti erekcijos metu neįvykus ejakuliacijai (sėklos išmetimo iš varpos (pro šlaplę) fazei). Spermijų sperminiame skystyje yra labai nedaug, jis už spermą yra skaidresnis. Pats D. G. parodė, kad buvo prisiglaudęs prie I. J. iš nugaros, lietė ją, buvo lytiškai susijaudinęs. Tai paaiškina aplinkybę, kaip ant nukentėjusiosios kelnaičių atsirado D. G. priklausantis sperminis skystis, t. y. jam liečiantis prie nukentėjusiosios iš nugaros, kai jos surišamų kelnaičių viena dalis buvo atrišta ir atsilenkusi taip, kad dalis kelnaičių vidinės dalies atsivertė į išorę ir D. G. esant lytiškai susijaudinus – jo varpai esant erekcijos būsenos, iš jos išsiskyrė sperminis skystis, kuris D. G. besiliečiant prie nukentėjusiosios ir pateko ant jos kelnaičių vidinės dalies. Be to, esant D. G. lytiškai susijaudinusiam, t. y. esant jo lytinio organo erekcijai, sperminis skystis ant I. J. kelnaičių prie jos glaudžiantis galėjo atsirasti ir D. G. esant su trumpikėmis. Todėl šiuo aspektu nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinio skundo motyvai atmetami.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. nuėjęs miegoti ir po kiek laiko pabudęs pajuto, kad šalia guli moteris ir manydamas, kad tai jo sugyventinė, pradėjo ją glostyti, į ką ji taip pat atsakė glamonėmis. D. G. neneigia, kad norėjo atlikti lytinį aktą su šalia gulinčia moterimi, manydamas, kad tai jo sugyventinė, tačiau lytinio akto neatlikto, nes šalia gulinti moteris pasuko galvą, tuomet jis pajuto, kad jos plaukai palaidi ir suprato, kad tai ne jo sugyventinė, kuri miega surištais plaukais. Tokiu būdu nenustatyta, kad D. G. būtų tyčia, sąmoningai siekęs su I. J. atlikti lytinį aktą suprasdamas, kad ji yra bejėgiškos būklės, nes miega apsvaigusi nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2222 matyti, kad 2012-07-08, 04:55:39 I. J. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji I. J. įvykio metu 2012-07-08, apie 2 val. buvo sunkioje intoksikacijoje alkoholiui, kuris siekė sunkų girtumo laipsnį; tiriamoji nebuvo bejėgiškos būklės įvykio metu; I. J. dėl esamo girtumo laipsnio galėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmę ir galėjo tam priešintis. Nors I. J. nurodė, kad pabudusi pajuto, jog su ja atliekamas lytinis aktas, tačiau paminėtos specialistų išvados leidžia teigti, kad I. J. negalėjo nepajusti, kaip D. G. bando įvesti į jos makštį savo lytinį organą. Todėl šioje dalyje apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino I. J. parodymus. Juo labiau, kad jos parodymai buvo nenuoseklus ir nurodant kitas aplinkybes, t. y. savo rašytame pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu apklausyta liudytoja I. J. nurodė, kad D. G. palydėjęs draugus ir grįžęs namo nuėjo gulti į savo miegamąjį kartu su A.. Tuo tarpu teisme nukentėjusioji nurodė, kad kada grįžo D. G. ji nežino, taip pat neprisimena, ar jai gulantis buvo tamsu ar šviesu, tačiau teigia, kad jai gulantis D. G. buvo namuose, nors atsigulusi iš karto „atsijungė“. Įvertinus šiuos nuketėjusiosios parodymų neatitikimus ir buvusį sunkų girtumą, galima teigti, kad jos būsena įvykio metu – sunki intoksikacija alkoholiu (kas nustatyta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (2 t., 79-81 b. l.), įtakojo tai, kad ji klaidingai suvokė aplinką ir neteisingai interpretavo D. G. veiksmus kaip tyčinius, siekiant su ja atlikti lytinį aktą prieš jos valią, jai esant bejėgiškos būklės. Tuo pagrindu prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinių skundų motyvai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, kas galimai patvirtina jo šališkumą, nes D. G. veikoje buvo nustatyti visi požymiai, atitinkantys BK 149 str. 1 d., t. y. kad jis išžagino nukentėjusiąją I. J., atmetami kaip nepagrįsi.

Prokuroras skunde teigia, kad D. G. rašė nukentėjusiajai SMS, kad jos atsiprašo, tačiau tai nepatvirtina pastarojo kaltės, nes D. G. norėjo atsiprašyti I. J. dėl įvykusio nesusipratimo, o ne dėl to, kad norėjo ją išžaginti. Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniuose skunduose teigiama, kad D. G. teiginys, jog jis sumaišė kambarius ir lovas turi būti vertinamas kritiškai, nes taip susimaišyti esant namų aplinkoje nelogiška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad D. G. buvo neblaivus, nes visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, be to, jis pats nurodė, kad kartais miegodavo svetainėje. Todėl, atsižvelgiant į D. G. būseną įvykio metu, daroma išvada, kad jis galėjo klaidingai suvokti ir nesuprasti, jog svetainėje šalia jo guli ne sugyventinė, o nukentėjusioji, t. y. visai kitas žmogus. Tuo pagrindu atmetamas ir nukentėjusiosios atstovo advokato skundo motyvas, kad D. G. sugyventinė, lyginant su nukentėjusiąja, yra visiškai skirtingo sudėjimo ir išvaizdos moterys, todėl D. G. jų sumaišyti negalėjo. Nukentėjusiosios atstovas advokatas skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo V. G. teisme duoti parodymai, kad jo draugė I. grįžo namo naktį apsiverkusi, sakė, kad D. prie jos „lytiškai lindo“, kai ji miegojo. Tačiau pažymėtina, kad minėtas liudytojas nurodė tik tokias aplinkybes, kurias jam papasakojo nukentėjusioji, pats tiesiogiai įvykio nematė, todėl jo parodymais grįsti D. G. kaltės šiuo atveju negalima. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad kai I. grįžo, buvo susinervinusi, nesvirduliavo, kalbėjo rišliai, tačiau tokie jo parodymai kelia abejones, nes iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2222 matyti, kad 2012-07-08, 04:55:39 I. J. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Todėl abejojama, kad būdama tokioje apsvaigimo būsenoje, kuri vertinama kaip sunki, I. J. galėjo rišliai kalbėti ir nesvirduliuoti. Nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pati nukentėjusioji byloje buvo nurodžiusi, jog įvykio dieną ir kitais atvejais Donatas jai rodydavo simpatiją, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje negauta, o pats D. G. šią aplinkybę neigė. Skundo argumentas, jog teismas nevertino nustatytų aplinkybių apie D. G. spermos radimą, kuri buvo palikta ant nukentėjusiosios kelnaičių – taip pat yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, ant nukentėjusiosios I. J. kelnaičių buvo rasta ne spermos, o sperminio skysčio, o tai nėra tapačios sąvokos ir, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė specialistas, – sperminis skysis į išorę išsiskiria vyrui susijaudinus, varpai sustandėjus, t. y. dar neįvykus ejakuliacijai. Šios aplinkybės, kaip jau buvo minėta, visiškai patvirtina viso proceso metu duotus nuoseklius D. G. parodymus.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai I. J. iš D. G. išlaidas už advokato pagalbą, tačiau padarius išvadą, kad D. G. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagrįstai ir konstatuojant, kad nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, priteisti I. J. iš D. G. išlaidas už advokato pagalbą pagrindo nėra. Esant išvadoms, kad D. G. išteisintas pagrįstai, prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl D. G. skirtinos bausmės nevertinami.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog D. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., todėl jis skundžiama nuosprendžiu išteisintas pagrįstai. Tuo pagrindu naikinti šį nuosprendį, kaip to prašoma prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniais skundais, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokuroro ir nukentėjusiosios I. J. atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.