Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-366/2012

Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00325-2011-1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. birželio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d. (dėl automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d. (dėl automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės) ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. P. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-31 iki 2011-09-15. Be to šiuo nuosprendžiu iš M. P. priteistas 150 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. P. ir 39,22 Lt proceso išlaidos valstybei.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir T. Z., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas. Be to, šiuo nuosprendžiu D. L. pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. P. 2010 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku pagrobė svetimą, M. B. priklausantį turtą - automobilį MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 litų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. 36-o namo, Panevėžyje, kurį pardavė kaip savo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Be to, M. P. apie 2010-10-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, pagrobė svetimą, V. P. B. priklausantį turtą - automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. 2-o namo, Panevėžyje.

Be to, M. P. ir T. Z., veikdami bendrininkų grupėje, apie 2011-05-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą-automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. 55-o namo, Panevėžyje.

Be to, M. P. ir T. Z., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 metų rugpjūčio mėnesį, laikotarpyje nuo 20 iki 22 dienos, pagrobė svetimą, N. D. priklausantį turtą-automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertes, stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), o būtent: atėję apžiūrėti automobilio, T. Z. turėtu senos mašinos užvedimo rakteliu atrakino dureles, su M. P. įsėdo į automobilio saloną, M. P. įkišo užvedimo raktelį į užvedimo spynutę ir raktelį nulaužė, o neužvedę automobilio, pardavė jį kaip savo, individualiai R. K. įmonei.

Be to, M. P. ir T. Z., veikdami bendrininkų grupėje, 2011-08-31, apie 23.30 val., pagrobė svetimą, M. B. priklausantį turtą- automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. 56-o pastato, Panevėžyje.

D. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, apie 2010-10-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju M. P., pagrobė svetimą, V. P. B. priklausantį turtą - automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. 2-o namo, Panevėžyje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinius skundus. Nuteistojo M. P. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Išteisintasis D. L. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu iš esmės nuteistasis M. P. neginčija kaltės, veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigiant, kad ji yra per griežta. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendis M. P. atžvilgiu keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmes, neatsižvelgė į M. P. jauną amžių, elgesį po nusikaltimų, nuoširdžius parodymus, kurių dėka buvo išaiškintos visos veikos.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog M. P. padarė penkias tyčines ir baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), ir tokiu pagrindu paskyrė griežtesnę LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau M. P. paskirtų bausmių dydis, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nėra teisingas ir proporcingas.

Pažymėtina, kad nusikaltimo pavojingumo laipsnį parodo ne vien tik pati baudžiamojo įstatymo sankcija, bet ir konkrečios to nusikaltimo padarymo aplinkybės. Tai, kad nuteistasis nusikaltimus padarė tyčia ir dėl savanaudiškų tikslų, šiuo atveju tikrai neparodo padidinto nusikaltimų pavojingumo, nes nusikaltimas numatytas BK 178 str. 2 d. visada gali būti padarytas tik tyčia, o pagrindinis tokio nusikaltimo motyvas kaip tik ir yra savanaudiškos paskatos. Vertinant šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, kolegijos nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad iš nukentėjusiųjų pagrobti automobiliai buvo nedidelės vertės. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai: M. B. teigė, kad automobilis Mitsubishi Galant buvo sugedęs (dujų įrangos ir užsivedimo sugedimas) (III t. b.l. 89), D. P. parodė, kad V. P. B. priklausantis automobilis VW JETTA buvo nevažiuojantis (be akumuliatoriaus, nuleistomis padangomis) (III t. b.l. 90). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. veikos ir buvo nukreiptos būtent į tokius automobilius, t.y. nenaudojamus, techniškai netvarkingus, netinkamus eksploatacijai. Todėl šios aplinkybės rodo ne padidintą, o kaip tik mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, lyginant šią veiką su kitais tipiniais automobilių pagrobimo atvejais. Tokiu būdų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., padarymą, neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nuosprendyje jų pakankamai nemotyvavo.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Įvertinant nuteistojo atžvilgiu nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių svarbą baudžiamojo proceso eigai, bei reikšmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas M. P. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką nesilaikė LR BK 61 str. nuostatų ir tokiu būdu paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes privalėjo pagrįstai įvertinti M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taikymo proporcingumą, atsižvelgiant į tai, kad tik nuteistojo nuoširdus prisipažinimas padėjo atskleisti visas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės neabejotinai atsveria vienintelę M. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kai kurias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bendrininkų grupėje. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nors ir buvo žinomos, tačiau tinkamai neįvertintos. Taigi nors ir teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. P. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nepagrįstai paskyrė jam dydžiu neteisingas bausmes. Pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo noru nukentėjusiesiems žalą atlygino (III t. b.l. 131, 134), be to pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nereiškė pretenzijų nuteistajam. Tokiu būdu įvertinus visas bausmės skyrimui svarbias, skundžiamame teismo nuosprendyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas keisti M. P. 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių dydį, jas sumažinant.

Be to, teismas parinkdamas bausmės dydį, privalo išsamiai įvertinti kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Vertindamas nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismas privalo ištirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Asmens pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas nuteistojo polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, M. P. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (II t. b.l. 152), charakterizuojamas teigiamai (II t. b.l. 150), mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre, kaip teigia pats nuteistasis, siekia įgyti išsilavinimą ir specialybę, tokiu būdu konstatuotina vertybinė orientacija į mokslą, teisingo gyvenimo būdo pasirinkimą. Kartu matyti, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, jog M. P. po nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, gailėjosi, atlygino žalą bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visetas leidžia teigti, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės dydį tinkamai neįsigilino į kaltinamojo asmenybę ir tokiu būdu nepagrįstai konstatavo, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys ir tokiu pagrindu netaikė M. P. atžvilgiu LB BK 75 str. nuostatų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad M. P. nuteistam pagal 2011-12-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė poveikio nepadarė, kadangi jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas už nusikalstamą veiką, kuri buvo atlikta 2011-08-22, t.y. laikotarpyje kai M. P. atliko visas nusikalstamas veikas susijusias su automobilių pagrobimu, dėl kurių prisipažino. Tokiu būdu negalima teigti, jog bausmės paskirtis ir tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskiriant nuteistajam bausmę svarbus visų bausmės paskirtį numatančių principų (LR BK 41 str.), ypač teisingumo principo, įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, apie jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, įsipareigojimą daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų, nėra deklaratyvus ir vertinami kaip sudarantys pagrindą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Remiantis teismų praktika laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe ir visi byloje esantys duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) 2008 m. vasario 15 d., „Teismų praktika“ Nr. 28). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. nuo nusikalstamų veikų išaiškinimo iki nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, stengėsi atlyginti visą nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, tęsė mokslą, todėl tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog šių nusikalstamų veikų padarymas buvo nuteistojo vedamo gyvenimo būdo pasekmė. Kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant, kartu skiriant teismo įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi 2012-03-14 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą. Sutiko, kad nuteistajam būtų sušvelnintos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką bei galutinė subendrinta bausmė ir remiantis LR BK 75 str. nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas būtų atidėtas.

Be to, išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį D. L. atžvilgiu, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Prokuroras skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. L. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d., tvirtina, jog teismo išvada šio baudžiamojo įstatymo kontekste neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant D. L. kaltės dėl svetimo turto – automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrobimo, klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai nustatė, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir D. L. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. išteisino. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie minėto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius išteisintojo veikoje t.y. tyčios buvimą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, įrodymų vertinimo kontekste, visiškai sutinka.

2012-03-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalyje, dėl D. L. išteisinimo dėl V. P. B. priklausančio automobilio VW JETTA, valst. (duomenys neskelbtini) vagystės, aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išvadą motyvuotai išdėstė D. L. dėl BK 178 str. 2 d. išteisinančius bylos duomenis, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, jog teismas tik kaltinamojo D. L. parodymais ir jų pagrindu priėmė išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliaciniu skundu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu D. L. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis kartu su M. P. nedalyvavo grobiant automobilio VW JETTA, ir tik M. P. paprašius padėjo šį automobilį nutempti ir išardyti, kadangi galvojo, jog šis automobilis yra M. P. nuosavybė. Tokius savo parodymus D. L. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos pateikta išvada, jog D. L. galėjo nesąmoningai suklysti dėl minėto automobilio priklausomybės, padėdamas M. P. jį nutempti, o vėliau ir pakrauti, atsižvelgiant į tai, kad su nuteistuoju jie yra draugai, M. P. statydavo D. L. tėvo kieme įsigytus automobilius, kuriuos ardydavo dienos metu, todėl darytina išvada, kad D. L. pasitikėjo M. P., be to, pats M. P. 2011-04-27 apklausoje yra nurodęs, kad turėjo automobilio užvedimo raktelį (II t. b.l. 88), o iš D. L. duotų parodymų matyti, kad M. P. buvo pasakęs, kad už automobilį jau sumokėjo ir jį pasiėmė iš nuosavo namo uždaro kiemo (III t. b.l. 30-31). Šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos, todėl teismas pagrįstai jomis rėmėsi ir konstatavo, kad D. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Be to, kaip nepagrįsti atmetami prokuroro teiginiai, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl netiki M. P. duotais parodymais. Iš nuosprendžio matyti, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių M. P. parodymus dalyje dėl automobilio VW JETTA vagystės kartu su D. L.. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog niekas nematė, kaip D. L. kartu su M. P. prieš vagystę būtų domėjęsi minėto automobilio įsigijimu, taip pat byloje nėra nustatyta, kad minėti asmenys būtų taręsi kartu pavogti automobilį. Liudytojai L. L. ir I. K. taip pat nepatvirtino šių aplinkybių (I t. b.l. 99). Tokiu būdu apylinkės teismas M. P. parodymus įvertino visos baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos kontekstu, pagrįstai atsižvelgė į nuoseklius D. L. parodymus, ir padarė teisingą išvadą, kad remiantis vien tik subjektyviais M. P. parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviai duomenimis, negalima daryti kategoriškos išvados, kad D. L. atliko nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat atmeta prokuroro apeliaciniame skunde pateiktus motyvus, kuriais D. L. parodymai vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymima, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę bei ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, vadovaudamasis įstatymu įvertino visus – tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, nė vieniems iš jų nesuteikdamas pirmenybės; patikrino duomenis bei atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmę nustatant įrodymų patikimumą, ir D. L. atžvilgiu priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendis, dalyje dėl M. P. paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų pagal BK 178 str. 2 d. padarymą, yra keistinas, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrus bausmę. Tuo tarpu nuosprendžio dalis dėl D. L. išteisinimo yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį, dalyje dėl M. P. paskirtų bausmių, pakeisti ir M. P.:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės) sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų keturių mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų keturių mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų dviejų mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės) sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. ir bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, M. P. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-31 iki 2011-09-15.

Taikyti BK 75 str. ir M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei tęsti mokslą ar įgyti specialybę, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 70 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.