- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-985-166/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08485-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo N. T. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str., skirta 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. nubausta už tai, kad 2015-05-28, apie 17.15 val., būdama neblaivi, E. L. Š. bute paskambino Bendru pagalbos telefono numeriu, žinant, kad nėra pagalbos poreikio.
Tokiais savo veiksmais N. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, jog pažeidimo ji nepadarė, kadangi pagalbos telefonu skambino esant pagalbos poreikiui. Apeliantė nesutinka su skundžiamu nutarimu, ginčija teismo dėstomus argumentus bei pateikia savo įvykių eigą, nurodo, jog tai, kad smurto nepatvirtina jokie duomenys, tai nereiškia, kad smurto apskritai nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriaus vyriausiasis tyrėjas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo objektyviai ir įvertinęs surinktus įrodymus, N. T. teikiami paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, tėra kaip gynybos priemonė norint išvengti administracinės atsakomybės, todėl prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė nesutinka su jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, jog priešingai nei nurodo apeliantė, jos kaltė dėl ginčijamo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir savo kaltę neigia, tačiau jos padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojų V. V., A. L. parodymai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltumo, o jos poziciją vertintina, kaip gynybinę, kaip siekį išvengti atsakomybės. N. T. skambinimą Bendru pagalbos telefono numeriu grindė, jog buvo sumušta J. R. M., o pareigūnus kvietė, nes bijojo pareiti namo, tačiau aplinkybes, kad apeliantė patyrė smurtą bylos medžiaga nepatvirtina. Priešingai, byloje esantys duomenų visetas, aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog N. T. reali pagalba nebuvo reikalinga, o skambučiu Bendruoju pagalbos telefonu buvo siekiama pagąsdinti ar įbauginti J.R. M., o ne kviestis pagalbą. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose pati nurodė, jog į policiją ji skambino iš pykčio ( b.l. 9), o taip pat ir dėl to, jog bijo grįžti namo ( b.l. 15). Liudytojai policijos pareigūnai V. V., A. L. parodė, jog atvykus į įvykio vietą N. T. nieko negalėjo paaiškinti, smurto požymių ant jos kūno nebuvo. N. T. pareiškimo dėl jos atžvilgiu J.R. M. panaudoto smurto nepateikė, dėl galimo smurto į policiją nesikreipė. Tiek liudytojai policijos pareigūnai, tiek pati apeliantė neneigė, jog įvykio metu buvusi neblaivi, taip pat patvirtino, jog girtavo kartu su J.R. M.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kad N. T. buvo reikalinga reali pagalba, todėl skambindama Bendru pagalbos telefono numeriu, žinant, kad nėra pagalbos poreikio, apeliantė padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai yra skambinama pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, iš tikrųjų susidaro tokia situacija, kad žmogus, kuriam iš tikrųjų yra reikalinga skubi specialiųjų tarnybų pagalba, tuo metu negali prisiskambinti, o policijos pareigūnai tuo metu negali būti ten, kur jų labiausiai reikia. Be to, tokiu būdu be reikalo yra eikvojami policijos žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Apygardos teismo vertinimu, iškvietimo priežastis buvo subjektyvi, nulemta pažeidėjos asmeninio vertinimo ir neadekvataus įvykio hiperbolizavimo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismas teismo posėdyje motyvuotai pasisakė, dėl ko nėra tikslinga apklausti J.R. M.. Daryti kitokių išvadų apeliacinės instancijos teismas neuri pagrindo.
Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.