Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-359-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
II-359-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06461-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Advokatai
Aurelija Maumevičė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo byla Nr. II-359-865/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06461-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., 63.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, jo gynėjai advokatei Aurelijai Maumevičei,

išnagrinėjusi N.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-12232755-14,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimu Nr. 10N-12232755-14 N. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 125 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. gegužės 15 d., 11.01 val., Trakų raj. sav., kelio Vilnius – Varėna – Gardinas, 24,5 km., vairuodamas automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pažeisdamas KET, t.y. lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias (mažiau kaip 300 metrų), tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 145.3 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

N. K. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir nurodo, jog pagal KET 145 .3 punktą lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Tačiau nei KET, nei kitas įstatymas ar poįstatyminis aktas nurodytos normos nedetalizuoja, t.y. nenurodo, kada ir/ar kokiais kriterijais vadovaujantis galima daryti išvadą, kad kelias yra blogai matomas ir, kad lenkimas jame draudžiamas. Todėl, pareiškėjo nuomone, nutarimą surašiusio pareigūno išvada, kad blogai matomas kelias, kurias draudžiamas lenkimas, yra toks kelias, kuriame matomumas yra mažesnis kaip 300 metrų, nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 5 dalį blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Vertinant nurodytą normą bei nutarimą surašiusio pareigūno darytą protokolo dalies - pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, papildymą, akivaizdu, kad nutarimą surašęs pareigūnas netinkamai taikė ir aiškino KET 145.3 punktą. Blogai matomą kelią, kuriame lenkimas draudžiamas, sutapatinęs su įstatyme apibrėžtu blogu matomumu, nutarimą surašęs pareigūnas visiškai nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas normas. Priklausomai nuo faktinių aplinkybių kelias gali būti gerai matomas net ir esant mažesniam negu 300 m atstumu matomumui. Ir priešingai kelias gali būti blogai matomas net ir esant didesniam negu 300 m atstumu matomumui. Pareiškėjas nurodo, kad tai šio fakto, kurio administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nesiaiškino, klausimas. Aklai remdamasis įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nutarimą surašęs pareigūnas nepagrįstai darė išvadą, kad, esant mažesniam negu 300 m atstumu matomumui, kelias matomas blogai, todėl lenkimas jame – draudžiamas. Skunde nurodoma, kad nutarimą surašęs pareigūnas visiškai nevertino, kad realiai pareiškėjo matomumas lenkimo metu ir lenkimo vietoje buvo geras (jokių staigių vingių, įkalnės, rūko, lietaus, didelio debesuotumo ir pan. nebuvo) ir siekė apie 1 km, tuo tarpu jokių draudžiančių lenkti ar kitų pavojų įspėjančių ženklų ar kelio ženklinimo lenkimo metu ir lenkimo vietoje nebuvo net ir pripažinus, kad nutarimą surašęs pareigūnas pagrįstai KET 145.3 punkte įvardintą blogai matomą kelią sutapatino su įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytu blogu matomumu, pagrindo daryti išvadą, kad N. K. pažeidė KET 145.3 punktą, nes lenkė kelio ruože, kuriame blogai matomas kelias, nėra. Pareiškėjas nurodo, kad vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kur kelias buvo matomas gerai ir kelio matomumas siekė kur kas didesnį negu įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įvardintą 300 metrų atstumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nutarimą surašęs pareigūnas taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas lenkimą atliko ne kelio Vilnius-Varšuva-Gardinas 24,50 km, kaip nurodyta protokole, bet 28-to km pabaigoje, t. y. visiškai netoli kilometrų ženklo su žymeniu „28“ ties vieta, kur kelio ženklinimo artėjimo linija (kurios brūkšniai triskart ilgesni už tarpus) perėjo į siaurą brūkšninę liniją (kurios brūkšniai triskart trumpesni už tarpus) ir kelias lėkštu vingiu pasisuko į dešinę. Taip pat nurodyta, kad nebuvo įvertintos ir tos aplinkybės, kad pareiškėjui inkriminuojamą pažeidimą stebėjusių pareigūnų matomumas galimai buvo ribotas, bei, kad tarp pareiškėjo ir protokolą surašiusio pareigūno kilo konfliktas, dėl ko jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Nurodyto konflikto sekoje pareiškėjui su šeima teko išbūti protokolą surašiusio pareigūno sustabdytiems apie valandą. Skunde nurodyta, kad jokių objektyvių įrodymų, kuriais grindžiamas pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas, nei bylos nagrinėjimo metu, nei nutarime nurodyta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nesilaikė objektyvumo principo, tinkamai ir visapusiškai neišsiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareigūnas sprendimą byloje grindė ne pilnu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, objektyviais įrodymais, bet prielaidomis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai bei nurodo į formuojamą teismų praktiką. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad protokole nėra tiksliai ir aiškiai suformuota pažeidimo esmė, nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (formalus ir abstraktus pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas protokole ir nutarime, nurodant, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę, pažeidžiant KET, t. y. lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias, negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių nurodymu), konkrečiai kuo (kokiais tiksliai veiksmais) pasireiškė KET 145.3 punkto pažeidimas (vien nurodytos normos dispozicijos nurašymas negali būti laikomas tinkamu jos pažeidimo pagrindimu ir įrodymu), pareiškėjo kaltė taip pat nenurodyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla, teismui atsisakius ją nutraukti, grąžintina institucijai, surašiusiai protokolą, nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes visapusiškai, pilnai ir objektyviai nebuvo išaiškinamos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nebuvo rinkti ir įvertinti visi, teisėtam ir pagrįstam sprendimui esminės įtakos galėję turėti įrodymai (pvz. nebuvo apklaustas transporto priemonės, kurią ginčijamo pažeidimo metu lenkė pareiškėjas, vairuotojas, jo bei pareiškėjo vairuojamų transporto priemonių keleiviai, kurių paaiškinimai būtų galėję turėti esminės reikšmės išvadų apie ginčijamo pažeidimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę padarymui). Savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas prideda jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo vietos - kelio nuotraukas (b.l. 2-7,8-15).

Atsiliepimas

Atsiliepime į N. K. skundą nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti, nurodydama, jog N. K. neteisėta veika įrodyta. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūno nutarime padaryta išvada, kad N. K. padarė administracinį teisės pažeidimą teisėta ir pagrįsta. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiamasi pareigūnas, pakanka pripažinti N. K. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimo įrodymui, o N. K. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atsakomybės (b.l. 21).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. K. papildomai nurodė, jog nesutiko su kelių patruliais, kurie jį sustabdė kelyje, kad, neva, lenkė, kur blogai matomas kelias. Nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, nes jis atliko lenkimą, kai kelias buvo gerai matomas, nebuvo viršytas greitis, nebuvo niekam trukdoma. Patrulius pamatė baigdamas lenkimo manevrą. Vienas patrulis atėjo prie jo automobilio, per tą laiką spėjo su žmona aptarti, ar ne juos stabdys. Pareigūnus pamatė jau aplenkęs kitą automobilį. Kai pamatė pareigūnus, iki jų buvo gal 400-600 m. Išlipęs buvo vienas pareigūnas, jis artėjo prie važiuojamosios dalies. Prisistatė pareigūnas kaip Osteris. Su juo bendravo, su kitu patruliu nebendravo. Toje vietoje prieš jo lenkimo vietą yra salelė, sankryža, ten ribojamas greitis, todėl važiavo tuo ruožu 70 km/val., gal net lėčiau. Kai baigėsi pavojingas ruožas, kada privažiavo leistiną ruožą, įsitikino, kad kelias gerai matomas ir pradėjo lenkti. Tai buvo dešinys kelio vingis, bet matomumas buvo labai geras. Lenkdamas greitį padidino iki 90 km/val. Mašinų visiškai nebuvo, tik tas automobilis, kurį lenkė. Nuotraukos bylos medžiagoje yra fotografuotos jo ir jo pasirašytos. Nuotraukas padarė kelios dienos po to įvykio. Kompaktinis diskas su įrašu byloje irgi jo pridėtas. Pareigūnai jam rodė vaizdo medžiagą savo mašinoje ir užsiminė, kad pridės ją prie bylos medžiagos, bet paskui jos nematė, tik tada jų automobilyje. Jis važiavo su žmona ir savo vaikais, todėl žmona matė viską, bet ji nebuvo apklausta.

Teismo posėdyje liudytojas R.O. parodė, jog įvykio nepamena. Pagarsinus tarnybinį parnešimą (b.l. 18), parodė, jog minėtą dieną patruliavo, stovėjo už kelio vingio, matomumo zonoje buvo vingio pabaiga. Bestebint kelią, pamatė, kad link Vilniaus atvažiuoja mašina, lenkia kitą transporto priemonę ir grįžta į savo juostą. Už vingio automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi, matomumas buvo mažesnis negu nustatytas. Lenkti toje vietoje yra pavojinga, nes ten yra ir ištisinė, ir brūkšninė linijos. Kad vairuotojas aplenkęs kitą automobilį grįžinėjo per brūkšninę liniją - sutinka, bet lenkti pradėjo per ištisinę. Matomumas ten tragiškai mažas, sustabdžius vairuotoją jam buvo viskas paaiškinta, nes mašinoje sėdėjo ir maži vaikai, ir žmona. Jie stovėjo už vingio matomumo zonoje, kišenėje. Stovėjo galu į miško pusę. Greičio tuo metu nematavo. Koks ten leistinas greitis, nepamena. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. Mašinų buvo. Kiek automobilių asmuo lenkė, nepasakys, bet iš priešingos krypties važiavo dvi mašinos. Lenkė lengvąjį automobilį, tikrai ne autobusą. Stovėjo patruliavimo maršrute, jei neklysta, protokole nurodė vietos kilometrą, nes tas kelias yra žymėtas. Matė jau grįžtančią mašiną atgal po lenkimo, iš priešpriešinio eismo juostos. Minėtą dieną gal 3-4 kartus ten pravažiavo, jis asmeniškai toje vietoje nelenktų. Jis surašė protokolą dėl to, kad asmuo lenkė, kur ribotas matomumas. Jo įsitikinimu, matomumas buvo blogas ir lenkimas buvo daromas, pažeidžiat KET. Matomumas - tai kelio atkarpa. Blogai matomas kelias, tokios sąvokos KET apibrėžime nėra. Jis taikė KET kompleksą su ATPK protokolu. Jo porininko ir jo nuomonė yra objektyvi, nes davė priesaiką. Konflikto su sustabdytu asmeniu neįvyko. Protokolą surašo per 10-15 min., jei „nepakimba“ kompiuteris. Priėjo jis, jei neklysta konkrečiai prie pažeidėjo, paskui vairuotojas buvo priėjęs, kai rašė protokolą. Jei neklysta buvo įrašas to kelio ruožo, kur vairuotojas lenkė, kai važiavo nufilmuotas. Rodė jam kur ištisinės linijos, kur jie yra, kur punktyrai, nes jo lenkimas nebuvo nufilmuotas, nes kamera buvo atsukta ne į tą pusę.

Teismo posėdyje liudytoja V. K. parodė, jog N. K. jos vyras, duoti parodymus sutinka. Važiavo iš giminaičių saulėtą dieną ir jiems aplenkus automobilį, sustabdė policija. Sustabdžius, paklausė, ar jie jaučiasi saugiai taip važiuodami. Lenkė vieną automobilį. Vyro vairuojamo automobilio greičio nepamena. Važiavo keturiese, ji sėdėjo šalia vyro, priekyje. Toje vietoje miškas. Kelio ženklų toje vietoje nepamena. Nepamena, koks buvo kelio žymėjimas toje vietoje. Buvo gegužės 11 d., oras buvo geras, saulėtas. Aplenkė lyg autobusiuką. Juos sustabdė, aplenkus tą automobilį. Lenkiant nematė policijos automobilio. Kai policininkai bendravo su vyru, ji buvo mašinoje. Juos pareigūnai laikė gana ilgai, paskui antrą kartą pasikvietė vyrą. Kodėl ilgai laukė, kai buvo sustabdyti, nežino. Kiek prie jos kalbėjo policininkas, jautėsi jo neigiamas požiūris. Policija sustabdė juos jau aplenkusius. Mano, kad policija negalėjo matyti, kaip pradėjo lenkti. Kai policija juos sustabdė, nepamena, ar kas važiavo priešais. Policijos automobilis buvo keliuke, kaip ir pasislėpęs. Ji tikrai nesijautė nesaugiai, vietos lenkti buvo sočiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

N. K. inkriminuotas KET 145.3 p., kuriame nurodyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

Eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o prieš pradėdamas lenkti, privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, jam lenkti iš vis draudžiama.

N. K. parodė, jog toje vietoje prieš jo lenkimo vietą yra salelė, sankryža, ten ribojamas greitis, todėl važiavo tuo ruožu 70 km/val., gal net lėčiau. Kai baigėsi pavojingas ruožas, kada privažiavo leistiną ruožą, įsitikino, kad kelias gerai matomas ir pradėjo lenkti. Tai buvo dešinys kelio vingis, bet matomumas buvo labai geras. Lenkdamas greitį padidino iki 90 km/val. Mašinų visiškai nebuvo, tik tas automobilis, kurį lenkė. L. R. Osteris parodė, jog minėtą dieną patruliavo, stovėjo už kelio vingio, matomumo zonoje buvo vingio pabaiga. Bestebint kelią, pamatė, kad link Vilniaus atvažiuoja mašina, lenkia kitą transporto priemonę ir grįžta į savo juostą. Jie stovėjo už vingio matomumo zonoje, kišenėje. Stovėjo galu į miško pusę. Greičio tuo metu nematavo. Koks ten leistinas greitis, nepamena. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. Mašinų buvo. Lenkti toje vietoje yra pavojinga, nes ten yra ir ištisinė, ir brūkšninė linijos. Liudytojas nurodo, jog sutinka su tuo, kad vairuotojas aplenkęs kitą automobilį grįžinėjo per brūkšninę liniją, bet nurodo, kad lenkti, jo nuomone, pradėjo per ištisinę juostą. Matomumas ten tragiškai mažas. Kiek automobilių asmuo lenkė, nepasakys, bet iš priešingos krypties važiavo dvi mašinos. Matė jau grįžtančią mašiną atgal po lenkimo, iš priešpriešinio eismo juostos. Bylos medžiagoje pridėta eismo įvykio vietos schema, kurioje nubraižytas nepilnas kelio vingis (vingio pabaiga), pavaizduota brūkšninė linija, fiksuota automobilio SKODA OCTAVIA lenkimo vieta bei vieta, kurioje stovėjo policijos automobilis. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tąkart jie, patruliai, pastebėjo automobilį SKODA, kurio vairuotojas lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kur yra blogas matomumas. Automobilį pastebėjo kelio vingyje, kai jis jau grįžinėjo į savo juostą, t.y. pradėjo lenkti, kai matomumas (pagal automobilio spidometrą) buvo mažesnis negu 120 m., t.y. blogas. N. K. minėtame kelio ruože prieš pradėdamas lenkti negalėjo matyti kelio ruožo, ilgesnio kaip 120 m (max.). Tik atsidūręs priešingos krypties eismo juostoje, kelio vingio aukščiausiame taške galėjo matyti važiuojamąją dalį. Teismas nevertina skundą padavusio asmens pridėtų prie skundo nuotraukų, kadangi jose esančios informacijos nėra kaip patikrinti, t.y. kada, kas ir kur fotografuota.

Taigi, pareigūnas nurodo, jog matė jau grįžtančią mašiną atgal po lenkimo, iš priešpriešinio eismo juostos, matomumo zonoje buvo vingio pabaiga. Pareigūnų nuomone lenkti asmuo pradėjo ištisinėje juostoje. Pats N. K. nurodo, jog lenkti pradėjo punktyrinėje juostoje, įsitikinęs, kad matomumas geras. Ginčo nebuvo, jog toje kelio atkarpoje yra kelio vingis. Teisės aktuose nėra konkrečiai įvardinta, kad būtent kelio vingis sudaro blogo matomumo zoną, t.y. tokiais atvejais vertinama aplinkybių visuma. Pats kelio vingis gali būti statesnis, išilgesnis, labiau išlenktas, mažiau išlenktas. N. K. atveju kelio vingio pabaigoje ištisinė linija perėjo į punktyrinę liniją. Esant punktyrinei linijai lenkimas leidžiamas. Pareigūnai stovėjo, kaip nurodyta schemoje, už 300 m nuo lenkimo vietos. Didelio eismo srauto tuo metu toje vietoje nebuvo. Asmuo aplenkė vieną automobilį, važiavo leistinu greičiu, kaip nurodo pats. Pareigūnai greičio nematavo. Oro sąlygos buvo geros, gegužės mėnuo, šviesu. Be to, kaip paliudijo pareigūnas teismo posėdyje, ir kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, pareigūnai nematė lenkimo pradžios momento, tik pabaigą. Dėl to yra tik jų prielaida, jog N. K. minėtame kelio ruože prieš pradėdamas lenkti negalėjo matyti kelio ruožo, ilgesnio kaip 120 m (max.), pagrįsta patirtimi, o ne išmatavimais ir faktais. Tačiau sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, susiklosčiusi situacija vertintina N. K. naudai, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-12232755-14 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla N. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

nutaria:

tenkinti N.K. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-12232755-14.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį prieš N.K. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė