- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-02
- Bylos Nr.
- N-575-423-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnė 2006 m. rugpjūčio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. individualios įmonės „Ridetas“ (toliau II “Ridetas“) savininkui R. S. pagal ATPK 163⁶ str. 4 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2006-08-11 apie 10.10 val., įmonei priklausančiame prekybos kioske, esančiame Geležinkelio g. 16, Vilniuje, kontrolinio pirkimo metu pardavėja E. M. elektroniniu kasos aparatu neapskaitė grynųjų pinigų (3,75 Lt) ir su grąža mokesčių inspekcijos pareigūnams neišdavė kvito. Perskaičiavus EKA kasą, joje rasta 132,58 Lt grynųjų pinigų, pagal EKA „X“ ataskaitą turėjo būti 40,60 Lt. Tuo R. S. pažeidė Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p. nuostatas, t. y. neužtikrino, kad grynieji pinigai būtų apskaitomi įstatymų nustatyta tvarka, ir kad už parduotas prekes būtų išduodami kasos kvitai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimu R. S. pagal ATPK 163⁶ str. 4 d. paskyrė 2000 Lt baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2006-09-07 nutarimą. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą padarė IĮ „Ridetas“ darbuotoja E. M. , ji veikė savo iniciatyva. R. S. teigimu, jis ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo reikalavimų įgyvendinimą. Prašė nutarimą panaikinti nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundo netenkinti. Paaiškino, jog pareiškėjo įmonės darbuotojams už analogiškus pažeidimus administracinės nuobaudos buvo skirtos net šešis kartus.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutarimu nutarė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2006-09-07 nutarimą, kuriuo R. S. pagal ATPK 163⁶ str. 4 d. skirta 2000 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Teismas nustatė, kad R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 163⁶ str. 4 d., t.y. už veiksmų, kuriais būtų užtikrintas kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimas gyventojams, neatlikimą. Nuobaudą skyrusios institucijos nuomone, kadangi nagrinėjamo straipsnio dispozicija yra blanketinė, tai pareiškiant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai padaryta nuoroda į kitą teisės aktą - Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punktą. Pagal šią taisyklę, kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatai, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus Aprašo 10.2 p. nurodytus atvejus. Teismas nurodė, jog pareigą prekių pardavimo (paslaugos suteikimo) vietoje kasos aparate fiksuoti asmens atsiskaitymą ir išduoti jam pinigų priėmimo ir (arba) išmokėjimo apskaitos dokumentą vykdo ūkio subjekto darbuotojas - kasininkas. Darbuotoju taip pat laikomas individualios įmonės savininkas, kuris pats atlieka minėtas funkcijas (Aprašo 3 p.). Byloje surinkti duomenys rodo, jog pinigų mokėjimą 2006-08-11 priėmė IĮ „Ridetas“ darbuotoja E. M. . Už tai, kad operacija nebuvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka, E. M. pagal ATPK 163⁶ str. l d. skirta piniginio pobūdžio sankcija. Tuo tarpu nesant įrodymų, kad IĮ „Ridetas“ savininkas būtų veikęs kaip kasininkas, nėra ir teisinio pagrindo reikalauti R. S. elgesio, atitinkančio Aprašo 5 p. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, R. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 163⁶ str. 4 d. Šiame straipsnyje įtvirtinta specialaus subjekto - įmonės, įstaigos, organizacijos arba jų padalinio (filialo) vadovo - atsakomybė. Teismas, spręsdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateiktą kaltinimą, jau aukščiau pasisakė, kad R. S. atžvilgiu Aprašo 5 p. nuostatos netaikytinos. Be to, teismo posėdžio metu iš institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad IĮ „Ridetas“ savininkas R. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad jo įmonės darbuotojai už analogiškus pažeidimus buvo jau bausti šešis kartus, o jis kaip vadovas nesiėmė jokių priemonių dėl padarytų pažeidimų. Tačiau ATPK 163⁶ str. 4 d. nėra suformuluotas įpareigojimas juridinių asmenų vadovams veikti atitinkamu būdu, kad būtų užkirstas kelias ATPK 163⁶ str. l d. numatytiems pažeidimams. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2006-09-07 priimtame nutarime atkartota ta pati pažeidimo esmė, kuri nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismo vertinimu, pagrindinis procesinis dokumentas (protokolas) surašytas pažeidžiant esminius reikalavimus, dėl ko nėra galimybės nustatyti, už kokios veikos padarymą norima bausti R. S. ir kuo pasireiškė jo veiksmų (neveikimo) priešingumas teisei. Todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nesant pažeidimo įvykio (ATPK 250 str. l p.).
III
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-30 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme. Apelianto nuomone, teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto ir nesivadovavo įstatymu. Apeliantas paaiškina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo papildomai pateikti Inspekcijos informacinės sistemos (IMIS) duomenys apie pareiškėjo įmonės darbuotojų patraukimą administracinėn atsakomybėn. Iš šių duomenų matyti, kad įmonės darbuotojai už analogiškus pažeidimus, numatytus ATPK 163⁶ str. l d., jau buvo bausti šešis kartus, o įmonės vadovas iki paskutinio pažeidimo padarymo momento nesiėmė jokių priemonių dėl padarytų pažeidimų ir galimos jų prevencijos. Teisminio nagrinėjimo metu R. S. negalėjo įvardinti, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi, siekiant užkirsti kelią ATPK 163⁶ str. l d. numatyto pažeidimo padarymui. Byloje surinkti duomenys įrodo, kad įmonėje buvo vykdomas sistemingas kasos kvitų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas, tuo pačiu, įmonės buhalterijoje nebuvo apskaitomos gaunamos piniginės sumos. Inspekcijos nuomone, teismas, konstatavęs administracinės bylos trūkumus, atsižvelgiant į administracinių teisės pažeidimų prevencijos tikslus, turėjo perduoti bylą Inspekcijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kad būtų tinkamai kvalifikuota asmens veika, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, remiantis ABTĮ 124 str. l d. 4 p., turėjo priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 str. reikalavimų. Apeliantas neteisėtai kaupia duomenis apie jo įmonės darbuotojų patraukimą administracinėn atsakomybėn. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad įmonėje buvo vykdomas sistemingas kasos kvitų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas. Nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes tai pažeistų procesines normas ir jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, teismas tokį sprendimą grindė tuo, jog R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų – nenurodyta inkriminuojamo teisės pažeidimo esmė, pareikštas kaltinimas yra nekonkretus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis.
ATPK 163⁶ str. 4 d. yra numatyta administracinė atsakomybė įmonės vadovams už nesiėmimą priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą gyventojams įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais. Tačiau R. S. dėl šio pažeidimo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kaip pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, pažeidė paminėtą teisinę pareigą, kokių veiksmų jis turėjo imtis, bet jų neatliko.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ne sykį yra konstatavęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas. Netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir yra kliūtis tolimesnei bylos eigai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, - turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti. Įstatymo nenumatyta, kad administracinio teisės pažeidimo trūkumai yra pagrindas nutraukti administracinę bylą (“Administracinių teismų praktika” Nr. 3, psl. 253, Nr. 7, psl. 259).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nesant pažeidimo įvykio (ATPK 250 str. l p.) R. S. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir bylą grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo R. S. pagal ATPK 163⁶ str. 4 d. paskirta 2000 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.