Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
1A-355-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00218-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
J. G., A. Z., ir A
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-337/2011

Teisėja Vaida Dirgėlienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00218-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., (S) 1.2.14.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei, Vytautui Kazlauskui,nuteistiesiems J. G. ir A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl D. B. priklausančio turto vagystės ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 1 d. dėl R. Ž. priklausančio turto vagystės ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu solidariai iš A. Z. ir J. G. priteista 250 Lt R. Ž. turtinei žalai atlyginti.

Be to, J. G. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl UAB „A“ turto sugadinimo ir kuro vagystės (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. Z., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis:

- 2010 m. rugpjūčio 7 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su A. Z., įsibrovė į J. P. pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė D. B. priklausančius tris po 40 litrų talpos bidonus bendros 150 Lt vertės, po to, įsibrovė į J. P. ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė D. B. 7 kg. 56 Lt vertės voveraičių, 10 Lt vertės kampainį, 15 Lt vertės skaičiavimo mašinėlę, 100 Lt vertės metrą „Jonsered“, 12 Lt vertės stalinę lempą, 35 Lt vertės prailgintuvą ir 5 Lt vertės spyną tuo padarydamas D. B. 383 Lt turtinę žalą;

- 2010 m. rugpjūčio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su A. Z., iš namo kiemo, esančio sodų bendrijoje „V“, (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą R. Ž. priklausantį turtą 518 Lt vertės: karutį 50 Lt vertės, elektrinį vandens siurblį 100 Lt vertės, kastuvą 8 Lt vertės ir 12 lengvųjų automobilių ratlankių po 30 Lt už vieną, bendros 360 Lt vertės, tuo padarydamas R. Ž. 518 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už vagystes ir prašo jį iš šių nusikaltimų išteisinti. Teigia, kad vagysčių, už kurias jis nuteistas, nepadarė. Mano, kad tyrėja J. B. ne kruopščiai ištyrė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teismas jo kaltę pagrindė tik liudytojos L. S. parodymais, kad A. Z. jai sakė kartu su J. G. vogęs daiktus. Apelianto manymu, tokie minėtos liudytojos parodymai jo kaltės neįrodo, be to, jie prieštarauja teisme A. Z. duotiems parodymams. Teigia, kad jis tik A. Z. prašymu padėjo šiam pristatyti iš namų į metalo laužo supirkimo punktą daiktus. Apelianto teigimu, jis nežinojęs, kad šie daiktai yra vogti, ir jam to niekas nesakė. Kadangi daiktai atrodė beverčiai, jam nekilo įtarimas, kad jie gali būti vogti. Taip pat nukentėjusiosios D. B. parodymai, kad jos kaimynas vagystės metu matė du asmenis, jo kaltės neįrodo, nes neįrodytas jo dalyvavimas joje. Apeliantas pažymi, kad tas nukentėjusiosios kaimynas nebuvo apklaustas, nebuvo padarytas atpažinimas, antras asmuo nenustatytas, todėl jis dėl to neteisingai apkaltintas.

Teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto J. G. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl vagystės padarymo pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už vagysčių kartu su A. Z. įvykdymą pagal BK 178 str. 2 d. Nuteistasis skunde iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus bei įrodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi kito nuteistojo A. Z., nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurių pagrindu konstatavo J. G. kaltę dėl jam inkriminuotų vagysčių padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. už D. B. ir R. Ž. priklausančio turto vagystes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl minėtų vagysčių nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nuteistajam J. G. inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos svetimo D. B. ir R. Ž. priklausančio turto vagystės atitinka visus šių nusikalstamų veikų požymius. Teismas byloje nustatė, kad J. G. kartu su A. Z. įsibrovę į J. P. pirtį, iš ten pagrobė D. B. priklausančius tris bidonus bendros 150 Lt vertės, po to, įsibrovę į J. P. ūkinį pastatą, iš jo pagrobė D. B. priklausantį 383 Lt vertės turtą: 7 kg voveraičių, kampainį, skaičiavimo mašinėlę, metrą „Jonsered“, stalinę lempą, prailgintuvą, spyną. Taip pat nustatyta, kad J. G. kartu su A. Z. iš namo kiemo, esančio sodų bendrijoje „V“, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą R. Ž. priklausantį 518 Lt vertės turtą: karutį, elektrinį vandens siurblį, kastuvą, 12 lengvųjų automobilių ratlankių. Apeliantas neigia kartu su A. Z. įvykdęs šias vagystes, tačiau neneigia atlikęs tam tikrus veiksmus, kuriuos jis sau naudingai interpretuodamas įvardija kaip padėjimą A. Z. transportuoti tam tikrus daiktus, nežinant, jog jie pagrobti. J. G. teigia nesupratęs darantis nusikaltimus, tačiau šie jo parodymai visų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintini kritiškai. Taip pat vertintini ir kito nuteistojo A. Z. teisme duoti su J. G. dalyvavimu vagystėse susiję parodymai. Nors A. Z. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad J. G. įvykdant D. B. ir R. Ž. priklausančio turto vagystes nedalyvavo, tačiau negalėjo nurodyti objektyvių priežasčių, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė minėtas vagystes įvykdęs kartu su J. G. bei detaliai nurodė, kuo pasireiškė pastarojo veiksmai vagysčių metu. Sutinkamai su A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme pagarsintais parodymais, J. G. veiksmai D. B. ir R. Ž. priklausančio turto vagysčių metu neapsiribojo vien padėjimu A. Z. transportuoti tam tikrus daiktus, J. G. buvo aktyvus vagysčių dalyvis, kurio veiksmai atspindėjo vagystės objektyviąją pusę. Tokius savo parodymus A. Z. patvirtino ir vėlesnės apklausos atliekant ikiteisminį tyrimą metu bei parodymų patikrinimo metu (t. 2, b.l. 38, 41-42, 158-159). Juos iš dalies arba netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiosios D. B. bei liudytojų L. S., V. G., R. R. parodymai bei apeliacinės instancijos teisme parodymus davusio liudytojo E. B. parodymai. Liudytoja L. S. parodė, kad A. Z. jai sakęs, kad kartu su J. G. vogė metalą. Netikėti pastarosios liudytojos nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas E. B. parodė, kad vagystės iš P. sodybos dieną apie šeštą valandą ryte pro langą matė mėlynai apsirengusį žmogų, tai yra nuteistąjį A. Z., iš kaimyno sodybos nešantį kažkokį metalinį daiktą, jį pradėjus vytis už tokio nedidelio miškelio pamatė tą patį mėlynai apsirengusį žmogų bei į nuteistąjį G. panašų asmenį, einančius vienas prie kito, bet be metalo rankose. Netikėti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Motyvų, kodėl liudytojai L. S. ir E. B. apkalbėtų nuteistuosius, nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantas.

Visų pastarųjų įrodymų analizė, taip pat abiejų nuteistųjų parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. Z. parodymų pakeitimas yra sąlygotas akivaizdaus siekimo, jog J. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės už kartu su juo (A. Z.) padarytas vagystes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai kvalifikavo J. G. veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas įvykdė vagystes, už kurias jis nuteistas, ir išteisinti jį nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo J. G. nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai jas subendrino. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nors J. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau jis, būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, padarė du tyčinius apysunkius baigtus nusikaltimus, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis jis yra recidyvistas, be to jis nesimoko ir nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas J. G. paskyrė realią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad J. G. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurios mažesnės nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis, o taip pat ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė