- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1131-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- H. A., F. A., A. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Tatjanos Žukauskienės, Neringos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų H. A. , F. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų H. A. , F. A. ir A. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl iškeldinimo iš buto ir trečiojo asmens A. A. savarankišką reikalavimą dėl ieškovų iškeldinimo iš buto, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: Vilniaus m. savivaldybės taryba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip pažeidžiančią bendro gyvenimo taisykles (vėlai grįžta namo, dažnai būna išgėrusi, neuždaro durų, nevalo bendrojo naudojimo patalpų, o pasinaudojusi jas palieka nesutvarkytas) ir apsigyvenusią ginčo patalpoje be ieškovų sutikimo. Ieškinyje nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad atsakovė neteko teisės gyventi ginčo bute, o Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais buvo atsisakyta įregistruoti atsakovę ginčo bute, nes taip iš esmės butų buvę pablogintos ieškovų gyvenimo sąlygos, jiems tektų mažiau negu 10 kv. m. bendrojo ploto kiekvienam asmeniui.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovai nėra trečiojo asmens A. A. šeimos nariai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. nuostatų - nors yra pilnamečiai vaikai ir gyvena kartu, tačiau neveda bendro ūkio, taigi yra tik buto subnuomininkai.
Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nėra trečiojo asmens A. A. šeimos nariai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. nuostatų - nors yra pilnamečiai vaikai ir gyvena kartu, tačiau neveda bendro ūkio, taigi yra tik buto subnuomininkai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus m. savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovai nepagrįstai laiko save A. A. šeimos nariais, tačiau turi teisę į ieškinį remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 str., kaip nuomininkai, kuriems kartu gyvenantys asmenys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu. Nurodė, jog ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. A. pareiškė savarankišką ieškinį, su reikalavimu dėl ieškovų iškeldinimo. Nurodė, kad iki atsakovės apsigyvenimo ginčo bute, ji buvo nuolat skriaudžiama savo sūnaus – ieškovo F. A. – ir jo žmonos - ieškovės H. A. , kurie prieš ją naudojo smurtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimu nuspręsta ieškinį ir savarankišką reikalavimą atmesti. Sprendime nurodomi sekantys motyvai:
Dėl atsakovės apsigyvenimo ginčo bute teisėtumo. Iš 2003 m. balandžio 2 d. UAB „Žirmūnų valda“ rašto pasų poskyriui Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Nr. R2-113 (b.l. 102) matyti, kad ginčo butą administruojanti bendrovė sutinka dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo bute. Ar atsakovės gyvenamoji vieta galutinai buvo deklaruota ginčo bute šalys jokių įrodymų į bylą nepateikė, tačiau Žirmūnų seniūnijos duomenimis ginčo bute gyvena penki asmenys, jų tarpe ir atsakovė (2005 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 1215, b.l. 36). Remiantis LR CK 6.590 str. 2 d. valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. LR CK 6.588 str. numato, jog pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Iš bylos medžiagos – antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 85-86), nuotraukų (priedas prie bylos) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai su pagrindine buto nuomininke bendro ūkio neveda, todėl jie nelaikytini jos šeimos nariais ir jų sutikimas atsakovei, kaip pagrindinės buto nuomininkės dukrai, apsigyvenimui bute nėra reikalingas. Apsigyvendama su pagrindine buto nuomininke ir vesdama su ja bendrą ūkį atsakovė pagal LR CPK 6.588 str. 5 d. įgijo pagrindinio buto nuomininko šeimos nario statusą, todėl ieškovų teiginiai dėl atsakovės neteisėto gyvenimo ginčo bute atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atsakovės bendro gyvenimo taisyklių pažeidinėjimo. Ieškovai savo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu įrodinėjo liudytojų parodymais ir UAB „Šnipiškių ūkio“ raštu Dėl vonios apžiūros (b.l. 192). Pastarąjį raštą teismas vertina kritiškai, nes jame nurodyti duomenys, jog ginčo bute esanti vonia yra 40 metų senumo, emalis pajuodavęs bylai neturi jokios įrodomosios galios, kadangi, kaip ir nurodyta rašte, dėl kokios priežasties atsirado vonios dangos defektai nustatyti neįmanoma. Byloje esantys ieškovų liudytojų S. D. , I. D. , G. K. paaiškinimai dėl atsakovės girtavimo ir kito netinkamo elgesio prieštarauja atsakovės liudytojo S. L. paaiškinimams, kad atsakovė iš vis nevartoja jokio alkoholio, todėl juos teismas taip pat vertina kritiškai.
Dėl savarankiško reikalavimo dėl ieškovų iškeldinimo. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2¹¹-280/95 matyti, kad 1995 m. sausio 23 d. sprendimu įpareigojo ieškovus H. A. ir F. A. netrukdyti A. A. naudotis bendro naudojimo patalpomis, tačiau ar šis sprendimas yra vykdomas iš byloje esančių įrodymų teismas nustatyti negali. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog A. A. nesinaudoja virtuve, tačiau nėra jokių įrodymų, kad taip yra dėl ieškovų draudimo. Teismui nebuvo pateikti jokie įtikinami įrodymai dėl ieškovų H. A. ir F. A. smurto naudojimo A. A. atžvilgiu. Iš byloje esančios medžiagos teismo išreikalautų civilinių bylų (Nr. 2¹¹-280/95, Nr. 2¹²-5431/96, 2²⁸-1507/2001) matyti, kad šalys nesutaria ir pasikeisdamos procesine padėtimi dėl to paties bylinėjasi jau ilgą laiką. Nei vienos iš šalių reikalavimai dėl kurio nors ginčo buto nuomininko iškeldinimo niekada nebuvo patenkinti dėl pakankamų įrodymų nebuvimo. Iš visos nagrinėjamos bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu darytina išvada, kad dėl susidariusios situacijos yra kaltos abi pusės, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti nei ieškovų nei trečiojo asmens reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovai H. A. , F. A. ir A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Liudytojai I. D. ir G. K. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl A. A. keliamų nepatogumų, todėl jais reikia tikėti. Liudytojas S. L. yra A. A. sugyventinis arba artimas draugas, jis visuomet būna A. A. liudytoju ir todėl teismas neturėjo pagrindo remtis jo parodymais.
A. A. teismo sprendimu pripažinta netekusia teisės į ginčo patalpą.
A. A. apsigyvenus bute pablogėtų kitų šeimos narių gyvenimo sąlygos, nes vienam asmeniui tektų mažiau nei 10 kv.m. bendro ploto.
Teismas neteisingai aiškino LR CK 6.590 str. numatytą teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę gyventi tik nuomininko šeimos nariai. Sutartyje A. A. nebuvo įtraukta ir butas pagal suteikimo orderį jai nebuvo suteiktas. LR CK 6.590 str. aiškiai nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkai ar pilnamečiai šeimos nariai apgyvendinami kitų šeimos narių sutikimu. Teismas nepagrįstai manė, jog ieškovų sutikimas nereikalingas, nes jie nėra šeimos nariai, nes neveda bendro ūkio. Tačiau pagal UAB ,,Žirmūnų valda“ 2005-06-17 pažymą, kaip tik ieškovai yra A. A. šeimos nariais. Be to, savo sutikimo dėl A. A. apsigyvenimo bute niekuomet nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys).
Byloje nustatyta, kad šalys gyvena neprivatizuotame ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė nuomininkė yra A. A. , byloje dalyvaujanti kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Minėtas butas šeimai buvo suteiktas 1966 m. birželio 27 d. orderio Nr. 020068 (b.l. 7) pagrindu, o nuomos sutartis (b.l. 5-6) su pagrindine nuomininke buvo sudaryta 2001 m. balandžio 6 d. (b.l.6). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuomos sutarties sudarymo metu bute gyveno keturi asmenys: ieškovai - F. A. , jo žmona H. A. ir sūnus A. A. bei ieškovo F. A. motina A. A. . 2002 metais kartu su pagrindine nuomininke A. A. apsigyveno jos dukra, ieškovo F. A. sesuo – atsakovė A. A. , kurią ieškovai prašo iškeldinti. Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2002-11-05 raštu Nr.A-827/1309 atsisakyta duoti sutikimą įregistruoti A. L. (dabar A. A. ) (duomenys neskelbtini), nurodant, jog teismo sprendimu ji pripažinta netekusia teisės naudotis šiuo butu bei sutikimo neduoda kiti suaugę bute gyvenantys šeimos nariai. UAB ,,Žirmūnų valda“ (namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius) 2003-04-02 raštu Nr.R2-112 duotas sutikimas, kad A. L. (dabar A. A. ) deklaruotų savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas privalėjo remtis tik tais liudytojų parodymais, kurie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas turi būti objektyvus ir vertinti visus įrodymus. Taigi, esant prieštaringiems liudytojų teiginiams, teismas pagrįstai kritiškai įvertino tiek ieškovų naudai tiek prieš juos liudijusių asmenų parodymus, nes jie vieni kitus paneigia ir jų pagrindu negalima daryti pagrįstų išvadų. Kolegija konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai yra įvertinti tinkamai ir objektyviai.
Ieškovų rėmimasis teismo sprendimu, kurio pagrindu A. A. pripažinta netekusia teisės į ginčo patalpą, yra nepagrįstas. Teismo sprendimas buvo priimtas 1991 metais kitomis aplinkybėmis – A. L. (dabar A. A. ) buvo ištekėjusi už L. ir persikėlusi pas jį gyventi, ginčo butu nesinaudojo, todėl buvo pripažinta, jog ji neteko teisės į gyvenamąją patalpą (b.l.90). Šiuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios – A. A. L. bute su L. nebegyvena, kito gyvenamojo ploto neturi, todėl šiuo atveju negalima remtis teismo sprendimu priimtu prieš beveik šešiolika metų visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą atitinkantį esančias faktines aplinkybes.
Apeliantų teiginys, jog A. A. apsigyvenus bute pablogėtų kitų šeimos narių gyvenimo sąlygos, nes vienam asmeniui tektų mažiau nei 10 kv.m. bendro ploto, yra visiškai nepagrįstas. A. A. gyvena viename kambaryje su A. A. , kuri tam neprieštarauja ir jokių pretenzijų dėl jai tenkančio per mažo gyvenamojo ploto nereiškia. A. A. į gyvenamąjį plotą, kuriuo naudojasi ieškovai, nepretenduoja ir juo nesinaudoja. Todėl ieškovams tenkančio gyvenamojo ploto nesumažėtų.
Kolegija nesutinka su ieškovų teiginiais, jog teismas neteisingai aiškino LR CK 6.590 str. numatytą šeimos narių teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje bei tai, ką galima vadinti šeimos nariu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. aiškiai pasakyta, jog pilnamečiai šeimos nariai priskiriami prie nuomininko šeimos narių tik tuo atveju, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Tai imperatyvi įstatymo norma ir jokios interpretacijos negalimos. Šią sąlygą, pagal byloje esančius įrodymus, atitinka tik A. A. (b.l. 85-88). Akivaizdu, jog UAB ,,Žirmūnų valda“ pažyma negalima įrodinėti bendro ūkio vedimo. Be to, tai paneigia ir teismo išreikalautos civilinės bylos Nr. 2¹¹-280/95, Nr. 2¹²-5431/96, 2²⁸-1507/2001, nes asmenys, kurie veda bendrą ūkį, paprastai nereiškia vienas kitam reikalavimų dėl iškeldinimo. Tokiu atveju – konstatavus, jog ieškovai nėra pagrindinio nuomininko A. A. šeimos nariai, netenka teisinės reikšmės apeliantų argumentas, jog pažeistas LR CK 6.590 str. reikalavimas dėl jų sutikimo apsigyventi atsakovei reikalingumo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimą palikti nepakeistą.