Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo T. R. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas T. R. prašymas dėl kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo į užstatą ir jam suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. buvo kaltinamas ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas atitinkamo leidimo, neteisėtai, panaudodamas savadarbį nuotolinio valdymo sprogmens susprogdinimo įtaisą – mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ su papildoma elektros grandine, laidus ir jungtis, užtikrinančius sistemos funkcionavimą, du korpusus, du savadarbius elektrinius padegamuosius pirotechninius gaminius, kuriuose yra elektros tilteliai ir apie po 5 gramus savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisus, kurių komponentai magnio drožlės ir kalio permanganato grūdeliai, taip pat 185 g. sprogstamosios medžiagos - trotilo ir pikrino rūgšties mišinio bei bizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - dinitronaftaleno, pagamino nuotolinio valdymo minos tipo savadarbį sprogmenį, kurį neteisėtai, nenustatytoje vietoje laikė iki kol 2005 m. rugpjūčio mėn. naktį iš 10 į 11 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikytą savadarbį sprogmenį, tikslu įvykdyti teroro aktą, atsigabeno į žmonių gyvenamąją ir viešąją vietą – namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kiemą ir kur įvykdė teroro aktą: turėdamas tikslą panaudoti pagamintą sprogmenį siekiant sukelti sprogimą, sprogmenį slapta įdėjo į automobilio BMW 735, (duomenys neskelbtini), priklausančio J. V. D., saloną – tarp vairuotojo ir galinės keleivių sėdynės, kur 2005-08-11 apie 17.33 val., automagistralės Panevėžys – Vilnius 63 kilometre, važiuojant automobiliu J. V. D. ir D. K. , įdėtasis savadarbis sprogmuo buvo pastebėtas ir policijos pareigūnų nukenksmintas.

Be to, T. R. tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas atitinkamo leidimo, įsigijo 158 g. sprogstamosios medžiagos – bedūmio medžioklinio parako, kurį iki 2005-10-11 laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. K. , garaže.

T. R. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2005-10-11, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-12 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-12-07 ir 2006-02-07 nutartimis pratęsė T. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas T. R. pratęstas iki 2007-01-12, tačiau iki šio termino bylą teisme išnagrinėti nebuvo galimybės, kadangi byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Panevėžio apygardos teismo 2007-01-10 nutartimi T. R. ir jo gynėjo prašymas pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – piniginį užstatą atmestas ir suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.

T. R. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007-01-10 nutartį ir suėmimą jam pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

T. R. skunde nurodo, jog teismo nutartyje nurodyti motyvai bei suėmimo taikymo pagrindai yra deklaratyvūs ir pasikartojantys. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, ar kad jis yra linkęs daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Taip pat teismas nenurodė, kokius konkrečiai nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d., jis būdamas laisvėje gali daryti, bei motyvų, kodėl jam negali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė - užstatas.

T. R. nurodo, jog pastaruosius tris kartus suėmimo terminas yra pratęsiamas tik todėl, kad byla nebaigiama nagrinėti, nes teismas šalina ikiteisminio tyrimo spragas ir trūkumus, bei atlikinėja tuos veiksmus, kuriuos privalo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tai neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką sąvokos, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., 6 str. 1 d. Teigia, jog konvencijos 5 str. 3 d. suimtajam numato teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad suimtasis atvyks į teismą. T. R. mano, jog 2007-01-10 nutartis pažeidžia konvencijos 5 str. 3 d. garantuojamas teises, todėl turi būti panaikinta.

Prokuroras prašo T. R. skundą atmesti, gynėjas - patenkinti.

Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2007-01-24 nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams šešiems mėnesiams;pagal BK 250 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.Pagal BK 253 str. 1 d. 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2007-01-10 nutartis buvo priimta anksčiau, t. y. iki minėto nuosprendžio priėmimo.

Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Šis nuosprendis neįsiteisėjęs, nes nėra pasibaigę apeliacinių skundų padavimo terminai. Kadangi yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje pakanka duomenų leidžiančių manyti, jog T. R. padarė minėtas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, neturi jokio pagrindo revizuoti ar kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei jame išdėstytų įrodymų pagrįstumo. Tai gali padaryti Lietuvos apeliacinis teismas tik išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Šie pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę, pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas T. R. prašymą pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į užstatą ar namų areštą atmetė bei pratęsė suėmimo terminą vienam mėnesiui dėl to, kad yra neišnykę kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p., t. y. kad jis bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Dėl to T. R. nėra galimybės keisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone. Apeliantas nurodo, jog teismo nutartyje nurodyti motyvai, yra deklaratyvus ir nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo teismo ar darys BPK 122 str. 4 d. nurodytas nusikalstamas veikas. Be to, apygardos teismas nenurodė, kodėl yra nepakankamas užstato davėjos siūlomas užstatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nuteistasis T. R. yra nevedęs, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, mokosi universitete, duomenų apie jo ryšius užsienyje nėra. Tačiau jis yra nuteistas už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Apeliacinis teismas mano, kad ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog T. R. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai vadovavosi šiuos pagrindu, pratęsdamas jam suėmimo terminą.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Kaip jau minėta, T. R. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Sunkaus nusikaltimo padarymo sąlyga yra numatyta BPK 122 str. 4 d. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 10 p. nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog T. R. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas yra pagrįstas, nes apeliantas padarė kelias nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, yra pagrindas T. R. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Be to, pagal BPK 119 str., suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrįstas manymas, kad T. R. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas, todėl, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kardomosios priemonės (suėmimo) terminas jam pratęstas pagrįstai.

T. R. nurodo, jog pastaruosius tris kartus suėmimo terminas yra pratęsiamas tik todėl, kad byla nebaigiama nagrinėti, nes teismas šalina ikiteisminio tyrimo spragas ir trūkumus, bei atlikinėja tuos veiksmus, kuriuos privalo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Jo nuomone, taip pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., numatančią suimtajam teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, bei konvencijos 6 str. 1 d. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu byla dėl T. R. padarytų nusikalstamų veikų jau išnagrinėta ir 2007-01-24 priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu maksimalaus suėmimo termino įstatymai konkrečiai neapibrėžia. Tai priklauso nuo bylos sudėtingumo, kaltinimų rimtumo, nagrinėjančio bylą teismo darbo intensyvumo ir pan. Tai, kad apygardos teismas šalino ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytas spragas ir trūkumus nėra besąlygiška vada kaltinamajam keisti kardomąją priemonę (suėmimą) į švelnesnę arba manyti, kad bylos išnagrinėjimas teisme buvo vilkinamas. Pratęsiant kardomosios priemonės suėmimo terminą teismas nepažeidė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 20 str. 2 d. ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5 str. nuo­sta­tas, nu­ro­dan­čias, kad nie­kam ne­tu­ri bū­ti at­im­ta lais­vė ki­taip, kaip to­kiais pa­grin­dais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, ko­kias yra nusta­tęs įsta­ty­mas. Apeliacinio teismo nuomone, konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Teismas at­si­žvelg­ė į BPK 122 str. 7 d. nuostatas, jog su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas tik ta­da, kai švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis ne­ga­li­ma pa­siek­ti BPK 119 str. nu­ma­ty­tų tiks­lų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2007-01-10 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.