Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje R. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, R. S. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2016 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, stebint kitiems asmenims, priėjo prie R. T. ir koja sudavė smūgį nukentėjusiajam R. T. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokias savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat R. D. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 22 d., tarp 4.30 val. ir 5.00 val., veikdamas kartu su R. S., prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, Vilniuje, priėjo prie R. P., kuriam kumščiu bendrai sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą, o R. P. nukritus, toliau jį mušė, bendrai suduodamas ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas apatinės lūpos kairės pusės žaizdą, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizdą, abiejų kelių odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, dešinės čiurnos poodinę kraujosruvą ir dešinio šeivikaulio apatinio galo (išorinės kulkšnies) lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

R. S. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 22 d., tarp 4.30 val. iki 5.00 val., veikdamas kartu su R. D., prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, Vilniuje, priėjo prie R. P., kuriam kumščiu bendrai sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą, o R. P. nukritus, toliau jį mušė, bendrai suduodamas ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas apatinės lūpos kairės pusės žaizdą, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizdą, abiejų kelių odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, dešinės čiurnos poodinę kraujosruvą ir dešinio šeivikaulio apatinio galo (išorinės kulkšnies) lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. D. gynėja S. M., vadovaudamasi BPK 254 straipsnio 3 dalimi, prašė perduoti bylą prokurorei tyrimui papildyti, nes teisme apklausus liudytojus ir nukentėjusiuosius, atsirado prieštaravimų faktinėms aplinkybėms, todėl siekiant juos pašalinti, yra būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. patvirtino, kad kartu su kaltinamaisiais jį spardė bei sužalojo ir kiti asmenys - broliai K. ir D. Ž.. Taip pat smūgius sudavė D. D., kurį ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinęs, kaip asmenį dalyvavusį konflikte.

Kaltinamojo R. S. gynėja E. D. prašymą palaikė ir paaiškino, kad prokurorė sakė, jog kitų mušeikų atžvilgiu gali būti atnaujintas procesas ir viskas sujungta į vieną bylą. Tada visi dalyviai turės atsakyti, kurie sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamąjį R. S. visi pažinojo ir kalba, kad jis ten buvo ir mušė, tačiau net pats nukentėjusysis duodamas parodymus pasakė, kad tiksliai nežino kiek kartų R. S. jam sudavė, todėl yra daug neaiškumų. Byloje pareikštas rimtas kaltinimas ir didelis civilinis ieškinys. Nukentėjusiojo tėvai sakė, kad turi atsakyti bei moralinę ir materialinę žalą atlyginti ir tie, kurie liko nepatraukti atsakomybėn.

Nukentėjusieji R. P., jo tėvas G. P. ir nukentėjusiojo atstovas Z. B. gynėjos prašymą palaikė. Paaiškino, kad jie neprieštarauja prašymui ir mano, kad nukentėjusįjį iš tikrųjų sumušė daugiau asmenų ir visi jie turi būti patraukti atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjos S. M. prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nagrinėjamu atveju bylą perduoti prokurorui prašo kaltinamojo gynėja, jos prašymui pritaria kito kaltinamojo gynėja, nukentėjusysis ir jo atstovai prašymą palaiko.

Analizuojant nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamųjų R. D. bei R. S. parodymus nustatyta, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo daugiau asmenų. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jį 2016-05-22 tarp 4.30 val.ir 05.00 val. rankomis ir kojomis suduodami smūgius sumušė bei nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne tik abu kaltinamieji, bet ir kiti asmenys, kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu kaltinamasis R. D. teigė, kad jis tik vieną ar du kartus sudavė R. P. į veido sritį, o kai pastarasis nukrito, jis pasišalino. Daugiau smūgių nukentėjusiam nesudavė, gulinčio kojomis nespardė. Kaltinamasis R. S. parodė, kad jis nukentėjusiam R. P. iš viso smūgių nesudavė, nedalyvavo muštynėse, bet iš šalies matė, kad nukentėjusįjį mušė kažkokie kiti vaikinai. Kokie konkrečiai - negali pasakyti. Jį apkaltino vien dėl to, kad yra žinomas ir per draugus nukentėjusysis sužinojo jo vardą ir pavardę.

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad kelis smūgius sudavė tik R. D., tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad R. P. bendrai buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į veidą ir ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas jam nukritus ant žemės. Specialisto išvadoje išvardinta kokie buvo padaryti sužalojimai R. P., kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 110-111). Todėl kyla pagrįsta abejonė ar vien tik kaltinamieji R. D. ir R. S. galėjo dviese suduoti nukentėjusiajam apie 30 smūgių.

Teisiamajame posėdyje R. P. tiksliai negalėjo pasakyti ar liudytojas D. D. jam spyrė ar trenkė, bet kad buvo toje vaikinų grupėje tai tikrai. Patvirtino, kad jį spardė broliai K. ir D. Ž.. Minėti liudytojai neigė mušę R. P., o D. D. nurodė, kad jo tuo metu (duomenys neskelbtini) iš viso nebuvo.

Liudytojas D. D. R. 2017-10-16 teismo posėdyje parodė, kad jis matė kaip R. P. sumušė šeši ar septyni žmonės. Iš viso jų buvo 8, bet du nemušė. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) apie 5 val ryto. Jis spėjo pabėgti, o jo draugą R. P. grupė vaikinų pagavo ir pradėjo spardyti. Tarp smurtavusių vaikinų buvo ir R. D. su R. S., kurie sudavė smūgius. Kitų vaikinų įvardinti negali, parodžius gal atpažintų. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Didžioji dalis vaikinų atliko smurtinius veiksmus ir visi jie prisidėjo prie jo draugo sumušimo. Teismo salėje nėra kitų asmenų (išskyrus kaltinamuosius), kurie mušė R. P..

Liudytoja V. A. teismo posėdyje parodė, kad ji matė, kaip smūgius nukentėjusiajam R. P. sudavė ne tik R. S., bet ir kiti vaikinai. Tarp jų buvo kažkoks mažo ūgio blondinas, kuris trenkė tris kartus į veidą. To vaikino nepažįsta. Muštynes ji matė iš 5-7 metrų atstumo. Kiekvienas iš ten buvusių vaikinų sudavė smūgius. Paskui R. S. prie R. P. pribėgo apie 8-10 vaikinų.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad ji matė, kaip prie nukentėjusiojo R. P. buvo pribėgę daug vaikinų, jie buvo krūvoje ir mušėsi. Matė, kaip sumuštas R. P. šlubavo, buvo kruvinas. Konkrečiai negali pasakyti kas sumušė nukentėjusįjį, nes visi buvo vienoje krūvoje, bet matė, kad spardė nukentėjusįjį gal 4-5 vaikinai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad jį sumušė maždaug 8 jaunuolių grupė, atsimena, kad 4-5 vaikinai jį nukritusį kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Pirmus smūgius į veidą sudavė R. D. ir R. S.. Jį mušusių vaikinų nepažįsta, bet galėtų atpažinti (1 t. b. l. 83-85, 92-93). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole ir Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad R. P. atpažino jį sumušusių vaikinų grupėje buvusį D. D. (1 t., b.l. 100-102, 175-178). Taip pat R. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino K. ir D. Ž. (2 t., b.l. 37-40, 41-44).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad ji matė, kaip R. P. kojomis spardė R. S. ir kiti vaikinai (1 t., b.l. 129-130).

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime kaltinamasis R. S. nurodė, kad R. P. atbėgo mušti broliai K. ir D. Ž. (1 t. b.l. 151), kuriuos atpažino ir pats nukentėjusysis R. P., tačiau jų parodymų prieštaravimams pašalinti nebuvo surengtos akistatos, nepasiūlyta liudytojams D. R., V. A., A. V. atpažinti R. P. sumušusius asmenis.

2017-06-05 prokurorės Ž. Žalėnaitės nutarimu ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-24047-16 (2 t., b.l. 45-50), o 2017-06-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų D. D., K. Ž. ir D. Ž. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankami duomenų pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstąmą veiką BK 138 str. 1 d. (2 t. b.l. 53-57). Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 20 dienų ir apie priimtą nutarimą turi būti pranešta suintersuotiems asmenims. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą būtų pranešta nukentėjusiajam R. P., todėl yra pagrindo manyti, kad jam buvo apribota teisė apskųsti minėtą prokurorės nutarimą. Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo pranešta tik patiems įtariamiesiems, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas (2 t., b. l. 58-59).

Teisminiame nagrinėjime paaiškėjo, jog 2016-05-22 vakarėlyje dalyvavo apie 10 žmonių, kurie galėjo matyti muštynes (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teisme buvo minimi vardai ir pavardės: R., A. S., D. K., tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų apklausti, kad būtų nustatyti kiti galimai matę įvykį asmenys, tokios aplinkybės nebuvo aiškinamasi. Šiame kontekste pastebėtina, kad liudytoją A. V. nustatė ir apklausė teismas, nagrinėdamas bylą, o ne ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, kas rodo, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pilnai atliktas.

Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pareikštas 15000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dėl R. P. sumušimo žalą turėtų atlyginti visi nusikaltimą padarę asmenys.

BPK 255 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir objektyviai nuspręsti dėl asmens kaltumo, žalos atlyginimo galima tik išsamiai nustačius faktines aplinkybes, o to padaryti teisme šiuo atveju neįmanoma, nes paaiškėjo, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne visi nusikalstamą veiką padarę asmenys.

Pagal BPK 2 straipsnį nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas yra prokuroro funkcija, kadangi jis turi pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokurorė teigė, kad nenustatytų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą procesą, bet atkreiptinas dėmesys, kad vien dėl D. D., K. Ž. ir D. Ž. galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje tyrimas buvo atliktas nepakankamai išsamiai, nebuvo siekta pašalinti prieštaravimų nukentėjusiojo ir įtariamųjų parodymuose, išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl būtina ikiteisminį tyrimą papildyti, siekiant objektyviai ištirti nusikaltimą ir nustatyti kaltus asmenis, sužalojusius R. P.. Todėl gynėjos S. M. prašymas tenkintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, reikalingumą tirti naujas aplinkybes, teismas nustato 4 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Gynėjos S. M. prašymą tenkinti ir baudžiamąją bylą Nr. N1-2128-1033/2017, kurioje R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, o R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje dienos.

Kardomąsias priemones kaltinamiesiems R. D. ir R. S. palikti tas pačias – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.