Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-04 · Administracinė byla Nr. I1-1973-423/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
I1-1973-423/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02588-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1973-423/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02588-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. T.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsiliepimą <...>“ (b. l. 2-6, 51-52; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu (pareiškėjas teismo posėdyje laikotarpį patikslino) nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d., atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą, nes keturvietėje kameroje buvo įrengtas tualetas, kuriuo naudojosi keturi nuteistieji. Tualetas buvo metalinis (nerūdijančio plieno), sujungtas su kriaukle, neturėjo dangčio. Ant tualeto buvo šalta sėdėti, naudojantis kriaukle iš jo sklido blogas kvapas. Dėl sėdėjimo ant šalto tualeto jis susirgo (duomenys neskelbtini), serga nuo 2020 metų (teismo posėdyje nurodė, jog serga nuo 2019 metų), kuris lig šiol nepraeina. Mano, kad tokie tualetai yra skirti laikinam naudojimuisi ir negali būti ten, kur žmonės naudojasi nuolat. Atsakovui reiškę pretenzijas žodžiu, tačiau nebuvo reaguojama. Netinkamos kalinimo sąlygos truko ilgą laiką, ir sukėlė ligą, pasekmės jaučiamos pastoviai, atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Patirti neigiami išgyvenimai, diskomfortas, psichologinės kančios buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui pinigais. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2-o ir 1-o būrio sanitariniuose mazguose įrengti antivandaliniai įrenginiai: klozetas ir kriauklė, ir kad toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė būrius ir patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas. Pastebėjo, kad pagal turimus medicininius išrašus pareiškėjas pirmą kartą į gydytoją dėl išeinamosios angos skausmo ir kraujavimo kreipėsi 2021 m. birželio 17 d., kai naudojosi keramikiniu klozetu, todėl, naudojimasis metaliniu klozetu nuo 2022 m. birželio 10 d., negalėjo lemti (duomenys neskelbtini) ligos atsiradimo. Atkreipė dėmesį į įrašą 2021 m. rugpjūčio 10 d. pranešime, kad pareiškėjas siunčiamas gydytojo chirurgo konsultacijai, į ligoninę vykti atsisakė. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas, nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Skundo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl negali būti vertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) viešoji civilinė atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CK 246 str.), žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamai įrengto sanitarinio mazgo 1-ajame ir 2-ajame būriuose (metalinio, su kriaukle sujungto, klozeto ir nesančio klozeto dangčio).

Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, teismas visų pirma pažymi, jog pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), kalėjimų kamerose, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose turi būti įrengiamas klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė (komplektas; Normų 9.1 p., 10.4 p.). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas (Taisyklių 12.5 p.). Aktualu pažymėti, kad Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Taisyklių 2 p.).

Taigi, galiojantys teisės aktai numato, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Toks įrengimas atitinka pareiškėjo nurodytą sanitarinio mazgo įrengimo apibūdinimą, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl negali būti pripažintas neteisėtais atsakovo veiksmais. Pastebėtina, kad klozeto dangčio arba kitokio klozeto įrengimo (pvz., atskirai nuo praustuvo) galiojantys teisės aktai nenumato. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją prašydamas klozeto dangčio, o ši nepagrįstai atsisakė tokį prašymą tenkinti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ar galėjo pažeisti bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, sanitariniame mazge įrengiant metalinį klozetą ir nesant klozeto dangčio atmestini kaip nepagrįsti.

Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma) numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 p.). Pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš gyvenamosiose patalpose nebuvusio lango, arba nebuvusios galimybės gyvenamąsias patalpas išvėdinti per langą, todėl argumentai dėl blogo kvapo, kuris paprastai pašalinamas vėdinant gyvenamąją patalpą, atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčui aktualus laikotarpis, kuriuo pareiškėjas naudojosi metaliniu klozetu, yra nuo 2022 m. birželio 10 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) serga nuo 2019 metų, procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsiliepimą <...>“ (reg. Nr. DOK-31575; b. l. 51-52) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) serga nuo 2020 metų. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) atsiradimą 2019 metais (2020 metais), negalėjo lemti metalinis (šaltas) klozetas, kuriuo pareiškėjas naudojosi nuo 2022 metų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo nurodytos neturtinės žalos, t. y. neigiamų išgyvenimų, psichologinių kančių pasireiškimą. Atsakovo į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. RV-22-9613 „Dėl nuteistojo R. T.“ (b. l. 97-98) nurodoma, kad nėra duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo kreipimąsi į psichologus dėl diskomforto, psichologinių kančių, neigiamų išgyvenimų. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto.

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl netinkamai (ne pagal teisės aktų reikalavimus) įrengto sanitarinio mazgo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-ojo ir 2-ojo būrių gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.). Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė