Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdama bausta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nepakankamai efektyviai įgyvendino savo kaip motinos valdžią bei jai tenkančias pareigas, kadangi jos nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 3 d., apie 12.00 val., Naugarduko g. 25, Vilniuje, paėmė iš nepilnametės I. K. mobilaus ryšio telefoną „Samsung G318“ (vertė – 100 €) ir negrąžino. E. K. nėra suėjęs amžius, nuo kurio atsiranda atsakomybė, tokiu būdu jo motina L. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, t. y. policijos pareigūnės V. V.-Z. 2016-07-11 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, numeruoto daikto išrašu, policijos pareigūno D. R. 2016 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūno M. M. 2016 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu, R. Š. 2016-07-28 paaiškinimu, T. I. ir I. K. 2016-08-23 paaiškinimais, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis bei pačios L. K. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji nurodė, kad dėl sūnaus padaryto pažeidimo sutinka, gailisi, pačios telefono dingimo aplinkybių ji nežino, bet su sūnumi nuolat kalba, jam aiškina jo netinkamo elgesio pasekmes, kreipėsi į psichologą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis. Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. K. įvykdė priešingus teisei veiksmus, atitinkančius ATPK 50 straipsnyje (Smulkus svetimo turto pagrobimas) numatyto pažeidimo požymius, bet jis pats administracinėn atsakomybėn negali būti patrauktas, nes nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas – nėra sulaukęs 16 metų. Tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad L. K. nepakankamai efektyviai įgyvendino savo kaip motinos valdžią bei jai tenkančias pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė savo sūnaus auklėjimui ir priežiūrai, neužtikrino tinkamo, doro savo sūnaus elgesio, neužtikrino, kad sūnus nedarytų administracinių teisės pažeidimų bei laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - L. K. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. K. – anksčiau ne vieną kartą bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, taip pat kelis kartus už kitų rūšių pažeidimus, turi ne vieną galiojančią nuobaudą, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o L. K. skirtina bauda, artimesnė ATPK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl L. K. nepilnamečio sūnaus E. K. neteisėtų veiksmų R. K. patyrė 100 € turtinį nuostolį, kadangi telefonas jos dukrai nebuvo grąžintas. Bylos duomenimis, turtinis nuostolis nėra atlygintas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. įpareigotina jį atlyginti (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 30 € (trisdešimt eurų) baudą.

Priteisti iš L. K. R. K. padaryto turtinio nuostolio atlyginimą – 100 € (vieną šimtą eurų).

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16060865793, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 341 straipsniu turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.