- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 1-2203-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23987-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. F. 2019 m. birželio 8 d. apie 22.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 202, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. dalyvavo Vingio parke vykusioje šventėje. Buvo su sugyventine ir pažįstamais, jis vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. Šventės metu dėl alkoholio vartojimo susipyko su sugyventine ir išvažiavo namo. Vėliau supratęs, kad sugyventinė neturi pinigų išsikviesti taksi, nusprendė grįžti atgal jos pasiimti. Važiuojant jį sustabdė policija. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Prieš įvykį dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kai iš jo atėmė vairuotojo pažymėjimą, turėjo išeiti iš darbo, kito darbo darbdavys nepasiūlė. Šiuo metu nedirba, negali susirasti darbo. Jo vairavimo stažas daugiau nei 27 metai. Dėl alkoholio anksčiau jokių problemų neturėjo, dabar negeria alkoholio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka jo sugyventinė G. Ž.. Mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi kartu gyvena daugiau nei 11 metų, augina mažametį vaiką. Sugyventinė alkoholio nevartoja. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai bus jam pamoka visam gyvenimui.
Teismo posėdyje apklausta, prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą pateikusi G. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu gyvena 11 metų, turi bendrą nepilnametį vaiką. Ji yra įgijusi konditerės specialybę, dirba (duomenys neskelbtini), yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Ji nepateisina kaltinamojo veiksmų, pati vairuoja automobilį 6 metus. A. F. klauso jos nuomonės, todėl mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Tą kartą susipyko, nes jis per daug išgėrė. Ji nežinojo, kad supykęs sugyventinis išvažiavo į namus. Jeigu būtų žinojusi, kad A. F. važiuos namo, būtų kartu su juo važiavusi. Per 11 metų bendro gyvenimo kartu nebuvo konfliktų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Ji neturi problemų dėl alkoholio. Kaltinamasis rūpinasi šeima, dėl savo veiksmų jis labai gailisi ir išgyvena.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise ir registruotas jo vardu. 2019 m. birželio 8 d. apie 18.00 val. dalyvaujant šventėje Vilniuje, Vingio parke, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės metu gėrė alų ir degtinę. Tikslaus kiekio negali pasakyti. Susipykęs su sugyventine, kuri buvo šventėje, vienas taksi grįžo namo. Apie 22.30 val. grįžęs namo nusprendė nuvažiuoti paimti žmoną, kuri liko Vingio parke. Tuo metu jo automobilis stovėjo daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje. Būdamas neblaivus, vairuodamas minėtą automobilį, išvažiavo Vingio parko link. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė 2,87 promilių neblaivumą. Neblaivumas buvo tikrintas du kartus. Prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir labai dėl to gailisi (b. l. 41-43).
Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausias patrulis. 2019 m. birželio 8 d., jam dirbant su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 22.40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tamsios spalvos džipo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus išvažiavo iš kiemo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link centro, sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo minėtą automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 202. Priėjus prie vairuotojo ir prisistačius, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas, kaip paaiškėjo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kalbėjo nerišliai, veiksmai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar vartojo alkoholį, asmuo paaiškino, kad vartojo prieš 20-30 minučių. Vairuotojas sutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu. Pirmas pūtimas buvo 22.49 val. ir nustatyta – 2,87 promilių neblaivumas, antras pūtimas buvo 23.06 val., nustatytas – 2,95 promilių neblaivumas. Po kiek laiko vairuotojas pradėjo agresyviai elgtis, todėl prieš jį buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai dėl pareigūnų ir paties A. F. saugumo. Asmuo buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, o automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. Prieš tai, apžiūrėjus automobilį, alkoholio taros jame nerasta. Be vairuotojo, automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo (b. l. 10).
Vyriausias patrulis K. M. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2019 m. birželio 8 d. apie 22.40 val. pranešė, jog džipo tamsios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus išvažiavo iš kiemo (b. l. 6-7).
Neblaivumo nustatymo akto duomenys ir alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0139 rodmenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 8 d. 22.49 val. A. F. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, o 23.06 val. – 2,95 promilių neblaivumas. Prietaisas „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0139 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 23-26).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. birželio mėnesį visureigio „Kia Sorento“ 2005 m. gamybos kaina be PVM buvo 2645 Eur (b. l. 16).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2005-06-23, savininkas-valdytojas yra A. F. (b. l. 17).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matomų sugadinimų nebuvo, automobilio salone alkoholio taros nerasta, jokie daiktai nebuvo paimti (b. l. 19-21).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad A. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-06-08 22.49 val. iki 2019-06-09 15.48 val. (vieną dieną) (b. l. 51, 53).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. birželio 8 d. apie 22.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 202, vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis A. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Be A. F. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo K. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. A. F. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo sugyventinę G. Ž., kuri pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 93).
Kaltinamasis A. F. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, dėl padarytos veikos labai išgyvena. Po įvykio neteko darbo - pagrindinio pajamų šaltinio. Anksčiau neturėjo problemų su teisėsauga, nėra teistas, sutinka, kad jo sugyventinė būtų laiduotoja, kuri yra jam pavyzdys, gerbia ją, kartu augina nepilnametį vaiką (b. l. 88).
Teismo posėdyje galima laiduotoja G. Ž. palaikė savo prašymą dėl laidavimo ir parodė, kad ji yra A. F. sugyventinė, įvykio aplinkybes žino, patyrė dėl to daug neigiamų išgyvenimų. Kaltinamąjį pažįsta 11 metų, kartu augina mažametį sūnų ir turi pilnametę dukrą. Kaltinamąjį gali apibūdinti, kaip rūpestingą tėtį ir vyrą. Toks įvykis nutiko pirmą kartą gyvenime ir sukrėtė visą šeimą. Ji pati nėra teista, neturi galiojančių nuobaudų, laikosi įstatymų. Mano, kad galės daryti A. F. teigiamą įtaką, nes juos sieja stiprus tarpusavio ryšys, supratimas ir pasitikėjimas. Nurodo, kad kaltinamasis niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, ji taip pat.
Prokurorė prašė netenkinti prašymo dėl laidavimo, kadangi G. Ž. su kaltinamuoju gyvena 11 metų, tačiau teigiamos įtakos per šį laikotarpį jam nepadarė. Be to, A. F. vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. F. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant A. F. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta, baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, turi vieną galiojančią nuobaudą. Viso proceso metu jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. A. F. nuo 2017-09-12 iki 2019-06-10 dirbo (duomenys neskelbtini), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip stropus ir geras darbuotojas, kolektyve gerbiamas. A. F. darbo drausmės ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų neturėjo, nebuvo užfiksuota atvejų, kad darbo metu būtų girtavęs, pažeidinėjęs dorovės ir visuomenės elgesio normas. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis savo noru išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 102). A. F. turi šeimą, su sugyventine G. Ž. gyvena kartu 11 metų, augina mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), registruojasi užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, kas rodo jo pastangas būti naudingam šeimai ir visuomenei ir nebūti išlaikytiniu. Kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus vertina neigiamai, jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes per 27 metų vairuotojo stažą tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, žalingų pasekmių nekilo, asmuo nėra linkęs recidyvui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog A. F. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. Ž., kurią prašoma paskirti laiduotoja, yra kaltinamojo sugyventinė, su kaltinamuoju gyvena 11 metų, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. G. Ž. turi pastovų darbą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra neteista, neturi administracinių nuobaudų. Ji nurodo, kad laikosi įstatymų ir, kad vyras atsižvelgia į jos nuomonę. Įvertinęs G. Ž. asmenybę, įstatymų laikymąsi, šeimyninius ryšius ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. F. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamasis A. F. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, tačiau vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir kėlė didelį pavojų aplinkiniams, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 9 d. (b. l. 48).
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės Olgos Šleiterienės 2019-06-10 nutarimu buvo laikinai nuo 2019-06-10 iki 2019-07-10 apribotos A. F. nuosavybės teisės į automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vertė 2645 eurų (b. l. 11). Pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-15 nutartimi paskyrė A. F. laikiną nuosavybės teisės apribojimą trims mėnesiams nuo 2019-07-15 iki 2019-10-15 į jam priklausančią transporto priemonę „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šiuo automobiliu disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir naudotis. Turto saugotoju paskirtas automobilio savininkas A. F. (b. l. 66-67, 72).
Prokurorė prašo automobilį konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.
BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam A. F., kuris padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, todėl automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuotas. Teismo 2019-07-15 nutartimi taikytas laikinas A. F. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos galinio viršelio, turi būti perduotas VĮ „Regitra“.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti A. F. priklausantį automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. F. vardu registruotą turtą – transporto priemonę „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki turto konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. Ž., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.