- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-713-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., P. U., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-659-1103/2020 pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleistų terminų atnaujimo suinteresuotiems asmenims V. G., P. U., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. U. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio nuosavybės teise valdytą sklypą; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
2. Pareiškime ji nurodė, kad pareiškėjos senelis nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 34,96 ha žemės sklypą. Senelis ir jo žmona (duomenys neskelbtini) neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Našlaičiais liko jų vaikai: pareiškėjos tėvas A. U., jo brolis L. U. ir jų sesuo E. U., kuriems liko tėvo ūkis 32 dešimtinės žemės su trobesiais, esantys (duomenys neskelbtini). Dešimtinė senovinis rusiškas žemės ploto vienetas, lygus 1,0925 ha (32 dešimtinės X 1,0925 ha=34,96 ha). Žemės nuosavybės dokumentai į 32 dešimtinės žemės sklypą neišliko, todėl nuosavybės teisės į buvusio savininko P. U. valdytą žemę buvo atstatytos tik į 32,76 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Pagal 1993 m. kovo 16 d. susitarimą nuosavybės teisės buvo atkurtos dviem pretendentėms: pareiškėjos motinai M. U. į 12 ha žemės plotą, tenkantį jos vyrui A. U., ir A. K. į 20,76 ha. Liko neatstatyta 2,2 ha nuosavybės dalis, priklausiusi jos seneliui.
4. M. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ji, būdama motinos įpėdine, gali šią teisę realizuoti, todėl reikalingas šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Ji praleido įstatymo terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio nuosavybės teise valdytą sklypą dėl teisinių žinių stokos, taip pat dėl valstybės institucijų tinkamo nepaaiškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. U. nuosavybės teise valdytą sklypą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams. Taip pat teismas pareiškėjos pareiškimo reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo paliko nenagrinėtais.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina M. U. sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi nustatytu laiku buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą žemės sklypą. Pagal 1993 m. kovo 16 d. susitarimą nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjos motinai M. U. į 12,00 ha žemės sklypą ir A. K. į 20,76 ha. M. U. mirė (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
7. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 34,96 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir liko neatkurta nuosavybės teisė į P. U. papildomai turėtą 2,20 ha žemės sklypo dalį. Visos nuosavybės teisės P. U. vardu turėto 34,96 ha žemės sklypo atstatyti negali, nes tam prieštarauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodydama, kad nėra pateikti nuosavybės dokumentai ir praleistas terminas juos pateikti. Dėl to pareiškėja priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistus įstatymų nustatytus terminus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vertino, kad pareiškėjos mama M. U. 1991 m. gruodžio 31 d., teikdama prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, nurodė plotą į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. 32,76 ha ir kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė, taip pat pareiškėja savarankiškų prašymų nepateikė.
9. Teismas atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką, numatančias galutinius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus. Pareiškėjai prašant atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos motina M. U. (pretendentė pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo. Todėl svarstytinas klausimas, ar pareiškėja būdama P. U. vaikaite ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai jos motinai, įgijo savarankišką subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.).
10. Teismas vertino, kad Specialiosios teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
11. Tačiau klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015 ir kt.). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio nuosavybės teise valdytą sklypą nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir pagal teismingumą perduotinas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Pripažino, kad neišsprendus reikalavimo dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, o ir reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus sprendimas, yra negalimas, nes neturi juridinės reikšmės ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl šie reikalavimai paliekami nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja M. U. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir išspręsti klausimą iš esmės.
14. Nurodo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, o ir reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, yra galimas ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
15. Nors pareiškėja nurodė perteklinį reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tačiau pretendentė į nuosavybės teisių atstatymą yra pareiškėjos motina M. U., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ne M. U.. Pareiškėjos motina nustatytu laiku buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą žemės sklypą. Todėl šio termino atnaujinimo klausimas papildomai negali būti svarstomas teisme, nes pareiškėjos motina įstatymo nustatyta tvarka buvo ir yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, o pareiškėja yra jos turto įpėdinė, siekianti, kad motinos vardu būtų atstatyta nuosavybės teisė į likusį 2,2 ha žemės sklypą.
16. Nurodo, kad tuo atveju, kai piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (Įstatymo 2 straispnio 2 dalis). Tačiau piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Pareiškėjos motina mirė dar nepasibaigus šiam terminui ir tuo metu ji neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių visų dokumentų, kad P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą.
17. Nuosavybės teisės į buvusio savininko P. U. valdytą žemę, buvo atstatytos tik į 32,76 ha plotą, liko neatkurta nuosavybės teisė į 2,2 ha žemės sklypo dalį.
18. Mano, kad nuosavybės teisė į šią žemės sklypo dalį gali būti atkurta mirusios M. U. vardu ir perduodamos įpėdiniui (pareiškėjai). Pareiškėjai ši teisė negali būti perduota, nes neišliko nuosavybės dokumentai, kad žemės savininkas P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą. Pareiškėja tik 2017-02-06 iš valstybės archyvo gavo 1927-04-13 sutartį, iš kurios matyti, kad buvo išnuomota 32 dešimtinės žemės ha (32 dešimtinės X 1,0925 ha =34,96 ha), kuri priklausė jos seneliui. Visas nuosavybės teises į P. U. vardu turtėtą 34,96 ha žemės sklypą atstatyti negalima, nes tam prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pasvalio skyrius, kuris nurodė, kad nėra pateikti nuosavybės dokumentai ir praleistas terminas juos pateikti.
19. Teigia, kad pareiškėja, būdama M. U. turto įpėdine, turi teise pateikti nuosavybės dokumentus ne kaip pretendentė nuosavybės teisei atkurti, bet kaip turto įpėdinė ir reikalauti papildomo sprendimo M. U. vardu atstatyti likusią dalį žemės sklypo. Kadangi formaliai praleistas įstatymo nustatytas terminas, dėl priežasčių, kurias teismas gali pripažinti svarbiomis, šis praleistas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus gali būti atnaujintas, o ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
20. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo palikti nenagrinėtais. Pastebėtina, kad apeliantė neginčija teismo nutarties dalies, kuria jos reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. U. nuosavybės teise valdytą sklypą pagal teismingumą perduotas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.
23. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio nuosavybės teise valdytą sklypą; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, kol administracinėje byloje nebus išspęstas klausimas dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio nuosavybės teise valdytą sklypą atnaujinimo, tol pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, o ir reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus sprendimas, yra negalimas, nes neturi juridinės reikšmės ir nesukelia teisinių pasekmių.
24. Pažymėtina, kad Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Šių nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų (prašymo ir dokumentų pateikimo) įgyvendinimo teisė apibrėžta atitinkamais terminais: prašymo atitinkamai institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). 2004 m. spalio 12 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).
26. Tačiau apeliantė nurodo, kad pareiškėjos motina nustatytu laiku buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą žemės sklypą, tačiau nuosavybės teisės į buvusio savininko P. U. valdytą žemę, buvo atstatytos tik į 32,76 ha plotą, liko neatkurta nuosavybės teisė į 2,2 ha žemės sklypo dalį. Kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad savininkas turėjo būtent tokio dydžio žemės sklypą nuosavybės teisėmis ir atkurtos nuosavybės teisės į konkretų dydį, apeliantė nenurodo. Byloje tie duomenys yra. Taigi galima išvada, kad klausimas dėl nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo dydžio išspręstas, tačiau gal ir netiksliai. Tokiu atveju pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes svarstytina, ar nereikėtų ginčyti paties sprendimo atkurti nuosavybės teises, o ne iš naujo inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Bet kokiu atveju turi būti aiškinamasi ne tik žemės sklypo dydis, bet ir jo vieta, dabartinis sklypo dalies naudotojas.
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina M. U. sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi nustatytu laiku buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą žemės sklypą. M. U. 1991 m. gruodžio 31 d., teikdama prašymą nurodė plotą, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. 32,76 ha ir kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė. Pagal 1993 m. kovo 16 d. susitarimą nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjos motinai M. U. į 12,00 ha žemės sklypą ir A. K. į 20,76 ha. M. U. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po termino paduoti nagrinėjamam prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo.
28. Apeliantės mama, pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises įvardino, į kokį konkretų žemės dydį prašo atkurti nuosavybės teises, tačiau pareiškėjos nurodomo ploto nebuvo nurodžiusi savo pateiktame prašyme, neturėjo duomenų, kad gali pretenduoti į didesnį žemės plotą. Aplinkybė, kad pareiškėja nurodo, jog turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į didesnį plotą, nėra pakankama daryti išvadai, kad apeliantė ar jos mama tinkamai išreiškė valią prašyti atkurti nuosavybės teises į ginčo turtą. Konstatavęs, jog pagal pareiškėjos pasirinktą savo teisių gynimo būdą nėra tinkamai pradėta savarankiška nuosavybės teisių atkūrimo į 2,2 ha žemės plotą procedūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas (šiuo metu) apeliantei nesukels jokių teisinių pasekmių.
29. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013, 2015 balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015).
30. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, byloje (duomenys neskelbtini); 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį pagal pateiktą pareiškimą, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.