Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. Ž., suinteresuotiems asmenims V. Ž., R. Ž., V. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. T.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims V. Ž., R. Ž., V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 86, 57). Atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų po palikėjų mirties (b.l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dalyje dėl E. A. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti tenkintinas, civilinė byla dalyje dėl J. S. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti nutrauktina.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos E. A. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 str.). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti E. A. turtą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra E. A. sūnus - pirmos eilės įpėdinis (b.l. 7; 12; 32). Pareiškėjo motina E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8; 32). Po palikėjos E. A. mirties liko palikimas - jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas – 134/1340 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeniniai kilnojamieji daiktai – lova, spinta, bufetas, skrynia, 1014 Eur (3500 Lt) piniginės lėšos, bei dar neatkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha žemės dalį (b.l. 3-5; 21-22; 41-43). Testamentų registre nėra registruota testamentų ir palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla po palikėjos E. A. mirties neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 49).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėja E. A. apie 15 metų iki mirties gyveno pas savo sūnų pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pradėjo valdyti palikėjos paliktą turtą, juo naudojosi, toliau jį prižiūrėjo, rūpinosi kaip savo turtu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu duoti pareiškėjo, suinteresuotų asmenų V. Ž., R. Ž., V. B. paaiškinimai. Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. Ž. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Palikimą sudarė ne vien pareiškėjo priimtas turtas, tačiau ir palikėjos teisės atkurti nuosavybės teises, kurios perėjo pareiškėjui, jam priėmus palikimą. Duomenų apie tai, kad R. Ž. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad R. Ž. aptartu būdu priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1995-01-24 testamentu J. S. paliko visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) mirė palikėja J. S. (b.l. 9). 2002-04-08 pareiškėjas priėmė palikėjos J. S. palikimą, paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b.l. 50; 76-82). Pagal CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl laikytina kad, pareiškėjas yra priėmęs visą palikėjos J. S. palikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla dalyje dėl J. S. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu, nes pareiškėjas yra priėmęs J. S. palikimą.

Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl jis gali prašyti nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo palikimo atsiradimo, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ar papildomą liudijimą, nes teisę į palikimą lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į notarę Aldoną Šarmavičienę su pareiškimu dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo (CK 5.66 str.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., 293 str. 1 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Ž. priėmė savo tetos J. S. palikimą po jos mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti, nutraukti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Priteisti iš pareiškėjo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,00 Eur (vienuolika eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.