- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-5-282/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- V. L.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. V. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo kaltintas ir nuosprendžiu išteisintas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,013 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garažų komplekse išsinuomotame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), stikliniame, juoda izoliacine juosta apvyniotame inde iki tol, kol 2018 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu nuo 07.48 val. iki 09.10 val. atliktos kratos metu, šį indą su narkotine medžiaga surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant iki 2019 m. liepos 1 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje) ir per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į V. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis išteisinti V. L. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog V. L. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių.
2.2. Nurodo, kad BK 259 straipsnio 2 dalies prasme narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. V. L. laikytas narkotinės medžiagos (kanapių) kiekis – 0,013 g – iš tiesų yra labai nedidelis, tačiau įstatymų leidėjai naujajame Administracinių nusižengimų kodekse nebenumatė administracinės atsakomybės už labai mažo kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, laikydami, kad ir esant labai mažam narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiui, veika yra pavojinga. Dėl to apeliantas teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog V. L. laikytas narkotinių medžiagų kiekis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Teigia, kad V. L. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, o jos nedidelis pavojingumo laipsnis gali būti įvertintas skiriant bausmę.
2.3. Apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad kiltų grėsmė V. L. iš esmės nubausti už tą pačią veiką antrą kartą ir taip pažeisti non bis per idem principą. Nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu V. L. buvo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas – narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 2,116 g, narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,653 g ir psichotropinę medžiagą – ?-9-tetrahidrokanabinolį, kurio yra 0,250 g, kurias neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. rugpjūčio 10 d. 20.15 val. – 21.47 val., tame pačiame bute kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Dėl to apeliantas teigia, kad V. L. versija, jog narkotines medžiagas jis iš stiklainio išėmė ir susidėjo į cigarečių pakelį, kurį anksčiau rado policijos pareigūnai ir už ką jis buvo nuteistas, turi būti vertinama kaip V. L. gynybinė, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad V. L. buvo nuteistas už narkotinių medžiagų laikymą, padarytą iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., o šioje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas dėl narkotinių medžiagų laikymo, vykdyto iki 2018 m. lapkričio 4 d., todėl tuo atveju, jei garaže rastame stiklainyje anksčiau buvo laikomos 2017 metais V. L. įgytos narkotinės medžiagos, dėl kurių disponavimo jis buvo nuteistas, ir jame buvo likęs jų likutis, kas labai abejotina, nes V. L. tokių aplinkybių ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, šiomis narkotinėmis medžiagomis V. L. neteisėtai disponavo jas laikydamas iki 2018 m. lapkričio 4 d. Dėl to apeliantas teigia, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. L. veikoje yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymiai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. L. išteisino.
3. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, papildomai atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme apklaususi išteisintąjį V. L., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad išteisintasis V. L. nepadarė veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra teisingos.
6. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.
7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garažų komplekse, buvo rastos narkotinės medžiagos – 0,013 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracija buvo 14,9 proc. Tai patvirtina byloje esantis kratos protokolas (t. 1, b. l. 58–70) ir 2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. 140-(5559)-IS1-6404 (t. 1, b. l. 132–133). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta ir nurodyta, kad kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 gramai. Taigi, garaže rastos narkotinės medžiagos kiekis beveik 384 kartus mažesnis nei pagal Rekomendacijas galimas maksimalus nedidelis jos kiekis. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V. K. nurodė, rastas narkotinių medžiagų kiekis atitiko degtuko sieros galvutės dydį. Įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad kratos metu garaže rastas kanapių kiekis yra artimas šios narkotinės medžiagos pėdsakams, nes nepakankamas net vienai dozei. Pagal teismų praktiką vienai dozei kanapių reikėtų nuo 0,3 iki 0,7 g (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-329-332/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. N1-208-497/2017), t. y. 23-53 kartus daugiau nei jos rasta pas V. L..
8. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad „narkotinės medžiagos kiekis sudaro vieną šimtąją dalį, o tai neatitinka pavojingumo pobūdžio, su kuriuo įstatymų leidėjas sieja baudžiamąją atsakomybę“ ir, kad „toks kiekis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas“. Taigi, apylinkės teismas veikos pavojingumą siejo su rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) labai nedideliu kiekiu. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas, nes V. L. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis (BK 12 straipsnis). Be to, iki 2017-01-01 galiojusiame administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tačiau šiuo metu galiojančio ANK 71 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo <...>. Taigi, teisės pažeidimo padarymo ir šiuo metu galiojančiame ANK nebenumatyta atsakomybė asmenims, kurie be tikslo parduoti ar kitaip platinti įsigijo ar laikė nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Už šiuos veiksmus gali kilti tik baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 259 straipsnio atitinkamoje dalyje. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo, kuris mažiau pavojingas veikas priskyrė baudžiamajam nusižengimui. Be to, pagal 37 straipsnio nuostatas mažareikšme veika gali būti pripažintas tik padarytas nusikaltimas. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad šiuo konkrečiu atveju vien dėl rasto itin nedidelio narkotinės medžiagos kiekio, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas V. L., negali būti vertinama kaip nepavojinga, kad už ją nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
9. Prokuroras skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu argumentu, kad nepaneigta V. L. versija, jog kratos metu stiklainyje rastos narkotinės medžiagos yra likučiai iš ankstesniame tyrime rastos narkotinės medžiagos, už kurios įgijimą ir laikymą jis jau yra nuteistas, kadangi V. L. ankstesniu teismo sprendimu nuteistas už kitas narkotines medžiagas, be to, nuteistas už narkotinių medžiagų laikymą iki 2017-08-10, o šiuo atveju jis kaltinamas už narkotinių medžiagų laikymą iki 2018-11-04. Toks prokuroro skundo argumentas iš dalies yra pagrįstas.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. už narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos jo naudotame garaže, neteisėtą laikymą iki 2018-11-04, nebuvo teisiamas, o ankstesniu teismo sprendimu jis nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 3,653 g, įgijimą ir laikymą iki 2017-08-10. Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad „kiltų grėsmė V. L. iš esmės nubausti už tą pačią veiką antrą kartą ir taip pažeisti non bis per idem principą“.
11. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl V. L. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kad nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada ir iš ko V. L. neteisėtai įgijo šioje byloje garaže kratos metu rastas narkotines medžiagas, todėl pagal teismų praktiką, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių neteisėtą narkotinės medžiagos įgijimo faktą, ši faktinė aplinkybė iš kaltinimo turėtų būti šalinama, paliekant tik neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą.
12. Išteisintasis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kratos metu jo nuomojamame garaže rastame stiklainyje rastos narkotinės medžiagos – tai likučiai narkotinių medžiagų, už kurias jis jau yra nuteistas. V. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2017 m. įsigijo narkotinės medžiagos – kanapių, jas parsinešė į garažą, supylė į stiklainį, po savaitės sugalvojo tas narkotines medžiagas parsinešti namo, todėl jas iškratė į cigarečių pakelį ir parsinešė namo, ten jos ir buvo rastos ankstesnio tyrimo metu atlikus kratą, o apie garaže stiklainyje galėjusias likti narkotines medžiagas, jų dulkes (nes vizualiai nesimatė) visai buvo pamiršęs. Išteisintasis taip pat paaiškino, kad jis vartoja narkotines medžiagas – kanapes, kad garažas, kuriame kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, jis nuomojasi, anksčiau tuo garažu jis naudojosi su draugais T. A., L. P., A. J., o nuo 2018 m. vasaros tuo garažu naudojosi tik jis vienas. Apklausų metu apie garažo savininką nieko nesakė, nes nenorėjo draugų įvelti į bylą, oficialiai garažą nuomojosi apie mėnesį laiką, todėl tokį laikotarpį nurodė ir apklausų metu.
13. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti garažo savininką, tačiau jis nebuvo nustatytas, todėl byloje nebuvo nustatytos aplinkybės dėl garažo naudojimo, garaže buvusio stiklainio, kuriame rastos narkotinės medžiagos, priklausomybės, nes pirmosios instancijos teisme V. L. skirtingai aiškino to stiklainio priklausomybę.
14. Prokurorė apeliacinio proceso metu pateikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus patvirtinančius dokumentus – 2017-08-10 kratos protokolą, įtariamojo V. L. apklausų protokolus iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-09-14 teismo baudžiamuoju įsakymu V. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
15. Iš V. L. apklausų protokolų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis nenurodė, kad įsigytas narkotines medžiagas iš pradžių laikė garaže supiltas stiklainyje, kad vėliau jas iškratė į cigarečių pakelį ir parsinešė namo. Iš bylos, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, ikiteisminio tyrimo metu duotų V. L. parodymų matyti, kad jis tyrėjui nurodė, kad garaže kratos metu rastos narkotinės medžiagos yra likučiai narkotinių medžiagų, už kurias jis jau yra teistas (t. 1, b. l. 191–192, 194, 197). Tokie V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patikrinti, t. y. nebuvo patikrinta, ar kratos metu garaže rastos ir paimtos narkotinės medžiagos yra ankstesnio tyrimo metu rastų ir paimtų narkotinių medžiagų likučiai. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme išteisintasis V. L. iš pradžių parodė, kad ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad iš pradžių narkotines medžiagas laikė garaže, neminėjo, nes nemanė, kad tai reikia nurodyti, tačiau vėliau apklausos metu atsakydamas į klausimus nurodė, kad ankstesnio tyrimo metu tyrėjai pasakojo, kad narkotines medžiagas iš pradžių supylė į stiklainį garaže, kad vėliau iškratė į cigarečių pakelį ir automobiliu parsivežė namo, tačiau tyrėja užrašė trumpai – kad įsigytas narkotines medžiagas parsinešė namo.
16. Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-09-14 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už 2017 m. vasarą įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas, tarp jų ir už narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 3,653 g, kurias neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, kol 2017-08-10 kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš kratos protokolo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad kratos metu V. L. bute narkotinės medžiagos buvo rastos prieškambaryje ant drabužių spintos viršutinėje lentynoje cigarečių tuščiame pakelyje, baltos spalvos popieriniame čekyje plovyklai ir šalia cigarečių pakelio buvo rasta cigaretės formos suktinė. 2018-03-08 specialisto išvadoje Nr. 140-(5205)-IS1-1373 nurodyta, kad 2018-08-10 kratos metu pas V. L. bute žalios spalvos augalinė medžiaga iš cigarečių pakelio, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,653 (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 11,7 proc.) (t. 1, b. l. 161–164). Sugretinus byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rastos žalios spalvos augalinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) cheminę sudėtį ir garaže rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) cheminę sudėtį matyti, kad šios dvi narkotinės medžiagos savo chemine sudėtimi yra panašios (atitinkamai 11,7 proc. ir 14,9 proc.). Taigi, išteisintojo V. L. parodymai apie garaže rastas narkotines medžiagas, kad tai yra likučiai anksčiau laikytos narkotinės medžiagos, nėra paneigti.
17. Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 58–70) matyti, kad kratos metu V. L. nurodė, kad garaže narkotinių medžiagų nėra, tačiau atlikus kratą narkotinės medžiagos buvo rastos stikliniame inde pakabinamoje spintelėje, indas buvo iš išorės apjuostas izoliacine juosta, kad „atidarius dangtelį jo viduje matoma augalinės kilmės medžiagos likučiai, ant indo paviršiaus“. Iš prie kratos protokolo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad stiklinis indas visas apvyniotas tamsia izoliacine juosta, pro kurią negalima nieko įžiūrėti pačiame inde. Pirmosios instancijos teisme ekspertas V. K. pripažino, kad rastos narkotinės medžiagos kiekis iš tiesų labai nedidelis, atitinka degtuko sieros galvutę, bei paaiškino, jog išvadoje nenurodė, kad tai narkotinės medžiagos pėdsakai vien dėl to, kad narkotinę medžiagą buvo galima pasverti (t. 2, b. l. 47–48). Šios paminėtos aplinkybės taip pat nepaneigia V. L. parodymų, kad jis galėjo ir nežinoti, kad šiame stikliniame inde dar yra likusios narkotinės medžiagos, po to, kai jis iš stiklainio iškratė jame laikytas narkotines medžiagas.
18. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, į rastos narkotinės medžiagos itin mažą kiekį, į tai, kad nepaneigti išteisintojo parodymai, jog jis iš stiklainio iškratęs visą narkotinę medžiagą nesuvokė, kad stiklainyje dar galėjo likti narkotinės medžiagos, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad V. L. neteisėtai savo naudotame garaže tyčia laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,013 g kanapių (antžeminių dalių). Taigi, išteisintojo veiksmuose nenustatytas vienas iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčia. Nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, laikoma, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. L. išteisinimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio.