- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-803-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01050-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Dmitrijus Korsakovas, Viktoras Preikšas, Nomeda Vilimavičienė
- Civilinis ieškovas
- D. D., A. K.
- Kaltinamasis
- N. B., UAB DK „(duomenys neskelbtini “
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Auksanas Čiupaila, Vytautas Bučius
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-327/2015;
Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01050-2012-5;
2015 m. lapkričio 16 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. atstovui advokatui Vytautui Bučiui, išteisintajam N. B., jo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato Antano Jarašiaus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai: D. D. dėl 14677,80 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; B. K. D. dėl 200 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. K. ir jos įstatyminio atstovo R. K. dėl 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. B. ir UAB DK „(duomenys neskelbtini “, atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. spalio 6 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė (įvykio metu galiojančių) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 88.2, 106 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini)), prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posūkio šviesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklo Suzuki SV1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. D., ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu išteisindamas N. B. dėl veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.) konstatavo, jog specialistų ir ekspertų išvados dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos yra tikėtino pobūdžio ir prieštaringos. Byloje nesurinkta įrodymų, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti kurią nors ekspertizę. Nėra objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET reikalavimus. Nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti iškilusių prieštaravimų ir abejonių. Teismas vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu ir visas abejones vertino išteisinamojo naudai.
Šalies argumentai
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniame skunde prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą: apklausti liudytoją R. A. dėl jo parodymų prieštaringumo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; 2015 m. liepos 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-673/2015 kuriuo N. B. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintas, panaikinti; N. B. pagal BK 281 str. 5 d. pripažinti kaltu ir nubausti; nukentėjusiųjų D. D. ir Birutės K. D. civilinius ieškinius patenkinti; priteisti turėtas išlaidas už nukentėjusiųjų atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, vertino tik tuos duomenis, kurie naudingi N. B., nenaudingų kaltinamajam duomenų netyrė ir nevertino, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, neteisingai vertino Kelių eismo taisyklių esmę bei atskirus jos punktus. Skunde teigiama, jog vairuotojo N. B. veiksmai iššaukė tai, kad neįsitikinęs eismo saugumu, staiga darydamas kairįjį posūkį ir apsisukinėdamas važiuojamojoje kelio dalyje, pažeidė KET 88.2 ir 106 p. reikalavimus, dėl ko ta pačia kryptimi motociklu važiavęs ir jau pradėjęs lenkimo manevrą A. D. buvo mirtinai sužalotas. Tarp minėtų KET pažeidimų ir A. D. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, N. B. kaltas ir privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Skunde taip pat teigiama, jog teismas neaptarė ir neįvertino visų kaltinamojo N. B. parodymų, patikėdamas jo pasakojimu apie tris mėnesius užsitęsusį šoką, stresą. N. B. pasirinko kaltės neigimą, gynybos ir specialisto pagalba bando kaltę suversti žuvusiajam A. D.. Apeliantas teigia, kad N. B. pozicija privertė meluoti teismui ir su juo kartu važiavusią sutuoktinę R. B., kuri stengiasi duoti palankius kaltinamajam parodymus. N. B. apklaustas 2012-10-06, 21 val. parodė: „Pavažiavus nuo žiedo apie 500 metrų (tikras atstumas – 300 metrų), aš staiga pajutau didelį smūgį į galinę automobilio dalį, dėl ko automobilis vieną kartą apsisuko ir sukdamasis nučiuožė nuo važiuojamosios kelio dalies link kelkraščio. Aš pats to motociklo pro veidrodėlius nemačiau, nesidairiau“. 2012-10-10 N. B. parodymų nedavė. 2012-10-18 apklausoje N. B. parodymus pakeitė. Šioje apklausoje jis nurodė, kad „išsukus iš žiedinės sankryžos aš galėjau važiuoti ne daugiau kaip 50 km/val. greičiu“. Tokiu atveju jį per nuvažiuotą 300 metrų atstumą būtų aplenkęs ne tik A. D., bet ir kiti du jam iš paskos važiavę automobiliai: liudytojas R. A. tvirtina važiavęs apie 80 km/h greičiu, o A. R. dar ir ruošėsi lenkti R. Antanaičio vairuojamą automobilį. Kad N. B. automobilis nestabdė ir kad susidūrimo metu R. Antanaičio automobilis buvo maždaug 50 m atstumu nuo įvykio vietos patvirtino liudytoja Ž. K. Skunde teigiama, jog A. D. ir paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas ir keleivė posūkio signalo nematė. Skunde pažymima, jog jeigu N. B. būtų pažiūrėjęs į veidrodėlį, jis būtų matęs motociklą – kelias tiesus, matomumas, kaip jis pats nurodė, geras.
Gynėjas atkreipia dėmesį ir į N. B. užsakytos ir specialisto V. M. surašytos išvados dalį apie motociklo greitį prieš susidūrimą – ne mažesnį nei 115 km/val. Apeliantas pažymi, kad A. D. tuos 300 metrų važiavo tarp 50 km/val. greičiu važiavusio N. B. ir apie 80 km/val. greičiu važiavusio R. A. automobilių, taigi, 2014-11-14 LTEC ekspertų V. M. ir V. Š. ekspertizės išvada apie motociklo greitį prieš susidūrimą – apie 74 km/val., gynėjo teigimu, ir logiška, ir atitinka kitą bylos medžiagą bei liudytojų parodymus. Toliau įtariamasis nurodė: „Ketinau apsisukti ant važiuojamosios dalies, o ne įsukti į kairėje esantį keliuką". Skunde teigiama, jog tuo keliu N. B. važinėja nuolat, tačiau tokį manevrą atlikti buvo neįmanoma, o tai, gynėjo teigimu, netiesiogiai įrodo, kad jis posūkį darė ne nuo ašinės linijos, o nuo važiuojamosios dalies vidurio ar dešiniojo krašto. Tuo pačiu paneigiama bet kokia neva buvusi galimybė motociklo vairuotojui aplenkti priekyje važiavusį automobilį iš dešinės. Todėl jo KET 106 punkto pažeidimas, gynėjo teigimu, įrodytas.
Gynėjo teigimu, specialistas V. M. rašydamas išvadą rėmėsi neegzistuojančiomis aplinkybėmis: „...protokole yra ženklas Nr. 109“ („Šalutinis kelias iš dešinės. Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias“). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)" schemos akivaizdu, kad šio ženklo įvykio metu nebuvo. Jis pastatytas tik po įvykio. Taigi, kelio ženklai eismo dalyvių apie būsimą trišalę sankryžą tuo metu neinformavo. 2014-03-19 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. V5-135 patvirtina, kad sankryža esanti 29,822 kilometre tuo metu buvo traktuojama kaip trišalė. Gynėjo teigimu, specialisto V. M. išvada ir dėl jos 3 punkte nurodyto KET 3 priedo 1.3 p. pažeidimo neatitinka tikrovės, nes šiame punkte kalbama apie dvigubą ištisinę liniją, tuo tarpu tokios linijos įvykio vietoje nebuvo. Skunde pažymima, kad teismas, nurodydamas į ekspertizių ir specialisto išvadų tikėtinumą (nors specialisto V. M. išvada iš esmės kategoriška), motyvų, kodėl netiki paskutinės – pakartotinės komisijinės ekspertizės išvadomis, nuosprendyje nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat pažymėta, jog R. A. parodymai visiškai sutampa su kartu su juo važiavusios liudytojos Z. K. parodymais. Teismo posėdyje liudytojas R. A. nebuvo nuoseklus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo prieštaringai, o teismas rėmėsi tik tais jo parodymais, kuriuose teigė galimai matęs motociklą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Gynėjo teigimu, teismas, sutinkamai su BPK 20 str. 1-5 d. reikalavimais, privalėjo pagarsinti ir šio liudytojo parodymus, išsiaiškinti, kada jis geriau ir tiksliau prisiminė įvykio aplinkybes – 2013-08-05 ar teismo posėdžio metu (2013-12-16), bei parodymų pakeitimo priežastis, įvertinti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus visos bylos medžiagos kontekste ir tik po to padaryti išvadas. To teismas nepadarė, todėl, advokato nuomone, baudžiamojo proceso įstatymą pažeidė.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Sigitas Kanaporis apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 2 d. nuosprendį, panaikinti ir priėmus naują nuosprendį N. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisti keturiems metams laisvės atėmimo, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant vienerius metus laiko be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš Kėdainių rajono. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams atimti teisę vairuoti transporto priemones. Civilinius ieškinius mažinti.
Skunde nurodoma, jog teismas vertindamas bylos aplinkybes neatsižvelgė į surinktų duomenų (įrodymų) visumą, svarbą, vertino juos nekompleksiškai. Prokuroras mano, kad abu eismo dalyviai pažeidė kelių eismo taisykles. Motociklo vairuotojas lenkė draudžiamojoje vietoje, kirtęs ištisinę kelio liniją, o automobilio vairuotojas neperspėjęs posūkio signalu apie ketinamą manevrą į kairę, staiga pasuko, neįsitikinęs ar jo niekas nelenkia, nepraleido ir taip sudarė motociklo vairuotojui netikėtą kliūtį. Tokiu atveju reikia spręsti, kuris KET pažeidimas buvo lemiamas tam, kad kiltų šis eismo įvykis. Jeigu motociklo vairuotojui, lenkiančiam automobilį draudžiamojoje vietoje, nebūtų iškilusi netikėta kliūtis, nebūtų kilęs eismo įvykis. Tai nėra pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui. Kitu atveju, jei automobilio vairuotojas būtų parodęs įspėjamąjį posūkio signalą apie ketinamą manevrą į kairę ir būtų įsitikinęs, kad nesudaro kliūties jį lenkiančiai transporto priemonei, kas reikalaujama pagal KET, tai šio įvykio nebūtų įvykę. Tai yra, arba motociklo vairuotojas matęs perspėjamąjį posūkio signalą nebūtų lenkęs automobilio, arba automobiliui praleidus motociklą, nors ir draudžiamojoje lenkti zonoje, motociklas būtų nuvažiavęs. Prokuroro teigimu, kaltinamojo N. B. padaryti du KET pažeidimai (nerodė perspėjamojo posūkio į kairę signalo ir nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės) buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti. Skunde pažymima, jog tam, kad padaryti kategorišką išvadą, yra pakankamai duomenų: liudytojų, betarpiškai mačiusių šį eismo įvykį, parodymai, kitų liudytojų parodymai, kaltinamojo pirminiai parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo su kaltinamuoju vietoje protokolas, specialistų išvados, komisijinės ekspertizės aktas. Prokuroro teigimu, liudytojai aiškiai parodė, kad automobilis „VW Sharan" staiga suko į kairę, kai belenkiančiam jį motociklui buvo likę 10-20 metrų. Pagal transporto priemonių sugadinimą nustatyta, kad motociklas gulsčiomis trenkėsi į automobilio kairės pusės galinį posparnį, bamperį ir praslydęs tolyn sustojo, kas liudija apie tai, kad automobilis buvo jau pasisukęs išilginės kelio juostos atžvilgiu, sudarydamas motociklui netikėtą kliūtį.
Skunde taip pat pažymima, jog kilus teisme neaiškumų, išsamumo pagal pateiktas specialistų M. M. ir V. M. išvadas, teisme buvo paskirta komisijinė eismo įvykio – transporto trasologinė ekspertizė, kurios akto 13 p. nurodoma: „Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan" vairuotojas N. B., apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo kraštinės kairės padėties, sudarė kliūtį išpasakos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000", vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti“. To paties akto 14 p. sakoma: „Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B. prieš apsisukdamas neturėjo objektyvios galimybės matyti jam iš paskos važiavusio motociklo „Suzuki SV 1000“. N. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis motociklo nematė. Iš to seka, kad jis nesiėmė jokių saugumo priemonių kelyje kitų transporto priemonių atžvilgiu. Prokuroras teigia, kad kaltinamojo N. B. padaryti KET pažeidimai ir turėjo lemiamos įtakos šiam įvykiui kilti.
Skunde teigiama, jog kaltinamojo ir jo žmonos parodymus reiktų vertinti kritiškai (jie iš esmės skiriasi po įvykio ir duoti vėliau). Prokuroras pažymi, jog kaltinamasis N. B. praeityje tris kartus teistas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 14 kartų baustas administracine tvarka, kaltu neprisipažįsta, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl bausmės dydis turėtų atitikti bausmės tikslams, siekiamiems rezultatams.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminis atstovas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuriuo išteisintas N. B., ir priimti jį apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti A. K. civilinį ieškinį. Skunde teigia, jog bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti, neįjungė kairės pusės posūkio signalo bei pradėdamas apsisukimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklininko A. D. ir su juo susidūrė.
Skunde teigiama, jog motociklininkas A. D. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, nei pasuko į kairę automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B.. Iš liudytojų parodymų seka, kad motociklininkas visą atkarpą nuo žiedo važiavo paskui automobilį „VW Sharan“, pradėjo šio automobilio lenkimo manevrą, o N. B. netikėtai suko į kairę, neperspėjęs iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojų taip, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse. Skunde taip pat pažymima, kad specialistų išvados vertintinos tik tiek, kiek jos atitinka betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų parodymus, nes specialistai negalėjo pagal byloje esančius įvykio vietos apžiūros duomenis maksimaliai teisingai atsakyti į jiems pateiktus klausimus, ką jie ir nurodo savo išvadose. Nukentėjusiosios įstatyminio atstovo teigimu, nepagrįstai išteisinus N. B., neteisėta ir nuosprendžio dalis, kuria atmestas A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovas advokatas A. Jarašius prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių apeliacinį skundą tenkinti ir patvirtino apeliacinio skundo argumentus.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras S. Kanaporius prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, patvirtino apeliacinio skundo argumentus.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. atstovas advokatas V. Bučius prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. apeliacinį skundą tenkinti. Atstovas patvirtino apeliacinio skundo argumentus.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato A. J., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro S. Kanaporio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties.
Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).
Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino kaip įrodymų visumą, o ne kiekvieną atskirai, dėl ko padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė.
N. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad įvykio metu pažeidė (įvykio metu galiojančių) KET reikalavimus, t. y., būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106), prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posūkio šviesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklo, vairuojamo A. D., ir su juo susidūrė, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje negalima padaryti kategoriškų ir vienareikšmiškų išvadų.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, „VW Sharan“ turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, nes toje vietoje kelias pažymėtas brūkšnine eismo juosta (KET 3 priedas 1.7. p.), o iki šios brūkšninės eismo juostos ir toliau už jos kelias buvo ir yra pažymėtas ištisine eismo juosta. Taigi teismas teisingai vertino, jog posūkio manevras buvo atliekamas leistinoje vietoje, priešingai nei žuvusiojo veiksmai, kuriais jis pažeidė KET taisykles, t. y. neleistinoje vietoje atliko lenkimo manevrą.
Kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.
Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio kilimą ir eismo įvykio metu kilusius padarinius lėmė ne N. B., bet A. D. padaryti KET pažeidimai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad matė, kaip motociklo priekyje važiavo ,,VW Sharan”, motociklininkas važiavo savo eismo juostos viduriu, po to pradėjo lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai staiga, netikėtai, motociklui nuo automobilio esant 10-20 metrų, ,,VW Sharan” pasuko į kairę, motociklininkas stabdydamas pasviro į dešinę ir trenkėsi į ,,VW Sharan” automobilio galą, į automobilio kampą. Taigi, kaip matyti iš liudytojo parodymų bei įvertinus specialistų išvadas, nustatyta, jog A. D. vairuojamas motociklas įvykio metu buvo priešpriešinėje juostoje, t. y. bandė aplenkti automobilį pažeisdamas KET. Transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Avarinę situaciją sukėlė motociklą vairavęs A. D., kuris pradėjo lenkti N. B. vairuojamą automobilį, kirsdamas ištisinę liniją.
Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad N. B. apsisukdamas rodė posūkį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl rodyto ar neparodyto N. B. posūkio, teisingai pažymėjo, jog be N. B. ir jo žmonos parodymų, vertino ir kitų liudytojų parodymus. Liudytojas A. R. parodė, kad nematė nei motociklininko, nei „miniveno“ rodomų posūkio ženklų, neužfiksavo tokių ženklų, nors paprastai seka ženklus. Liudytoja Ž. K. parodė, kad posūkio signalų nematė, taip pat nematė ir automobilio galinių stabdymo žibintų, nes viskas buvo netikėtai. Liudytojas R. A. parodė, kad neužfiksavo ar motociklas rodė kokius signalus. Nematė jokių automobilio „Sharan“ rodomų signalų, matė tik motociklo stabdžių signalus. Mano, kad „Sharan“ nerodė posūkio signalo. Neužfiksavo, ar buvo įsijungę automobilio stabdymo žibintai.
Kaip matyti iš aptartų parodymų, nei vienas iš liudytojų negalėjo kategoriškai pasakyti, ar buvo rodomi posūkio signalai, neatkreipė dėmesio, ar matė galinius stabdymo žibintus, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad N. B. nerodė posūkio signalo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad matė, jog motociklo vairuotojas rodė posūkio signalą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai skirtingai nupasakoja ypač svarbias tas pačias aplinkybes, todėl dėl teismui suprantamo žmogiškojo subjektyvumo tiek detalių matyme, tiek ir mąstyme bei suvokime, būtent jais remtis ir daryti kategorišką išvadą nėra galimybės, nebent jų parodymais būtų galima remtis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Tačiau tokių – dėl abiejų vairuotojų rodyto ar nerodyto posūkio signalo, motociklininko buvimo ar nebuvimo priešpriešinėje eismo juostoje – nėra, vienareikšmiškai nebuvo nustatyta nei viename iš kitų rašytinių įrodymų – atliktų specialistų ir ekspertizės tyrimų rezultatų. Kolegija sprendžia, kad netgi tuo atveju, jei automobilį vairavęs N. B. posūkio signalų nerodė, tai nepašalina nustatytos aplinkybės, jog motociklo vairuotojas lenkdamas automobilį šį manevrą darė neleistinoje vietoje, t. y. kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo patikimai nustatyta, jog būtent N. B. veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Vertinant įrodymus teismas vadovavosi BPK nuostatomis ir padarė nešališkas, bylos aplinkybes atitinkančia išvadas. Teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir visas abejones vertino N. B. naudai.
Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 str. numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad N. B. vairuojamo automobilio susidūrimas su motociklu įvyko dėl to, kad motociklas automobilį lenkė neleistinoje vietoje, todėl aplinkybė, ar N. B. būtų rodęs posūkio signalą, ar ne, negalėjo garantuoti pavojingų padarinių išvengimo. Taigi N. B. inkriminuotas KET 93 p. pažeidimas neturėjo įtakos minėtam eismo įvykiui.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja specialistų išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad visi specialistai suformulavo tik tikėtinas išvadas, o toks tyrimo rezultatas neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent N. B. buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Tai yra specialistų ir ekspertų išvadų duomenys neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kaltinamojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Tikėtinos specialistų išvados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, apie ką išvadose visi specialistai ir pasisakė.
A. Jurašiaus apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu proceso šalys nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui, suformulavo šį argumentą tik apylinkės teismui priėmus apelianto atstovaujamiems proceso dalyviams nepalankų sprendimą. Vertinti ištirtus įrodymus yra teismo dikrecija. Savo vertinimus ir išvadas apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Apeliacinių skundų teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos išteisintojo ar nukentėjusiųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Savo išvadas skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliantų proceso išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato Antano Jarašiaus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. apeliaciniai skundai atmetami.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.