Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1A-803-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01050-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Dmitrijus Korsakovas, Viktoras Preikšas, Nomeda Vilimavičienė
Civilinis ieškovas
D. D., A. K.
Kaltinamasis
N. B., UAB DK „(duomenys neskelbtini “
Advokatai
Antanas Jarašius, Auksanas Čiupaila, Vytautas Bučius
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-327/2015;

Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01050-2012-5;

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, se­kre­to­riau­jant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovui advokatui Antanui Jarašiui, nuken­tė­ju­siosios ir civilinės ieškovės A. K. atstovui advokatui Vytautui Bučiui, išteisintajam N. B., jo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvar­ka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato Antano Jarašiaus, Kauno apy­gar­dos pro­kuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus pro­ku­roro Sigito Ka­na­po­rio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. ape­lia­ci­nius skundus dėl Kėdainių rajono apy­linkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuos­prendžio, kuriuo N. B. ištei­sin­tas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai: D. D. dėl 14677,80 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; B. K. D. dėl 200 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. K. ir jos įstatyminio atstovo R. K. dėl 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. B. ir UAB DK „(duomenys neskelbtini “, atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. spalio 6 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė (įvykio metu galiojančių) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 88.2, 106 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas lai­ky­tis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš ap­sisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos sig­nalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsi­ti­kin­ti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini)), prieš suk­da­mas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posūkio šviesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklo Suzuki SV1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. D., ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos su­trik­dymas.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu išteisindamas N. B. dėl veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. (Lie­tuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.) konstatavo, jog specialistų ir ekspertų išvados dėl nu­ken­tė­jusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos yra tikėtino pobūdžio ir prieštaringos. Byloje nesu­rinkta įro­dy­mų, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti kurią nors ekspertizę. Nėra objektyviai nustatyta, kad kal­tinamasis pažeidė KET rei­ka­lavimus. Nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kelių eismo sau­gu­mo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti iški­lusių prieštaravimų ir abejonių. Teis­mas vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu ir visas abejones vertino išteisinamojo naudai.

Šalies argumentai

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniame skunde prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą: apklausti liudytoją R. A. dėl jo parodymų prieštaringumo ikiteisminio tyrimo ir teisminio by­los nagrinėjimo metu; 2015 m. liepos 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį bau­džia­mo­jo­je byloje Nr. 1-10-673/2015 kuriuo N. B. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintas, panaikinti; N. B. pagal BK 281 str. 5 d. pripažinti kaltu ir nubausti; nukentėjusiųjų D. D. ir Birutės K. D. civilinius ieškinius patenkinti; priteisti turėtas išlaidas už nu­ken­tė­jusiųjų atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, vertino tik tuos duomenis, kurie naudingi N. B., nenaudingų kaltinamajam duomenų netyrė ir nevertino, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reika­la­vi­mus, netei­singai vertino Kelių eismo taisyklių esmę bei atskirus jos punktus. Skunde teigiama, jog vai­ruotojo N. B. veiksmai iššaukė tai, kad neįsitikinęs eismo saugumu, staiga darydamas kai­rį­jį posūkį ir ap­sisukinėdamas važiuojamojoje kelio dalyje, pažeidė KET 88.2 ir 106 p. reika­la­vi­mus, dėl ko ta pačia kryptimi motociklu važiavęs ir jau pradėjęs len­ki­mo manevrą A. D. buvo mir­ti­nai sužalotas. Tarp minėtų KET pažei­di­mų ir A. D. mirties yra tiesioginis prie­žas­ti­nis ryšys, N. B. kaltas ir privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas neaptarė ir neįvertino visų kaltinamojo N. B. parodymų, patikėdamas jo pasakojimu apie tris mėnesius užsitęsusį šoką, stresą. N. B. pa­si­rin­ko kaltės neigimą, gynybos ir specialisto pagalba bando kaltę suversti žuvusiajam A. D.. Ape­liantas teigia, kad N. B. pozicija privertė meluoti teismui ir su juo kartu važiavusią su­tuoktinę R. B., kuri stengiasi duoti palankius kaltinamajam parodymus. N. B. ap­klaus­tas 2012-10-06, 21 val. parodė: „Pavažiavus nuo žiedo apie 500 metrų (tik­ras atstumas – 300 met­rų), aš staiga pajutau didelį smūgį į galinę automobilio dalį, dėl ko au­to­mo­bi­lis vieną kartą apsisuko ir sukdamasis nučiuožė nuo važiuojamosios kelio dalies link kelkraščio. Aš pats to motociklo pro veidrodėlius nemačiau, nesidairiau“. 2012-10-10 N. B. parodymų nedavė. 2012-10-18 ap­klau­so­je N. B. parodymus pakeitė. Šioje apklausoje jis nurodė, kad „išsukus iš žiedinės sankryžos aš galėjau važiuoti ne daugiau kaip 50 km/val. greičiu“. Tokiu atveju jį per nuvažiuotą 300 metrų ats­tumą būtų aplenkęs ne tik A. D., bet ir kiti du jam iš paskos važiavę automobiliai: liu­dy­to­jas R. A. tvirtina važiavęs apie 80 km/h greičiu, o A. R. dar ir ruošėsi lenkti R. An­tanaičio vairuojamą automobilį. Kad N. B. automobilis nestabdė ir kad susidūrimo metu R. An­­tanaičio automobilis buvo maždaug 50 m atstumu nuo įvykio vietos patvirtino liudytoja Ž. K. Skunde teigiama, jog A. D. ir paskui jį važiavusio au­to­mobilio vairuotojas ir kelei­vė posūkio signalo nematė. Skunde pažymima, jog jeigu N. B. būtų pažiūrėjęs į veidrodėlį, jis būtų matęs motociklą – kelias tiesus, matomumas, kaip jis pats nurodė, geras.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į N. B. užsakytos ir specialisto V. M. sura­šy­tos išvados dalį apie motociklo greitį prieš susidūrimą – ne mažesnį nei 115 km/val. Apeliantas pa­žy­mi, kad A. D. tuos 300 metrų važiavo tarp 50 km/val. greičiu va­žia­vu­sio N. B. ir apie 80 km/val. greičiu važiavusio R. A. automobilių, taigi, 2014-11-14 LTEC ekspertų V. M. ir V. Š. ekspertizės išvada apie motociklo greitį prieš su­si­dū­ri­mą – apie 74 km/val., gynėjo teigimu, ir logiška, ir atitinka kitą bylos medžiagą bei liu­dy­to­jų parodymus. Toliau įta­ria­ma­sis nurodė: „Ketinau apsisukti ant važiuojamosios dalies, o ne įsukti į kairėje esantį keliuką". Skun­de teigiama, jog tuo keliu N. B. važinėja nuolat, tačiau tokį ma­nevrą atlikti buvo neįmanoma, o tai, gynėjo teigimu, netiesiogiai įrodo, kad jis posūkį darė ne nuo ašinės linijos, o nuo va­žiuo­ja­mo­sios dalies vidurio ar dešiniojo krašto. Tuo pačiu paneigiama bet kokia neva buvusi galimybė mo­to­ciklo vairuotojui aplenkti priekyje važiavusį automobilį iš dešinės. Todėl jo KET 106 punkto pa­žei­di­mas, gynėjo teigimu, įrodytas.

Gynėjo teigimu, specialistas V. M. rašydamas išvadą rėmėsi neegzistuo­jan­čio­mis aplinkybėmis: „...protokole yra ženklas Nr. 109“ („Šalutinis kelias iš dešinės. Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias“). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)" schemos akivaizdu, kad šio ženklo įvykio metu nebuvo. Jis pastatytas tik po įvykio. Taigi, kelio ženklai eismo dalyvių apie būsimą trišalę sankryžą tuo metu neinformavo. 2014-03-19 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. V5-135 patvirtina, kad sankryža esanti 29,822 kilometre tuo metu buvo trak­tuo­jama kaip trišalė. Gynėjo teigimu, specialisto V. M. išvada ir dėl jos 3 punkte nurodyto KET 3 priedo 1.3 p. pažeidimo neatitinka tikrovės, nes šiame punkte kalbama apie dvigubą ištisinę li­niją, tuo tarpu tokios linijos įvykio vietoje nebuvo. Skunde pažymima, kad teismas, nu­rodydamas į ekspertizių ir specialisto išvadų tikėtinumą (nors specialisto V. M. išvada iš esmės ka­te­go­riška), motyvų, kodėl netiki paskutinės – pakartotinės komisijinės ekspertizės išva­do­mis, nuos­prendyje nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat pažymėta, jog R. A. parodymai visiškai sutampa su kartu su juo važiavusios liudytojos Z. K. parodymais. Teismo posėdyje liudytojas R. A. nebuvo nuoseklus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo prieštaringai, o teismas rėmėsi tik tais jo paro­dy­mais, kuriuose teigė galimai matęs motociklą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Gynėjo tei­gi­mu, teismas, sutinkamai su BPK 20 str. 1-5 d. reikalavimais, privalėjo pagarsinti ir šio liudytojo pa­ro­dymus, išsiaiškinti, kada jis geriau ir tiksliau prisiminė įvykio aplinkybes – 2013-08-05 ar teismo posėdžio metu (2013-12-16), bei parodymų pakeitimo priežastis, įvertinti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus visos bylos medžiagos kontekste ir tik po to padaryti išvadas. To teis­mas nepadarė, todėl, advokato nuomone, baudžiamojo proceso įstatymą pažeidė.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus proku­ro­ras Sigitas Kanaporis apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 2 d. nuosprendį, panaikinti ir priėmus naują nuosprendį N. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisti keturiems metams laisvės atėmimo, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dve­jiems metams, įpareigojant vienerius metus laiko be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš Kė­dai­nių rajono. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams atimti teisę vairuoti trans­porto priemones. Civilinius ieškinius mažinti.

Skunde nurodoma, jog teismas vertindamas bylos aplinkybes neatsižvelgė į surinktų duo­me­nų (įrodymų) visumą, svarbą, vertino juos nekompleksiškai. Prokuroras mano, kad abu eismo da­lyviai pažeidė kelių eismo taisykles. Motociklo vairuotojas len­kė draudžiamojoje vietoje, kirtęs išti­si­nę kelio liniją, o automobilio vairuotojas neperspėjęs posūkio signalu apie ketinamą manevrą į kai­rę, staiga pasuko, neįsitikinęs ar jo niekas nelenkia, nepraleido ir taip sudarė motociklo vai­ruo­to­jui netikėtą kliūtį. Tokiu atveju reikia spręsti, kuris KET pa­žei­dimas buvo lemiamas tam, kad kiltų šis eismo įvykis. Jeigu motociklo vairuotojui, lenkiančiam au­tomobilį draudžiamojoje vietoje, nebū­tų iškilusi netikėta kliūtis, nebūtų kilęs eismo įvykis. Tai nėra pagrindinė priežastis kilti eismo įvy­kiui. Kitu atveju, jei automobilio vairuotojas būtų parodęs įspėjamąjį posūkio signalą apie ketinamą manevrą į kairę ir būtų įsitikinęs, kad nesu­da­ro kliūties jį lenkiančiai transporto priemonei, kas reikalaujama pagal KET, tai šio įvykio nebūtų įvykę. Tai yra, arba motociklo vairuotojas matęs perspėjamąjį posūkio signalą nebū­tų lenkęs automobilio, arba automobiliui praleidus motociklą, nors ir draudžiamojoje lenkti zo­no­je, motociklas būtų nuvažiavęs. Prokuroro teigimu, kaltinamojo N. B. padaryti du KET pa­žei­dimai (nerodė perspėjamojo posūkio į kairę signalo ir nepraleido jį lenkiančios transporto prie­mo­nės) buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti. Skunde pažymima, jog tam, kad pada­ry­ti kategorišką išvadą, yra pakankamai duomenų: liudytojų, betar­piš­kai mačiusių šį eismo įvykį, pa­ro­dymai, kitų liudytojų parodymai, kaltinamojo pirminiai parodymai, įvykio vietos apžiūros pro­to­ko­las, parodymų patikrinimo su kaltinamuoju vietoje protokolas, spe­cia­listų išvados, komisijinės eks­pertizės aktas. Prokuroro teigimu, liudytojai aiškiai parodė, kad au­to­mobilis „VW Sharan" staiga suko į kairę, kai belenkiančiam jį motociklui buvo likę 10-20 metrų. Pagal transporto prie­mo­nių sugadinimą nustatyta, kad motociklas gulsčiomis trenkėsi į au­to­mo­bilio kairės pusės galinį pos­parnį, bamperį ir praslydęs tolyn sustojo, kas liudija apie tai, kad au­to­mobilis buvo jau pasisukęs išilginės kelio juostos atžvilgiu, sudarydamas motociklui netikėtą kliūtį.

Skunde taip pat pažymima, jog kilus teisme neaiškumų, išsamumo pagal pateiktas specia­lis­tų M. M. ir V. M. išvadas, teisme buvo paskirta komisijinė eismo įvykio – trans­porto trasologinė ekspertizė, kurios akto 13 p. nurodoma: „Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan" vairuotojas N. B., apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo kraštinės kairės padėties, sudarė kliūtį išpasakos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000", vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti“. To paties akto 14 p. sakoma: „Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B. prieš apsisukdamas neturėjo objek­ty­vios galimybės matyti jam iš paskos va­žiavusio motociklo „Suzuki SV 1000“. N. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pa­ro­dė, kad jis motociklo nematė. Iš to seka, kad jis nesiėmė jokių saugumo priemonių kelyje kitų trans­porto priemonių atžvilgiu. Prokuroras teigia, kad kaltinamojo N. B. padaryti KET pažeidimai ir turėjo lemiamos įtakos šiam įvykiui kilti.

Skunde teigiama, jog kaltinamojo ir jo žmonos parodymus reiktų vertinti kritiškai (jie iš esmės skiriasi po įvykio ir duoti vėliau). Prokuroras pažymi, jog kaltinamasis N. B. praeityje tris kartus teistas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam su­si­taikius, 14 kartų baustas administracine tvarka, kaltu neprisipažįsta, jo atsakomybę lengvinančių ir sun­kinančių aplinkybių nenustatyta, todėl bausmės dydis turėtų atitikti bausmės tikslams, sie­kia­miems rezultatams.

Šalies argumentai

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminis atstovas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lie­pos 2 d. nuosprendį, kuriuo išteisintas N. B., ir priimti jį apkaltinamąjį nuosprendį bei pa­ten­kin­ti A. K. civilinį ieškinį. Skunde teigia, jog bylos medžiaga nustatyta, kad au­to­mo­bilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti, neį­jun­gė kai­rės pusės posūkio signalo bei pradėdamas apsisukimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklininko A. D. ir su juo susidūrė.

Skunde teigiama, jog motociklininkas A. D. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, nei pasuko į kairę automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B.. Iš liudytojų parodymų seka, kad motociklininkas visą atkarpą nuo žiedo važiavo paskui automobilį „VW Sharan“, pradėjo šio automobilio lenkimo manevrą, o N. B. netikėtai suko į kairę, neperspėjęs iš paskos važ­iuo­jan­čių transporto priemonių vairuotojų taip, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse. Skunde taip pat pa­žy­mima, kad specialistų išvados vertintinos tik tiek, kiek jos atitinka betarpiškai įvykį mačiusių liu­dytojų parodymus, nes specialistai negalėjo pagal byloje esančius įvykio vietos apžiūros duo­me­nis maksimaliai teisingai atsakyti į jiems pateiktus klausimus, ką jie ir nurodo savo išvadose. Nu­ken­tėjusiosios įstatyminio atstovo teigimu, nepagrįstai išteisinus N. B., neteisėta ir nuos­pren­džio dalis, kuria atmestas A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovas advokatas A. Jarašius prašė nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Kauno apy­gar­dos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus pro­ku­roras S. Ka­na­po­rius prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. atstovas advokatas V. Bučius prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. apeliacinį skun­dą tenkinti. Atstovas patvirtino apeliacinio skundo ar­gu­mentus.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato A. J., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus pro­ku­roro S. Kanaporio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. ape­lia­ci­niai skundai atmetami.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­liš­ku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuos­prendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis bau­džiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bū­ti­na nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eks­plo­a­ta­vi­mo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties.

Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios pada­ri­nių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių ki­li­mo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo sau­gu­mo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąly­ga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).

Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių transporto eismo taisyklių pa­žei­dimo baudžiamosiose bylose, būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines by­los aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino kaip įrodymų visumą, o ne kiek­vieną atskirai, dėl ko padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir BPK 20 str. 5 d. nuos­tatų nepažeidė.

N. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad įvykio metu pažeidė (įvykio metu galiojančių) KET reikalavimus, t. y., būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bū­tinų atsargumo priemonių, nekelti pa­vo­jaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) ki­tiems eismo dalyviams (KET 106), prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posūkio šviesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrą neįsitikino, kad tai dary­ti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklo, vairuojamo A. D., ir su juo susidūrė, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje negalima padaryti kategoriškų ir vienareikšmiškų išvadų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, „VW Sharan“ turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, nes toje vietoje kelias pažymėtas brūkšnine eismo juosta (KET 3 priedas 1.7. p.), o iki šios brūkšninės eismo juostos ir toliau už jos kelias buvo ir yra pažymėtas ištisine eismo juosta. Taigi teismas teisingai vertino, jog posūkio manevras buvo atliekamas leistinoje vietoje, prie­šingai nei žuvusiojo veiksmai, kuriais jis pažeidė KET taisykles, t. y. neleistinoje vietoje atliko lenkimo manevrą.

Kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pa­žeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo su­siję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio kilimą ir eismo įvykio metu kilusius padarinius lėmė ne N. B., bet A. D. padaryti KET pažeidimai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad matė, kaip motociklo priekyje važiavo ,,VW Sharan”, motociklininkas važiavo savo eismo juostos vidu­riu, po to pradėjo lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai staiga, netikėtai, motociklui nuo automobilio esant 10-20 metrų, ,,VW Sharan” pasuko į kairę, motociklininkas stabdydamas pasviro į dešinę ir trenkėsi į ,,VW Sharan” automobilio galą, į automobilio kampą. Taigi, kaip matyti iš liu­dy­tojo parodymų bei įvertinus spe­cialistų išvadas, nustatyta, jog A. D. vairuojamas mo­to­cik­las įvykio metu buvo priešpriešinėje juostoje, t. y. bandė aplenkti automobilį pažeisdamas KET. Tran­sporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Avarinę situaciją sukėlė motociklą vai­ra­vęs A. D., kuris pradėjo lenkti N. B. vairuojamą automobilį, kirsdamas ištisinę liniją.

Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad N. B. apsisukdamas ro­dė po­sūkį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl rodyto ar neparodyto N. B. posūkio, teisingai pažymėjo, jog be N. B. ir jo žmonos parodymų, vertino ir kitų liudytojų parodymus. Liudytojas A. R. parodė, kad nematė nei motociklininko, nei „mini­ve­no“ ro­do­mų posūkio ženklų, neužfiksavo tokių ženklų, nors paprastai seka ženklus. Liudytoja Ž. K. parodė, kad posūkio signalų nematė, taip pat nematė ir automobilio galinių stabdymo žibintų, nes vis­kas buvo netikėtai. Liudytojas R. A. parodė, kad neužfiksavo ar motociklas rodė kokius signalus. Nematė jokių automobilio „Sharan“ rodomų signalų, matė tik motociklo stab­džių signalus. Mano, kad „Sharan“ nerodė posūkio signalo. Neužfiksavo, ar buvo įsijungę auto­mo­bi­lio stabdymo žibintai.

Kaip matyti iš aptartų parodymų, nei vienas iš liudytojų negalėjo kategoriškai pasakyti, ar buvo ro­domi posūkio signalai, neatkreipė dėmesio, ar matė galinius stabdymo žibintus, todėl ape­lia­cinių skun­dų ar­gu­mentai, kad N. B. nerodė posūkio signalo atmetami kaip nepagrįsti. Pa­žy­mėtina ir tai, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad matė, jog motociklo vairuotojas rodė posūkio sig­nalą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai skirtingai nupasakoja ypač svarbias tas pačias aplinkybes, todėl dėl teismui suprantamo žmogiškojo subjektyvumo tiek detalių matyme, tiek ir mąstyme bei suvokime, būtent jais remtis ir daryti kategorišką išvadą nėra galimybės, nebent jų parodymais būtų galima remtis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Tačiau tokių – dėl abiejų vairuotojų rodyto ar nerodyto posūkio signalo, motociklininko buvimo ar nebu­vi­mo priešpriešinėje eismo juostoje – nėra, vienareikšmiškai nebuvo nustatyta nei viename iš kitų ra­šy­tinių įrodymų – at­lik­tų specialistų ir ekspertizės tyrimų rezultatų. Kolegija sprendžia, kad netgi tuo atveju, jei au­to­mo­bi­lį vairavęs N. B. posūkio signalų nerodė, tai nepašalina nustatytos ap­lin­kybės, jog mo­to­ciklo vairuotojas lenkdamas automobilį šį manevrą darė neleistinoje vietoje, t. y. kirtęs ištisinę kelio žen­kli­nimo liniją.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo patikimai nustatyta, jog būtent N. B. veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Vertinant įrodymus teismas va­dovavosi BPK nuostatomis ir padarė nešališkas, bylos aplinkybes atitinkančia išvadas. Teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir visas abejones vertino N. B. naudai.

Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 str. numatytus padarinius pa­tekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pa­žei­dimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusi­kals­ta­mų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad N. B. vairuojamo automobilio susidūrimas su motociklu įvyko dėl to, kad motociklas automobilį len­kė neleistinoje vietoje, todėl aplinkybė, ar N. B. būtų rodęs posūkio signalą, ar ne, negalėjo ga­rantuoti pavojingų padarinių išvengimo. Taigi N. B. inkriminuotas KET 93 p. pažei­dimas neturėjo įtakos minėtam eismo įvykiui.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja spe­cia­lis­tų išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepa­grįs­tus. Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad visi specialistai suformulavo tik tikė­ti­nas išvadas, o toks tyrimo rezultatas neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent N. B. buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Tai yra specialistų ir ekspertų išvadų duomenys neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kaltinamojo pada­ry­tų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Tikėtinos specialistų išvados pilnai neat­skleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, apie ką išvadose visi specialistai ir pasisakė.

A. Jurašiaus apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagri­nėda­mas bylą, buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu proceso šalys nepa­si­naudojo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui, suformulavo šį argumentą tik apy­linkės teismui priėmus apelianto atstovaujamiems proceso dalyviams nepalankų sprendimą. Ver­tinti ištirtus įrodymus yra teismo dikrecija. Savo vertinimus ir išvadas apylinkės teismas pakan­kamai išsa­miai motyvavo, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirti­nan­čiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinių skundų teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, at­mes­tini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Lai­kyti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos išteisintojo ar nukentėjusiųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Savo išvadas skun­džia­mame nuosprendyje apy­lin­kės teismas pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai jas moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Kadangi ieš­ko­vų apeliacinis skundas atmetamas, apeliantų proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p,

nutaria:

Nukentė­ju­siųjų ir civilinių ieškovių D. D. ir B. K. D. atstovo advokato Antano Jarašiaus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokura­tū­ros penktojo skyriaus pro­ku­roro Sigito Kanaporio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. įstatyminio atstovo R. K. ape­lia­ci­niai skundai atmetami.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Viktoras PreikšasDmitrijus KorsakovasGytis Večerskas