- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-203-491/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Donatui Skrebiškiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, anksčiau teisto,
gynėjo advokato A.Penelio skundą dėl 2007 m. kovo 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam nustatytas suėmimo terminas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam nustatė jam 2007-03-21 to paties teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą dviems mėnesiams tais pagrindais, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui darydamas poveikį nukentėjusiajai bei liudytojams bei daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti šią nutartį. Gynėjas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 p. nustatyta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d. nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apylinkės teismo nutartyje nurodyti suėmimo motyvai, kad įtariamasis trukdys procesui darydamas poveikį nukentėjusiajai ir liudytojams, yra formalūs ir neatitinka minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 1 p. nustatytų reikalavimų ir nuostatų. Nukentėjusioji ir liudytojai byloje yra apklausti, todėl kažkokio poveikio jiems darymas tik blogintų įtariamojo padėtį. Be to byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad E. M. dalyvavo jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, įtarimas jam paremtas labai abejotinais parodymais, todėl jis patrauktas atsakomybėn nepagrįstai. Byloje yra duomenys, jog įtariamasis turi Lietuvoje gyvenamąją vietą, nesislapstė.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d. įtariamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 4 d. apie 18.00 val. Panevėžyje, Vaižganto g. 17 namo pagalbinėse patalpose – sandėliuke, veikdamas bendrininkų grupėje su L. P. ir S. M., pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusios I. N. būkle tenkino su ja lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu prieš jos valią.
Įtariamasis neigia savo kaltę dėl veikos, kuria yra įtariamas. Tačiau byloje pakanka duomenų: tai nukentėjusiosios I. N., liudytojų K. J., E. K., iš dalies S. N. G. B. parodymai, bei kita byloje surinkta medžiaga – patvirtinančių, jog įtarimas E. M. pareikštas pagrįstai. Todėl gynėjo skundo argumentas, kad įtarimą E. M. pagrindžiančių duomenų byloje nėra, nepagrįstas. Išsamiau byloje esantys įrodymai šioje proceso stadijoje nėra analizuojami – apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar yra pakankamai duomenų įtarimui pagrįsti.
E. M. įtariamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra labai sunkus, tyčinis, baigtas, nusikaltimas, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors E. M. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra nevedęs, neturintis tvirtų socialinių ryšių, anksčiau 4 kartus teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už smurtinius; nusikaltimą, kuriuo įtariamas šioje baudžiamojoje byloje, padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pagal bylos duomenis įtariamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų – nebuvo randamas nei namuose, nei darbe, todėl 2007-03-21 buvo paskelbta jo paieška. Sulaikomas Vilniuje jis bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Todėl pirmos instancijos teismas remdamasis šiais duomenimis pagrįstai pripažino, jog įtariamasis, siekdamas išvengti jam gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo tyrimą atliekančių pareigūnų ar teismo bei daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Iš teismui pateiktos bylos taip pat matyti, kad įtariamasis iki sulaikymo keletą kartų kreipėsi į vieną iš proceso dalyvių, prašydamas pakeisti parodymus. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį kitiems asmenims, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino vienu iš pagrindų, kuriems esant gali būti skiriamas suėmimas.
Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo paskyrimas bei jo termino nustatymas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas bylos duomenims ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str. teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo E. M. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.