Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-715/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
1-283-715/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Kaltinamasis
A. P.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam A. P., gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. neteisėtai, neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paėmęs iš tėvo S. P. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), spintos, gabeno lygiavamzdį, dviejų šūvių, B kategorijos, šaudymui tinkamą, 20 kalibro, MC-20-01 modelio šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 20 kalibro medžiokliniais šoviniais ir jį realizavo, perduodamas A. B., pas kurį šį šaunamąjį ginklą kratos metu 2020 metų rugsėjo 30 dieną 9 val. 29 min., namo spintoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad praėjus kažkiek laiko po dėdės mirties pas savo tėvą kaime, (duomenys neskelbtini)., kur dabar gyvena ir jis, spintoje, negyvenamam namo gale rado surūdijusį šautuvą. Šautuvą atidavė B.. Kažkaip su juo išsikalbėjo ir aš jam atidavė šautuvą. Jis pasakė, kad išvalys, suremontuos tą šautuvą ir parduos. Paskui paklausė, ar pardavė, jo paprašė pinigų, jis nedavė pinigų ir todėl jį anonimiškai paskundė policijai. Po kurio laiko atvažiavo daryti kratą ir nieko daugiau nerado. Kur padėjo B. tą šautuvą, nežino. B. sakė, kad šautuvą pardavė už 300 eurų, tai jo prašė ir jam duoti dalį pinigų. Su B. pardavimo sumos nederino. Gailisi dėl padaryto, pasižada nebenusikalsti, prašo perduoti atiduoti pagal laidavimą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.).

2020-09-29 bendroje informacijoje apie ROIK 0120000538208 nurodyta, kad gauta informacija, kad A. B., (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai laiko šaunamąjį ginklą, rusų gamybos, 20 kalibro, į kurio dėtuvę dedasi 2 šoviniai bei vienas šovinys į ginklo lizdą. Patikrinus informaciją, pradedamas IT. 2020-09-30, atlikus kratą nurodytu adresu, rastas ir išimtas lygiavamzdis šautuvas 72MC 20x70 kal., ir 27 medžiokliniai šoviniai. (1 t., b. l. 11-13)

?Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. B., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad maždaug prieš 4 metus (galimai 2016 m.) draugas A. P., jam pradėjo sakyti, kad turi ginklą ir kad jį reiktų patvarkyti, jo jis paprašė, nes jis užsiimdavo galima sakyti restauracijos darbais, tvarkydavo įvairius daiktus (su ginklais neteko), bet kadangi jo paprašė draugas, jis sutiko ir pasiėmė tą ginklą (rusų gamybos 20mm kalibro) pas save į namus, kai jį pasiėmė, jis buvo aprūdijęs, bet šaudymui tinkamas, jam jį tvarkant, pastebėjo, kad vamzdyje dar buvo parako likučių iš to padarė išvadą, kad jis buvo naudojamas, bet prieš kiek laiko, negali pasakyti. Po kiek laiko jis dar net nebuvo sutvarkęs to ginklo, A. jo pradėjo prašyti atiduoti jį, jis jam pasakė, kad neduos, nes dar nesutvarkė, po kurio laiko tarp jų prasidėjo konfliktai ir jis A. ginklo nebeatidavė, nes jis jam nesutiko sumokėti už darbą. Tą ginklą jis laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sandėliuke ant lentynos. Kai parsinešė, ginklas buvo su dviem šoviniais, dalį jo turėtų šovinių jam atidavė medžiotojas A. V., o kitus šovinius iš kur gavo, nebeatsimena, jis pats buvo pirkęs 1 dėžutę, kurioje 10 šovinių. Jis pats asmeniškai ginklu naudojosi vieną kartą, įšovė 1 šūvį į bačką, o prieš kokius 2 mėnesius jo sugyventinės sūnus V. N. taip pat šovė 2 šūvius į orą. Kad ginklui reik leidimo, jis žinojo, tačiau galvojo, kad vienkiemyje gyvena, niekas negirdės jei ir išaus 1 kartą. Ginkle šoviniai buvo, nes dažnai ateidavo elnias, kurį planavo nušauti, tačiau taip ir nepanaudojo. Paskutiniu metu ginklas buvo jau ne ant lentynos, o tame pačiame sandėliuke spintoje, o jo šoviniai ant spintos. Ir šovinius pirko su mintimi, kad gal kada panaudos, nušaudamas, kokį žvėrelį, nes jie dažnai užklysdavo, nes gyvena prie miškų, tačiau taip nei karto nieko nesumedžiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad maždaug prieš 4 metus (galimai 2016 m.) tuo metu dar draugas A. P., vieno iš jų susitikimo metu, kai vyko išgertuvės, kažkaip atsitiktinai pradėjus kalbėti apie ginklus, A. pradėjo sakyti, kad jis turi ginklą, o iš kur, negali pasakyti, nes jis jam nesakė, o jis jo ir neklausė. Jis jo pradėjo klausti ar jis galėtų tą ginklą sutvarkyti, nes jis užsiimdavo galima sakyti restauracijos darbais, tvarkydavo įvairius daiktus (su ginklais neteko), jis jam pasakė, kad pirmiausia reiktų jį pamatyti. Neilgai trukus jis jam atnešė ginklą rusų gamybos 20mm. kalibro, jis buvo tragiškos būklės, o tiksliau buvo surūdijęs (tačiau neiškleręs), spyna ir vamzdys buvo surūdiję, buožė buvo nutrūkusi, jo manymu, toks ginklas, kokį jis gavo, tada naudojimui nebuvo tinkamas, nors nėra ekspertas, pats A. jam buvo minėjęs, kad ginklu buvo naudojęsis prieš 15-20 metų. Jam pradėjus ginklą tvarkyti, jis pastebėjo, kad vamzdyje dar buvo parako likučių (bet ar ten tikrai parakas, nėra tikras). Pirmiausia jis išsiardė surūdijusią spyną, nušveitė su švitriniu popieriumi visas spynoje buvusias detalės (ten darbo turėjo daugiausiai), užtruko pusmetį, bet,mano, jei būtų turėjęs laiko, būtų ir per dieną nušveitęs. Jo ginklo tvarkymas buvo toks: rūdžių nuvalymas ir sutepimas, jokių detalių ar mechanizmų jis į kitus ar naujus, nekeitė, sulūžusių detalių nebuvo, tik medinė buožė buvo nutrūkusi, tai ją suklijavo su klijais ir įsuko 1 medvaržtį (tai šaudymui netrukdė), daugiau jokių taisymo darbų neatliko. Sutvarkius spyną, ginklu jau buvo galima naudotis, bet kadangi jo buvo paprašyta restauruoti ginklą, tai jis viską darė nuo pagrindų (visą ginklo išorę nušveitė ir ištepė tepalu), kas liečia vidų, jis į jį nelindo, nes ten buvo tvarkinga (su skudurėliu tik apvalė). Maždaug po metų A. pradėjo prašyti ginklo, jis jo paklausė ar jis turi pinigų už ginklo tvarkymą, tačiau jis nurodė, kad jų neturi, todėl jis jam jo neatidavė, pasakė, kad jo dar nesutvarkė, nors jau buvo sutvarkęs. Todėl tarp jų prasidėjo konfliktai ir jis A. ginklo nebe atidavė, nes jis jam nesutiko sumokėti už darbą. Tą ginklą jis laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sandėliuke spintoje iki kol 2020-09-30 policijos pareigūnai jį rado kratos metu. To, kad pats būtų prašęs atiduoti ginklą, tikrai nebuvo. (1 t., b. l. 82-85, 159-162)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad prieš 10-15 metų pas jį atvažiavo jo tuomet dar gyvas brolis A. P., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), jis miręs prieš 4-5 metus, jis buvo medžiotojas ir kiek žino turėjo leidimą šaudyti ir būtent tada jis paliko tuos šovinius ir ginklą. Jis pats asmeniškai turėjo vieną patį startinį ginklą varnom baidyti, daugiau jokių ginklų namuose nebuvo matęs. Jis dėl akių turi neįgalumą, labai sunkiai mato ir sunkiai vaikšto, jokio lagamino su šoviniais nėra net matęs. Jokio medžioklinio ginklo nėra matęs, kad sūnus A. būtų turėjęs ar šaudęs kokiu ginklu, nėra matęs. Sūnus A. pastoviai pas jį negyveno, tik dabar paskutinį pusmetį jis gyveno pas jį, nes jo sunki sveikata, yra turėjęs 3 insultus. (1 t., b. l. 155-156)

2020-10-01 surašytas tarnybinis pranešimas dėl tikslingumo daryti kratą pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini).(1 t., b. l. 125-126)

2020-10-02 kratos protokole nurodyta, kad atvykus pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), A. P. pasiteirauta ar turi nelegalių ginklų, A. P. savanoriškai pateikė galimai garsinį juodos spalvos "??????". Nuėjus į kitą kambarį, kuriame gyvena S. P., prie lovos stalčiuje spintelėje rasti 3 šoviniai galimai medžioklinio ginklo. Apžiūrint kitą name esantį kambarį, ant spintelės rastas lagaminas, o jo viduje rasta: 25 tušti šoviniai (galimai medžioklinio šautuvo), 2 galimai savadarbiai šoviniai, senoviniai aprūdiję 12 vienetų, vienoje iš dėžučių rudos spalvos 8 maži šoviniai, taip pat pilka dėžutė, kurios viduje 3 šoviniai (mažesni, nei medžiokliniai), 1 degtukų dėžutę su šratais, vienas vaistų buteliukas su šratais ir dar vienas metalinis indelis su šratais, 2 dėžutės (plastmasinė ir metalinė) su galimu paraku ir 1 degtukų dėžutė su galimai šoviniams gaminti medžiaga. Kituose priklausiniuose nieko nerasta. (1 t., b. l. 135-139)

2020-11-12 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. 370 yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, pertaisomas, 2 šūvių, 20 kalibro, tinkamas šaudymui, MC-20-01 modelio, B kategorijos, šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 20 kalibro medžiokliniais šoviniais. Tirti pateikti 27 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 20 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 20 kalibro, B kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Pateiktais šoviniais iš tirti pateikto šautuvo MC-20-01 Nr. 370 šaudyti galima.(1 t., b. l. 47-54)

2021-02-26 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto 20 kalibro, MC-20-01 šautuvo Nr. 370 pagrindinių ginklo dalių, skirtų šūviams atlikti, mechaninių poveikio pėdsakų, būdingų ginklo remontavimui, metalinių dalių apdirbimui, bei požymių, nurodančių į galimą dalių pakeitimą, neaptikta. Nustatyti, ar tirti pateiktas ginklas 2016 m. buvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį -šaudyti ir kokius veiksmus su šautuvu reikėjo atlikti, kad šautuvą būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, nėra galimybės, kadangi nėra tokios, moksliškai pagrįstos, tyrimo metodikos.(2 t., b. l. 8-14)

2020-11-09 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas sutampa su pramoninės gamybos, IŽ-37 startiniais pistoletais. Startiniams pistoletams Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos netaikomos. Tirti pateikti 3 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X57 mm kalibro, šaudymui netinkami, Mauser šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų, šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams. Tirti pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92X33 mm kalibro, šaudymui netinkami, šoviniai, kurie skirti graižtviniams A kategorijos karabinams MK-42 ir pistoletams- kulkosvaidžiams MP-43. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos,12 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui, medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 12 kalibro, B kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 20 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui, medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 20 kalibro, B kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 LR) kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai-medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Tirti pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, revolveriams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, D-4 klasės statybiniai-montažiniai šoviniai ir todėl prie šaudmenų nepriskiriami.5. Tirti pateiktus šovinius iššauti iš tirti pateikto pistoleto IŽ-37 nėra galimybės.6. Tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo Makarov šovinio, kurie skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams sudėtinės dalys ir todėl šaudmenų nepriskiriamos. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio šovinio, kuris skirti 12 kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams sudėtinė dalis. Tirti pateiktos "atviro" tipo kapsulės yra šaunamųjų ginklų sudėtinės šovinių dalys ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamos. Pateikti šratai gali būti naudojamas kaip sviediniai užtaisant lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinius ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamas. Tirti pateikta kulka gali būti 7,92 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis ir todėl prie šaudmenų nepriskiriama. Tirti pateikta 1 -ojo pavyzdžio Mejer kulkos yra lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių sudėtinės dalys ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamos. Iš pistoleto išimtos "uždaro" tipo kapsulės yra lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų šovinių sudėtinės dalys ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamos. (1 t., b. l. 168-184) ?

2020-12-11 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktose plastikinėje ir metalinėje talpose esančios birios medžiagos (žr. nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2) yra pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta), nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmiai parakai; tirti pateiktoje degtukų dėžutėje esanti tamsiai pilkos spalvos medžiaga (žr. nuotraukas Nr. 3) yra švinas (ši medžiaga sprogstamosios medžiagoms nepriskiriama). Tirti pateiktų parakų masės – 114,7 g ir 70 g (bendra masė – 184,7 g). Tirti pateiktus parakus (žr. nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2) atskirai galima panaudoti šovinių užtaisymui namudiniu būdu bei savadarbių šovinių užtaisymui, taip pat galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą, ar sprogmenį. Tirti pateikti parakai (žr. nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2) naudojimui tinkami.(1 t., b. l. 194-199)

2021-01-25 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje (2 t., b. l. 111-115)

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, jog jis neteisėtai, neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paėmęs iš tėvo S. P. namų, spintos, gabeno šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 20 kalibro medžiokliniais šoviniais ir jį realizavo, perduodamas A. B..

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje pateiktas S. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (t. 2, 150-151 b.l.).

Teismo posėdyje S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jų santykiai labai geri, bendrauja dažnai, brolis klauso jos patarimų, nuomonės, nėra konfliktiškas. Brolis gyvena su tėvu, netoli. Brolis sakė, jog supranta, kad šautuvą reikėjo perduoti pareigūnams, gailisi dėl savo poelgio, padarė išvadas. Prašo perduoti A. P. pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010).

Kaltinamasis neteistas, taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja S. K., kaip ir pats kaltinamasis, itin kritiškai vertina kaltinamojo padarytą veiką, laiduotoja turi įtaką kaltinamajam. S. K. neteista, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Iš kaltinamojo paaiškinimų teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą S. K. atsakomybei be užstato vieneriems metams, baudžiamąją bylą A. P. nutraukti.

Paskelbus nuosprendį panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate:

- Šaunamąjį ginklą MC-20-01 Nr. 370 perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų skyriui,

- Signalinį pistoletą IŽ-37 grąžinti A. P.,

- Kulkas, tūteles, kapsules, šratus, montažinius šovinius sunaikinti.

Išaiškinti A. P., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl pagal laidavimą nuo atsakomybės atleisto asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Silva Plungienė