Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens D. M. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 20N-39976361-15 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 20N-39976361-15 D. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 2 d. 289 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. 11.07 val. Kaišiadorių r., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 76-ajame kilometre, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t.y. apvažinėjo kitas transporto priemones iš dešinės, kai tai daryti draudžiama, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiuodamas kelkraščiu bei tokiais savo veiksmais išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 8, 9, 125 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu D. M. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir palaikė reikalavimus, paaiškindamas, kad skubėjo pasitikti iš Anglijos grįžusios draugės, o kelyje greta važiuojant dviems automobiliams, negalėdamas jų aplenkti ir šiems nereaguojant į jo šviesos signalais siunčiamus įspėjimus duoti kelią, juos aplenkė iš dešinės. Iki šio manevro ir po to, važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, mano, jog nerizikavo ir pavojingos situacijos nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Minėta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 20N-39976361-15 D. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 2 d. 289 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. 11.07 val. Kaišiadorių r., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 76-ajame kilometre, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t.y. apvažinėjo kitas transporto priemones iš dešinės, kai tai daryti draudžiama, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiuodamas kelkraščiu bei tokiais savo veiksmais išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 8, 9, 125 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skundą padavęs asmuo D. M. neneigė, kad važiuodamas kelkraščiu iš dešinės lenkė automobilius, tačiau tai darė skubėdamas. Be to, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo nurodyta, kad tokie jo veiksmai sukėlė tam tikras pasekmes, kurios būtinos veiką kvalifikuojant kaip chuliganišką vairavimą.

ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).

Teismui nekyla jokių abejonių, jog D. M., kirsdamas ištisinę liniją ir lenkdamas iš dešinės kelkraščiu kelyje važiavusius automobilius, ne tik, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. įtvirtintą draudimą apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, tačiau akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos. Savo poreikį kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, be jokios dingsties vertindamas labiau, nei analogišką kitų vairuotojų poreikį, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

Tačiau teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais dėl būtino chuliganiško vairavimo požymio – pasekmių, t.y. chuliganišku vairavimu pažeidžiant Kelių eismo taisykles pripažįstamas keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui vairavimas. Nors Institucija savo atsiliepime nurodė, kad D. M. chuliganišką vairavimą patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys, o jo veikoje yra visi chuliganiško vairavimo, už kurį administracinę atsakomybę numato ATPK 124² str. 2 d., požymiai, tačiau cituodama teismų praktiką ir nurodydama savo argumentus tvirtino, kad chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti, jog vairuotojo veiksmai pasireiškė kitų eismo dalyviu negerbimu, įžūlumu, cinizmu, keliantys realų pavojų jam pačiam ar kitiems asmenims, t.y. įvardino būtiną chuliganiško vairavimo požymį – dėl tokio vairavimo atsirandančias pasekmes, nors nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei skundžiamame nutarime jo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neinkriminavo.

Pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui.

Iš D. M. pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jis važiavo akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu, nors neturėdami greičio matuoklio jo nustatyti negalėjo. Iš dešinės automobilius apvažiavo greitkelyje, kuomet pirmoje eismo juostoje važiavo trys, o antroje – dvi transporto priemonės, ir kurios D. M. netrukdė (administracinio teisės pažeidimo b. l. 5, 6, 7). Akivaizdu, kad D. M., lenkdamas automobilius iš dešinės kelkraščiu, greitkelyje, kuriame transporto priemonės juda itin dideliu greičiu, sukėlė realų pavojų eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, pvz., keliu važiuojančiam automobiliui dėl netikėtai atsiradusio gedimo mėginant įvažiuoti į kelkraštį ir pan., ar dėl kitų priežasčių keičiantis judėjimo krypčiai, rizikos. Neabejotina, kad tokių eismo įvykių metų, gali būti sutrikdyta ir eismo dalyvių sveikata. Taigi, darytina išvada, kad dėl D. M. veiksmų ATPK 124² str. 2 d. numatytos pasekmės, t.y. grėsmė eismo saugumui, kilo.

Taigi, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog D. M. 2015 m. rugsėjo 19 d. 11.07 val. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 76-ajame kilometre, vairuodamas automobilį važiavo kelkraščiu, lenkdamas iš dešinės keliu važiuojančius automobilius, tuo demonstruodamas savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems vairuotojams, t.y. tai darė iš chuliganiškų paskatų, tuo keldamas pavojų eismo saugumui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 125, 3 priedo 1.1. p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nors teismas ir nustatė, kad D. M. chuliganišku vairavimu kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau šios aplinkybės konstatavimas kaltinime reikštų, jog jis papildomas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime, keičiamas jo turinys, o tuo būtų pažeistos anksčiau aptartos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str., 302 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 20N-39976361-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.