Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 3 d., 17⁰⁰ val., Aušros g., Kulių mstl., Plungės r., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,35 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą, įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą ir be privalomos valstybinės techninės apžiūros motociklą Tarantula HB-GS05, be valstybinio numerio, bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad motociklą pirko prieš porą savaičių, jis skirtas važiuoti bekelėmis, todėl jo registruoti nereikia, taip pat jam nereikalinga valstybinė techninė apžiūra bei draudimas.

Pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 str. 2 d.), tik protokole suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbiausias pirminės medžiagos rinkimo stadijos dokumentas, nuo kurio surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašytas itin kruopščiai, kad tiek turinio, tiek formos požiūriais nebūtų esminių trūkumų. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui yra išdėstyti ATPK 260 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog be kitų reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo <...>.

Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas. Kaip matyti iš ATPK 123 str. 1 d. dispozicijos, joje yra numatyta keletas alternatyvių veikų, kurioms ar kuriai esant padarytas teisės pažeidimas (-ai) gali būti kvalifikuojamas (-i) pagal šios normos sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. M. surašytas pagal ATPK 123 str. 1 d., tačiau byloje nėra pateiktą įrodymų, kad transporto priemonė, kurią vairavo J. M. turi būti įregistruota nustatyta tvarka, jai turi būti atlikta techninė apžiūra.

J. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 226 p. pagal kurį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta kokiu būdu J. M. pažeidė KET 226 p.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. M. surašytas ir pagal ATPK 123 str. 5 d., t.y. transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Tačiau byloje nėra pateiktą įrodymų, kad transporto priemonė, kurią vairavo J. M. turi būti apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 p. draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. J. M. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę - motociklą, būdamas neblaivus, kai nustatytas nežymus girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad ATPK nežymaus neblaivumo (girtumo) laipsnio sąvoka nenustatyta.

Taip pat, J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, o visi neaiškumai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Byloje nėra pateikta visiškai jokių duomenų apie J. M. vairuotą transporto priemonę – motociklą. Dėl to negalima nustatyti transporto priemonės techninių charakteristikų ir ją priskirti atitinkamai transporto priemonių kategorijai. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta kokios tai kategorijos transporto priemonė. Iš byloje pateiktos nelabai kokybiškos fotolentelės negalima nustatyti transporto priemonės techninių charakteristikų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 str. 32 d. motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

SEAKĮ 22 str. 3 d. nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

SEAKĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra pateikti visi reikalingi duomenys, būtini teisingam J. M. padaryto pažeidimo kvalifikavimui dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės.

Esant nustatytiems esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams, administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildyti medžiagą (ATPK 280, 284 straipsniai).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Kelių policijos tarnybai, nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nustatyti dviejų savaičių terminą nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nuo šios nutarties gavimo dienos.

Nu­ta­rtis per 7 dienas atskiruoju skundu ga­li bū­ti skun­džia­ma Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.